Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje jau visą vasarą savanoriauja Liana, kuri, į Lietuvą atvyko iš saulėtosios Armėnijos. Baigusi universitetą Jerevane ir įgijusi architektės specialybę, mergina nusprendė užsiimti kilnia misija – skirti savo laiką, žinias, patirtį ir energiją naudingam darbui.
Kaip pasakojo jaunoji savanorė, norint tapti savanoriu, būtinos dvi sąlygos: asmuo turi būti apsisprendęs skirti savo laiką visuomenei ir jos reikmėms, nesitikėdamas piniginio atlygio, ir antroji – turi atrasti organizaciją, kuriai reikalinga savanorio pagalba.
Lianos paklausus, kodėl savanorystę pasirinko būtent Plungėje, ji atsakė, kad norėjo dirbti bibliotekoje.
Tad susiradusi internete šią gamtos apjuostą įstaigą Lietuvoje bei supratusi, kad būtent čia bus labiausiai reikalinga jos pagalba, atvyko į mūsų miestą ir jau trečias mėnuo užsiima patinkančia veikla.
Be to, kaip pasakojo mergina, savanorystės kelią pasirinko ir dėl to, kad labai norėjosi pamatyti Europą, praplėsti akiratį, susipažinti su naujais žmonėmis, įgyti patirties. Pasak viešnios, padėti kitiems – jos gyvenimo tikslas.
Tad gegužės 24-ąją baigusi Jerevane universitetą, iškart išvyko į Plungę. „Kadangi nuo Jerevano iki mano kaimo, kur aš gyvenu su mama, labai toli, nenorėjau gaišti laiko ir namo negrįžau, kad atsisveikinčiau su artimaisiais.
Tik paskambinau mamai ir pasakiau, kad išvažiuoju. Ir tiesiai iš Armėnijos sostinės atskridau į Lietuvą“, – pasakojo Liana.
Beje, Lianos mama yra matematikos mokytoja. Kaime, kur jos gyvena, labai trūksta mokytojų, tad mama vaikus moko ir fizikos bei chemijos, nors ir neturi reikiamo išsilavinimo.
Merginos tėtis yra miręs, vyresnės seserys, sukūrusios savo šeimas įsikūrė dideliame mieste, tad mamai būtų sunku vienai gyventi kaime, jei ne netoli gyvenantis jos brolis, Lianos dėdė. Jis pagelbėja ūkiniuose darbuose.
Mama labai džiaugiasi, kad dukra turi galimybę savanoriauti Europoje, aplankyti ne tik Lietuvą, bet ir aplinkines šalis. Moteris nesitiki, kad Liana grįš į 500 gyventojų turintį Vaghatiną.
Vaikų bibliotekoje savanoriaujanti mergina pasakojo, kad ją Lietuvoje stebina labai daug kas.
Pavyzdžiui, šaltibarščiai. „Labai keistas patiekalas – šalta sriuba. Visos sriubos yra valgomos šiltos, o čia – šalta, ir dar su kiaušiniais…“ – stebėjosi viešnia iš Armėnijos ir pridūrė, kad tokios sriubos niekada anksčiau nebuvo ragavusi.
Liana taip pat stebėjosi ir pas mus gana populiariu patiekalu – troškiniu. Ji niekaip negalėjo suprasti, kaip galima valgyti kartu su daržovėmis troškintą mėsą, tačiau pabrėžė, kad lietuviški cepelinai – tikrai labai skanūs.
„Jūsų lietuviška virtuvė labai labai turtinga. Maistas įdomus, be galo įvairus ir riebus“, – susidūrusi su maisto iššūkiais Lietuvoje, pasakojo mergina iš Armėnijos.
Lietuvoje jai jau teko pabuvoti įvairiose vietose – aplankė ežeringąjį Platelių kraštą, nuostabiąją Palangą, sostinę Vilnių, Kauną, Dreverną, Molėtus, Uteną, Klaipėdą, Šiaulius bei kitus miestus bei miestelius.
Ir visur, kur tik teko lankytis, ją žavi Lietuvos gamta – žaliuojantys miškai, laukai, pievos, žaluma džiuginantys miestai. Labai gerą įspūdį paliko geri, malonūs, nuoširdūs ir be galo svetingi Lietuvos žmonės, kuriuos teko sutikti.
Tačiau kur tik bebūtų, ją traukia grįžti į Plungę, spėjusią tapti antraisiais jaunosios savanorės namais. „Iš pradžių, kai apsigyvenau jūsų mieste, buvo sunku. Teko prie daug ko priprasti ir su daug kuo susitaikyti, tačiau dabar Plungės aš pasiilgstu, ypač kai išvykstu į kitą miestą.
Neseniai, grįždama iš Kauno, skambinau mamai ir sakiau, kad jau važiuoju namo. Mama pamanė, kad grįžtu į Armėniją“, – šypsojosi Liana, Plungę pavadinusi namais ir nuoširdžiai pridūrė, kad čia jaučiasi labai saugiai.
Gerai jaustis mūsų mieste padeda ne tik nauji pažįstami lietuviai, bet ir netikėta pažintis su jau daug metų Plungėje gyvenančiu armėnu Hrachik.
Jis, išgirdęs, kad bibliotekoje savanoriauja armėnė, susirado ją per bibliotekos direktorę ir pakvietė pabendrauti. Kaip pasakojo, mergina, jai buvo labai smagu susitikti tautietį taip toli nuo gimtosios šalies.
Įdomiausia, kad vyriškis kilęs iš netoli Lianos kaimo esančios vietovės, ir jie kalbėdamiesi netgi rado bendrų pažįstamų. Hrachik pakvietė Lianą į svečius, minėjo, kad turi du jau suaugusius sūnus, tad Liana jiems su žmona bus kaip dukra.
Susižavėjusi gražia ir be galo žalia Lietuvos gamta, šiltais vasaros vakarais, ilgai nenusileidžiančia saule, jauna mergina tikisi pamatyti ir tikrą lietuvišką žiemą, tokią, kokios dar nėra mačiusi. „Armėnijoje žiemos nėra šaltos, nereikia labai šiltų rūbų.
Sunku įsivaizduoti, jog iš tokios malonios šilumos, į Lietuvą atėjus šaltajam sezonui, pasidarys šalta. Tik iš kalbų žinau, kad Lietuvoje žiemos būna tokios, kad net tvoros braška, o atėjus rudeniui, ilgai ir nepaliaujamai lyja.
Paskambinusi mamai guodžiausi, kad neturiu šiltų rūbų, kurių reikės žiemą. Ji klausė, ar nepakaks šiltų rūbų, kuriuos išsivežė jau iš namų?..“ – nuoširdžiai pasakojo Liana apie troškimą pamatyti tikrą žiemą ir pridūrė, kad šiltų rūbų teks pirkti.
Iki vasario Plungės bibliotekoje ketinanti savanoriauti Liana pasakojo, kad gyvendama čia daug ko išmoko, praplėtė akiratį, susipažino su įvairiais žmonėmis, kurie įskiepijo jaunai merginai gyvenimiškos patirties.
Lianai taip pat įdomu susipažinti su Lietuvos papročiais bei tradicijomis. Savanoriavimas Lietuvoje padėjo jai ir labiau pažinti save, būti savarankiškai, atsakingai už savo gyvenimą.
Tačiau bene svarbiausias dalykas, kuris nutiko Lianos gyvenime dirbant su mažaisiais plungiškiais, – ji suprato, kad myli vaikus ir nori jiems padėti. Be to, jai viskas įdomu, patinka su vaikais užsiimti įvairia veikla bei stebėti, kaip jie sparčiai mokosi ir maloniai leidžia laiką.
„Žinoma, būna, kai vaikas lepteli, kad jam nuobodu, neįdomu, tačiau jeigu pavyksta jį sudominti, apima be galo malonus jausmas, kad esi reikalinga “, – džiaugėsi darbu su vaikais Liana.
Tad vasarį, pasibaigus projekto įgyvendinimui, grįžusi į savo tikruosius namus – saulėtąją Armėniją – mergina veiklą ketina tęsti socialinėje srityje. Lianos ateities tikslai kilnūs – ji trokšta padėti savo šalies vaikams, mokyti juos anglų kalbos, meno, turiningai leisti laisvalaikį.
Rašyti komentarą