Prezidentas palangiškį pakvietė į Maldos pusryčius

„Pajūrio naujienos“ ta proga paprašė T. Vilucko pakomentuoti, ką jam reiškia šis kvietimas, ir bendrai – kokia Nacionalinių maldos pusryčių reikšmė, kas į juos kviečiamas, kokią žinią šis renginys neša visuomenei.

„Tradicija rengti Nacionalinius maldos pusryčius atsirado Antrojo pasaulinio karo metais, kai keletas JAV Senato narių pradėjo rengti neformalius susitikimus, per kuriuos dalijosi krikščioniškojo gyvenimo patirtimi, jos pritaikymu politikoje. Maldos pusryčiuose dalyvauja dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai – žmonės, kurių gyvenimuose Evangelijos vertybės užima pirmaeilę vietą. Man asmeniškai šis kvietimas reiškia, kad yra atkreiptas dėmesys į mano pastangas ir idėjas, skleidžiant krikščioniškąją žinią mūsų visuomenėje“, – kalbėjo T. Viluckas, knygų „Popiežiaus Pranciškaus tiltai“, „Laikas po dangumi“, „Malonės versmės“ autorius.

Šiuo metu jis bendradarbiauja krikščioniškame žurnale šeimai „Artuma“, yra daugelio publikacijų autorius. „Didžiausią dėmesį savo darbuose skiriu bažnytinio, politinio, visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo temoms bei aktualijoms“, – tvirtino pašnekovas, kurio planuose – nauja knyga.

Knygos tikslas, T. Vilucko žodžiais, – suprantama ir paprasta kalba atsakyti į šiuolaikiniam žmogui kylančius klausimus apie tikėjimą, krikščionišką gyvenimą ir Bažnyčią.

„Norėčiau, kad ši knyga negimtų mano minčių „burbule“, tad kreipiausi į savo sekėjus internetinėje erdvėje, ragindamas juos siųsti man klausimų šiomis temomis. Pasinaudodamas proga kviečiu ir „Pajūrio naujienų“ skaitytojus“ drąsiai siųsti man savo klausimus. Tai galite padaryti mano „Facebook“ paskyroje, taip pat el. p. [email protected] .

T. Viluckas, paprašytas pasidalinti pamąstymu, kaip per karantiną turėtų elgtis krikščionys, kokios laikytis pozicijos, dėstė mintis: „Karantinas yra nemalonus procesas – galima į jį įvairiai reaguoti, beje, visuomenėje taip ir vyksta. Žmonėms tikrai nėra lengva priimti, sutikti su jų laisvės suvaržymais, kurie yra nukreipti prieš tuos poreikius, kurie mus ir daro tikrais žmonėmis. Tačiau turime bandyti kūrybiškai žvelgti į šią sunkią situaciją ir rasti būdą, kaip šį laiką paversti naujomis galimybėmis atskleisti savyje glūdintį potencialą. Žinoma, pasaulis nebebus toks, kokį mes palikome už karantino, pandemijos durų. Bet pasistenkime padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad nauja ateitis būtų kuo labiau šviesesnė. Adventas yra vilties metas, tad per jį išsaugokime šią viltį dėl ateities horizontų, nors ir atrodytų, kad tamsa tik viešpatauja. Toks yra gyvenimo dėsnis – jokia tamsa negali tarti paskutinio žodžio.“