Profesionali tarnyba ir šeima - nesuderinama?

Tiek jis, tiek kiti iš profesionalios karo tarnybos pasitraukę vyrai stebėjosi, kad į tokią svarbią šaliai sritį esą žiūrima pro pirštus ir lengva ranka paleidžiami profesionalai. Pasak buvusių karių, kaita profesionalioje tarnyboje pastaraisiais metais didžiulė. Esą siekianti kone 90 proc.

Pasak tarnybą palikusių vyrų, negana to, kad atlyginimai labai maži, esą labiausiai į neviltį varo didžiuliai viršvalandžiai, už kuriuos realiai niekas nemoka. "Tarnaudami kariuomenėje sužinojome, kad iš tikrųjų mėnuo turi penkias savaites ir dar dvi dienas", - juokavo tarnybą palikę klaipėdiečiai.

Daug budėjimų

Tomas Žemgulys pastaruosius kelerius metus nedirbo - buvo tėvystės atostogose. Į profesionalią karo tarnybą Karinėse jūrų pajėgose jis turėtų grįžti kitąmet balandį. Bet apsisprendė ir prieš keletą savaičių padėjo ant stalo pareiškimą, kad traukiasi.

"Taip būna, kai širdis sako viena, o protas - visai ką kita. Iš tokio darbo oriai neišgyvensi, tad tenka trauktis. Tiesiog nepavyksta suderinti šeimos reikalų ir tarnybos. Vieša paslaptis, kad tarnaujančiųjų karinėje tarnyboje šeimos skyrybos - itin dažnas reiškinys", - pradėjo pasakoti T. Žemgulys.

Pasak jo, labiausiai profesionalius karius išsekina viršvalandžiai, už kuriuos esą niekas nemoka.

"Galbūt daugelis ir neįsivaizduoja, kaip dirba kariai. Pavyzdžiui, mes Karinėse jūrų pajėgose parą budėdavome, po to turėdavome vieną parą laisvą, o kitą rytą nuo 8 val. ryto jau turėdavome būti darbe. Po dviejų dienų tarnybos - vėl budėjimas.

Paprasčiau tariant, budėti reikėdavo kas ketvirtą parą ir gaudavome tik vieną išeiginę. Taigi per mėnesį paromis tekdavo budėti 7-8 kartus.

Realiai paskaičiavus pagal Darbo kodeksą vien dėl budėjimų išdirbdavome reikiamą darbo laiką, taigi pati tarnyba - jau tarsi viršvalandžiai, už kuriuos niekas nemoka. Esant tokiam darbo grafikui realiai negali turėti nei asmeninio gyvenimo, nei šeimos. Tokį darbą gali dirbti nebent studentas. Kariuomenei nereikia gerų ir protingų karių, jiems reikia tik vykdytojų", - pasakojo T. Žemgulys.

Tai, kad jis buvo tinkamas šiam darbui, T. Žemgulio nuomone, patvirtina faktai, jog Lietuvos kariuomenėje buvo ne tik kelis kartus skatintas, bet ir apdovanotas medaliu už gerą tarnybą.

"Kaita - naudinga?"

Buvęs karys stebėjosi, kodėl krašto apsaugoje iki šiol nėra tinkamai sustyguoti darbo principai.

"Visos kitos vidaus reikalų sistemoje esančios struktūros išsprendė viršvalandžių klausimą. Kiek žinau nei policijos preigūnams, nei gaisrininkams nėra jokių viršvalandžių, juos kaip tik varo ilsėtis po budėjimo. Tik krašto apsaugos sistema kažkaip nesugeba visko sustyguoti.

Atrodo, kad kariuomenė - atskira respublika.

Kadangi kariuomenės niekas neaudituoja, čia yra tik vidinis auditas, tad ir elgiasi kaip nori", - kalbėjo T. Žemgulys.

Pasak jo, būtent dėl to profesinėje karo tarnyboje ir vyksta tokia didžiulė kaita.

"Kai dabar po kelerių tėvystės atostogose praleistų metų atėjau į darbovietę parašyti prašymą išeiti iš darbo, sutikau tik kelis buvusius bendradarbius iš buvusių kelių dešimčių. Visi kiti - nauji. Tai nesunku įsivaizduoti, kokia yra kaita. Atrodo, kad per kelerius metus pasikeitė 80-90 proc. karių. Matyt, kariuomenei tai yra naudinga. Jiems tikriausiai nereikia, kad karys tarnautų iki pensijos, nes tada tiesiog nereikės jos mokėti", - svarstė vyras.

Gerai, kad turi darbo patirties

Jis džiaugėsi dėl to, kad prieš pasirinkdamas profesionalią tarnybą turėjo vadybinio darbo patirties, tad vylėsi, jog grįžti į darbo rinką nebus labai sunku.

"Bet ką tokiu atveju daryti vyrui, kuris kariuomenėje tarnauja nuo dvyliktos klasės? Atidavė gražiausius savo metus ir priverstas iš jos pasitraukti būdamas jau brandaus amžiaus, neturintis jokios darbo patirties. Tai - potencialus Darbo biržos lankytojas, galbūt net potencialus alkoholikas.

Kariuomenė neintegruoja žmonių į visuomenę.

Net ir išeinantiems į pensiją nepadeda integruotis, nepadeda susirasti darbo pagal turimus įgūdžius. Neslėpsiu, ryžtis tokiam žingsniui - pasitraukti iš tarnybos - ir man nebuvo paprasta. Nežinau, gal ta kariuomenės sistema suvaržo laisvę, atbukina ir įvaro baimės. Pavyzdžiui, kai prieš devynerius metus būdamas savanoriu dar ir dirbau, nebuvo jokios baimės ką nors keisti, o dabar apima labai keistas jausmas", - atvirai pasakojo T. Žemgulys.

Per mėnesį išdirbdavo 230 valandų?

Panašius motyvus, kodėl prieš dvejus metus pasitraukė iš profesionalios karo tarnybos, vardijo ir kitas klaipėdietis, prašęs neviešinti jo vardo ir pavardės.

Vyras teigė, kad prieš 10 metų buvęs didžiulis noras rinktis karo tarnybą, bet svajonės tarnauti Tėvynei greitai buvo sužlugdytos netinkamo valstybės požiūrio į karius.

Tad po 8-erių tarnybos metų jis nusprendė pradėti savo verslą.

"Nebuvo nė vienos akimirkos, kad gailėčiausi šitaip pasielgęs. Jau nekalbu apie finansinę situaciją, kur kas svarbiau, kad dabar naktimis galiu miegoti savo namuose, o ne budėti kiaurą parą", - sakė buvęs karys. Jis pasakojo, kad tarnaudamas kariuomenėje realiai per mėnesį išdirbdavo per 230 valandų. "O atlyginimu tikrai negalėjau pasigirti. Gal dabar situacija ir pasikeitusi, gal atlyginimai ir pakilo, bet prieš dvejus metus, kai dar tarnavau, į rankas negaudavau ir 800 eurų", - teigė klaipėdietis.

Kiekvieno teisė rinktis

Karinių jūrų pajėgų komentarą šiuo klausimu pateikęs komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas pripažino, kad tarnyba kariuomenėje yra specifiška ir kariams keliami papildomi reikalavimai. Tad kiekvieno teisė rinktis, ar šis darbas jam tinka, ar ne.

"Karinės jūrų pajėgos yra Lietuvos kariuomenės dalis ir jose tarnaujantiems kariams taikomos tokios pat sąlygos ir reikalavimai kaip ir kitoms pajėgoms. Tarnyba kariuomenėje yra specifiška, kelianti papildomus reikalavimus. Kiekvienas karys turi teisę pasirinkti ir kitokio pobūdžio darbą. Kariai tarnauja, tad dėl tarnybos specifikos, priklausomai nuo pratybų, operacijų, laivų išplaukimų dalyvauti mokymuose, jos laikas gali pailgėti", - teigė R. Kažerskas.

Pasak jo, pagal galiojančią Krašto apsaugos tvarką kariams viršvalandžiai nemokami, o suteikiami laisvadieniai.

KAITA. "Kai dabar po kelerių tėvystės atostogose praleistų metų atėjau į darbovietę parašyti prašymą išeiti iš darbo, sutikau tik kelis buvusius bendradarbius iš buvusių kelių dešimčių", - kaita stebisi Tomas Žemgulys.

"Už 24 val. budėjimą kariams suteikiama laisva diena, o jei budėjimas yra savaitgalio dienomis, suteikiamos 2 laisvos dienos. Jei karys atlieka budėtojo pareigas, kaip šiuo atveju ir jūsų minėtas ponas Tomas Žemgulys, jam už budėjimo dieną suteikiamos 2 laisvos dienos. Bet kuriuo atveju tęsiamas nuolatinis karių kovinis rengimas", - pasakojo Karinių jūrų pajėgų atstovas.

Jis neįvardijo, kiek tiksliai karių iš tarnybos pasitraukė pastaraisiais metais, tačiau pripažino, kad ne tik Karinėse jūrų pajėgose, bet ir visoje kariuomenėje vyksta nuolatinė rotacija.

"Dalis pasirenka civilinį gyvenimą ar išvyksta dirbti į užsienį, bet sulaukiame ir naujų karių. Jau nuo 2018 m. į Karines jūrų pajėgas ateina daugiau karių nei yra išleidžiama į atsargą. Tarnybos metu kariai turi galimybę tęsti studijas ar kitaip kelti kvalifikaciją ir taip galimai pasirengti tęsti karjerą civiliniame gyvenime", - teigė R. Kažerskas.

Jo duomenimis, karys, po privalomosios karo tarnybos nusprendęs įsilieti į karių gretas, gauna 800 - 900 Eur per mėnesį algą.

"Toks atlygis, manau, sudaro prielaidas pradėti savarankišką gyvenimą ir mąstyti dėl tolesnių tikslų ir siekių. Tarnaujant toliau alga kyla priklausomai nuo kario laipsnio ir ištarnauto laikotarpio.

Kario tarnybos specifika skiriasi nuo paprasto darbo, tad pasitaiko atvejų, kai tai tampa iššūkiu derinant laisvą laiką kartu su šeima. Bet kuriuo atveju valstybės iškeltos užduotys Karinėms jūrų pajėgoms turi būti įvykdytos. Net ir šiuo metu du KJP karo laivai pradėjo dalyvavimą beveik tris savaites besitęsiančiuose mokymuose prie Danijos krantų. O karo laivas yra lyg vientisas organizmas, kuriame kiekvienas įgulos narys atlieka savo funkcijas, taip prisidėdamas prie bendro laivo veiksnumo ir pajėgumų", - minėjo Karinių jūrų pajėgų atstovas.

GALIMYBĖS. "Tarnybos metu kariai turi galimybę tęsti studijas ar kitaip kelti kvalifikaciją ir taip galimai pasirengti tęsti karjerą civiliniame gyvenime", - teigia Karinių jūrų pajėgų komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas.

Asmeninio albumo nuotr.