Pjeras Kardenas apgailestauja, jog neturi vaikų

Tam reikėjo gimti italu, atvykti į Prancūziją mokytis ir 1945 metais atsidurti Paryžiuje. Dar reikėjo dartanjaniško noro užkariauti Prancūziją. Ir susidraugauti su Žanu Kokto bei Christianu Dioru. Taip pat įkurti mados studiją ir dirbti ten ištisas paras. Visa kita buvo labai paprasta.

Kas buvo madinga, kai tik pradėjote karjerą?

Ta pati juoda spalva, mėgstama visais laikais. Nors, pavyzdžiui, aš labiausiai mėgstu žalią.

Kam vis dėlto priklauso mini sijono idėja - jums, Andrė Kurežui ar anglei Merei Kvant?

Visiems po truputį. Madingos idėjos sklando ore, visi naudojasi vienas kito sumanymais. Man dėkokite už tai, kad sukūriau pėdkelnes, pritaikytas prie mini sijono. Beje, toks derinys dabar labai populiarus.

Jūs įžengėte į devintą dešimtį. Kas padeda išlikti tokios geros formos?

Darbas. Be to, aš visada buvau mados provokatorius, o tai dirgina protą ir emocijas. 1959 metais aš kasdieniam vartojimui sukūriau sąvoką pret-a-porter - juk iki tol absoliučiai visus drabužius siuvo privačių ateljė siuvėjai. Už tokią naujovę mane išbraukė iš aukštosios mados sindikato. Tačiau vėliau, kai ši idėja užkariavo pasaulį, mane vėl priėmė. 1971-aisiais už uodegos pričiupau greičio idėją, bet mane suprato tiktai dabar. Kosminė tema vėl aktuali.

Kurią moterį galėtumėte pavadinti išskirtine?

Šarlotę Rempling, Mają Pliseckają ir, žinoma, Žaną Moro.

Atsiprašau, bet kodėl tada su Žana išsiskyrėte? Ne paslaptis, kad jūsų santykiai buvo artimi...

Kai prieš keturiasdešimt metų Žana atėjo į mano mados namus (jai reikėjo drabužių filmavimams), buvau sukrėstas ir siaubingai įsimylėjau. Mūsų santykiai tęsėsi ketverius metus, tiesiog dievinau šią aktorę bei jaučiausi laimės viršūnėje. Ji atitiko mano idealą - emocionali ir dvasinga. Tačiau ji sirgo, ir mes negalėjome turėti vaikų. Išsiskyrėme, bet likome labai geri draugai. Toks likimas.

Jūs turite šimtus įvairių prestižinių premijų, medalių, ordinų. Kuris jums brangiausias?

Nemirtingojo vardas. Aš turiu galvoje narystę Prancūzų akademijoje. 1992 metais tapau pirmuoju ir vieninteliu modeliuotoju, gavusiu tokį vardą, ir labai tuo didžiuojuosi.

Ką manote apie teiginį, kad mada laikina?

Jei koks nors kūrinys atspindi ne tik laikmečio dvasią, bet ir jūsų mąstymo būdą bei epochos matymą, - vadinasi, jam lemta išlikti. Muziejuje yra paveikslų, kurių vienintelė gera ypatybė yra ta, kad juose pavaizduotos veikėjų suknelės ir kostiumai perteikia praėjusių laikų dvasią. Taigi mada - vienas iš amžinybės elementų.