Princas Džordžas (George) gimė 16.24 val. Londono laiku, bet apie šį įvykį pasaulis sužinojo tik po keturių valandų. Nepriekaištingai suveikus apsaugos sistemai, neleidusiai informacijai nutekėti, Ketrinai (Catherine) ir Viljamui (William) pavyko nors neilgai pasidžiaugti sūnaus gimimu dviese, tyloje, be minios sveikinimo šūksnių už lango.
Kitą vakarą laiminga šeimynėlė paliko ligoninę, spėjusi draugiškai pabendrauti su spauda ir papozuoti fotografams. Kažkas iš reporterių spėjo pastebėti, kad berniukas, regis, bus panašus į mamą. Pirmasis jaunosios mamos pasirodymas su naujagimiu ant rankų sukėlė prie ligoninės susirinkusios minios susižavėjimą. Nors po gimdymo praėjo vos daugiau kaip para, Kembridžo hercogienė atrodė nepriekaištingai. O jos apranga - graži žydra taškuota suknutė - daugelį net sugraudino. Mat kadaise labai panašiai apsirengusi pro tos pačios ligoninės duris išėjo visų dievinama princesė Diana su mažuoju Viljamu ant rankų. Tiesa, jos suknelė buvo ne žydros, o turkio spalvos. Galutinai visus sugraudino Viljamas. Stabtelėjęs jis pažvelgė į dangų ir pamojavo ranka, sveikindamas mylimą ir taip anksti jį palikusią mamą...
Auklės
Princas Viljamas, gavęs dviejų savaičių tėvystės atostogas, dalyvavo sūnui gimstant. Viljamas nutarė, kad asmeniškai padės prižiūrėti sūnų - ne veltui jis vos ne prieš pusę metų pradėjo mokytis keisti sauskelnes, iš pradžių pagal filmukus internete, o paskui net surizikavo pasitreniruoti su vieno iš draugų naujagimiu. Tarp kitko, vienkartines sauskelnes Didžiosios Britanijos karališkojoje šeimoje pirmajam teko „pasimatuoti“ būtent mažajam Viljamui. O jas keisdavo anaiptol ne jo mama princesė Diana ir juolab ne princas Čarlzas. Viljamą ir jo brolį Harį augino visa auklių komanda. Pirmoji iš jų buvo Barbara Barns (Barbara Barnes), o mylimiausia - Olga Pauel (Olga Powell). Tuo metu, kai ją pasamdė princesė Diana, Olgai buvo jau per 50, tad ji globėjiškai elgėsi ir su pačia princese. Diana ja pasitikėjo kaip savimi. Pavyzdžiui, Olga turėjo teisę pliaukštelėti įsidūkusiems Viljamui ir Hariui, o esant reikalui taip ir darydavo. O.Pauel karališkojoje šeimoje dirbo 15 metų, buvo griežta, bet teisinga. Princai ją mylėjo ir žiūrėjo į ją greičiau kaip į močiutę, o ne kaip į auklę.
O jų tikrajai močiutei karalienei Elžbietai nebuvo laiko terliotis su anūkais. Ką padarysi, valstybės reikalai užima beveik visą jos laiką. Jai trūkdavo laiko net savo pačios vaikams - princams Čarlzui, Endriui (Andrew) ir Edvardui (Edward) bei princesei Anai (Anne). Elžbieta net nedalyvavo pirmosiose trijose Čarlzo gimtadienio šventėse, būdavo arba priėmime, arba išvykusi! Princus ir princesę augino būrys jaunesniųjų auklių ir kambarinių-padėjėjų, o šiai komandai vadovavo vyresnioji auklė visagalė Meibl Anderson (Mabel Anderson). Tarp rūmų darbuotojų ji užėmė privilegijuotą padėtį, kiti net neturėjo teisės jos užkalbinti, kol ji pirmoji į juos nesikreipė.
Žindyvės
Anglijos elito šeimose aukles buvo priimta „paveldėti“. Pavyzdžiui, karalienę motiną užauginusi Klara Nait (Clara Knight) auklėjo ir būsimąją karalienę Elžbietą II, o vėliau konsultuodavo ir Meibl Anderson. O Meibl savo ruožtu turėjo tapti ir Viljamo bei Hario aukle. Bet Diana, kuri mėgo viską daryti savaip, ryžtingai atmetė jos kandidatūrą ir pirmenybę atidavė O.Pauel. Tačiau princesė, beveik visur kliaudamasi Olga, sąžiningai atliko vieną iš pagrindinių motinos pareigų - pati maitino krūtimi sūnus. Beje, ji buvo ne pirmoji karališkosios šeimos narė, drįsusi palikti be darbo tradicines žindyves. Net be galo užsiėmusi Elžbieta II rasdavo laiko bent pirmuosius kelis mėnesius tris savo vyresnėlius palepinti natūraliu kūdikių maistu. Paskutinis iš britų monarchų, turėjęs žindyvę, buvo Elžbietos II tėvas Jurgis VI. Jo prosenelė karalienė Viktorija iš principo nenorėjo maitinti krūtimi nė vienos iš savo devynių atžalų. Kartą ji visiems girdint pareiškė, kad maitinanti moteris jai primena karvę! Ir dar tvirtino, kad maitinimas krūtimi naikina moters intelektą. Žinoma, jeigu Viktorija būtų gyvenusi mūsų laikais, kažin ar būtų radusi bendraminčių. Jau princesė Gracija, Monako kunigaikščio Renjė III žmona ir jo trijų vaikų mama, apsieidavo be žindyvių ir važinėdama po pasaulį aktyviai ragino moteris sekti jos pavyzdžiu. Pastaruoju metu dauguma Europos karališkųjų šeimų atstovių pačios maitina savo vaikus, taip pat nesinaudoja buteliukais ir dirbtiniais pieno mišiniais. Net Danijos princesė Meri (Mary), o juk ji turi keturis vaikus, beje, du jaunyliai - dvynukai! Manoma, kad Ketrina taip pat maitins įpėdinį pati.
Vardas
Naujagimis, kuriam karalienė Elžbieta II suteikė Kembridžo princo titulą, kol jis dar buvo mamos pilve, pavadintas Džordžu Aleksandru Luisu (George Alexander Louis). Jei jaunasis princas kada nors taps karaliumi, jis bus septintasis per visą istoriją Anglijos monarchas, turintis tokį vardą. Tarp kitko, Anglijos bukmekerių kontorose prieš Keitei gimdant pirmavo būtent vardas Džordžas. Nenusimanantieji apie Anglijos karališkųjų rūmų taisykles tikėjosi, kad jaunieji tėvai pasirinks ne tokį tradicinį vardą. Iš tiesų Džordžo tėvai nelabai turėjo iš ko rinktis - juk tokioje šalyje kaip Didžioji Britanija, besididžiuojančia ištikimybe tradicijoms, tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad soste sėdėtų, tarkime, karalius Elvis. Ir, aišku, sosto įpėdinio vardas buvo iš anksto suderintas su Elžbieta. Tikriausiai karalienė yra labai patenkinta, kad princas buvo pavadintas jos mylimo tėvo vardu.
Buitis
Jaunieji tėvai iš ligoninės nuvyko į savo namus - 20 kambarių apartamentus Kensingtono rūmuose. Kitą rytą juos aplankė Elžbieta II, proanūkis ją sužavėjo. Paskui susipažinti su sūnėnu atvyko Keitės sesuo Pipa. Tą pačią dieną tėvai su naujagimiu princu Džordžu išvyko į Baklberį Berkšyro grafystėje, kur yra Ketrinos tėvų namas. Bet nereikia įsivaizduoti, kad jie ilgam iškeitė Kensingtono rūmų prabangą ir patogumus į kuklų būstą. Beje, Midltonų namas, aišku, ne rūmai, bet vis dėlto tai didelė ir brangi vila. Čia Ketrinos paslaugoms - jos mama Kerolė, pati užauginusi tris vaikus; jos pagalba jaunai mamai bus tiesiog neįkainojama. Apie tai, kas vyks Midltonų name, vargu ar kas nors sužinos, išskyrus šeimos narius. Rūmų atstovas specialiai paprašė spaudos gerbti Kembridžo hercogo ir hercogienės teisę į asmeninį gyvenimą.
Dovanos
Kensingtono rūmuose, kuriuose gyvens Ketrina, Viljamas ir jų sūnus, jau seniai viskas paruošta šeimai priimti. Pagal Ketrinos skonį suremontuotas ir iš naujo apstatytas vaikų kambarys. Tiesa, kad padarytų viską, kaip nori, Keitei teko ne juokais susiginčyti su Elžbieta. Karalienė primygtinai siūlė vaikų kambarį apstatyti senoviniais šeimos baldais. O Keitei norėjosi, kad jos vaiko kambarys būtų naujas ir šiuolaikiškas. Iš šeimos relikvijų šalia naujagimio bus tik keletas smulkmenų: antikvarinis vežimėlis, kuriame auklė kadaise vežiojo pačią karalienę, ir jos mylimas žaislas - supamasis arkliukas. Žaislas puikiai išsilaikė, mat karališkojoje šeimoje daiktai visada būdavo tausojami. Todėl labai nustebino trečioji būsimoji karalienės dovana: ji nusprendė leisti jaunajam princui naudotis kolekcija žaislų, saugomų Vindzoro pilyje, kuri renkama nuo karalienės Viktorijos laikų! Tarp jų yra ir du jaunojo princo senelio Čarlzo mylimi žaislai - žaislinis vagonėlis su užrašu „Princo Čarlzo ekspresas“ ir pedalinis automobilis, kuriuo kadaise važinėdavo Čarlzas. Tarp kitko, princams Viljamui ir Hariui, kurie buvo baisūs išdykėliai, kadaise buvo griežčiausiai uždrausta net prisiliesti prie tos mašinos! Taigi karalienė naujagimiui princui suteikė negirdėtą privilegiją.
Suprantama, princo laukia marios dovanų, ir ne tik nuo karalienės. Tarp jų yra ir labai originalių. Pavyzdžiui, buvęs Australijos premjeras mažyliui atsiuntė didžiulę megztą kengūrą. PETA, gyvūnų teisių gynėja, įteikė berniukui antklodę iš audinio, imituojančio avies vilną, ir vegetariškų produktų rinkinį jo tėvams. Visa tai tam, kad jaunasis įpėdinis nuo vaikystės įprastų rūpintis gyvūnais. Bet originalumu visus pralenkė Ketrinos dėdė Geris Goldsmitas: sūnėną jis nusprendė pradžiuginti savo mylimo futbolo klubo „Chelsea“ akcijų paketu. Na, o tėvai sūnui dovanoja meilę ir rūpestį bei ketina pasistengti, kad susiję su jo padėtimi protokoliniai apribojimai berniukui netrukdytų būti laimingam.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą