Pasaulį keičia ir lietuvių išradimai

Respublika.lt

2013-09-21 12:44

Valstybinio patentų biuro duomenimis, Lietuvoje nuosekliai auga patentuojamų išradimų skaičius. Be to, gerėja pačių išradimų kokybė. Lietuvių išradimų sąraše galima rasti pačių įvairiausių dalykų - nuo galvijų galvos apdangalo iki kvepinančio papuošalo. Patys išradėjai tikina, jog išrasti daiktą nėra sudėtinga, kai dirbi remdamasis savo patirtimi, tačiau kartais gali kilti problemų patį išradimą realizuojant.

„Kasmet sulaukiame sudėtingesnių, kokybiškesnių išradimų. Ypač išsiskiria biotechnologijų, energetikos, šiltinimo, lazerių sritys. Tam svarios įtakos turi ir užsienio investuotojai, turintys didelę patentavimo patirtį. Jie atsineša savo žinias ir užkelia kartelę vietos išradėjams. Lyginant su nepriklausomybės pradžia, kai daugiausia patentuojami buvo teoriniai, mažai kur pritaikomi išradimai, pokyčiai akivaizdūs“, - pasakojo Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys.

Apdovanotas už inovatyvumą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto doc. dr. Alvydas Zagorskis išradimų srityje dirba nuolat. Mokslininkas siekia inovatyvių pasiekimų biologinio oro valymo srityje ir jau yra patentavęs ne vieną savo išradimą. 2011 m. A.Zagorskis tapo pirmuoju lietuviu, apdovanotu Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Geriausio jaunojo išradėjo apdovanojimu.

„Buvau apdovanotas už išradybinę veiklą ir inovatyvumą. Mano mokslinių tyrimų sritis - biologinis oro valymas. Kuriu biofiltrus, kurie valo orą nuo įvairių teršalų ir kvapų. Biofiltruose įveisiami mikroorganizmai. Jie skaido kenksmingas medžiagas, kurias naudoja savo egzistavimui. Į aplinką patenka jau išvalytas oras“, - su entuziazmu apie savo išradimus kalbėjo A.Zagorskis.

Pasak mokslininko, biologinis valymo metodas pasaulyje žinomas jau seniai, tačiau inovacijos praverčia nuolat. A.Zagorskis yra užpatentavęs tokių filtrų įkrovos būdą bei įkrovos kapiliarinę drėkinimo sistemą. Įkrova - tai medžiaga, ant kurios patalpinami orą valantys mikroorganizamai. A.Zagorskio sukurta įkrova - specialus medienos plaušas. Dar vienas išradimas - drėkinimo sistema. Paprastai įkrova drėkinama purškikliais, tačiau VGTU mokslininkas išrado specialų tirpalą.

„Trumpai tariant, mano išradimai leidžia biologinius išradimus gaminti paprasčiau, pigiau, drėkinimui nereikia didelių pastangų, elektros energijos sąnaudų, konstrukcija yra daug patogesnė“, - sakė išradėjas.

Mokslininko teigimu, biologiniai filtrai gali būti naudojami daugelyje mūsų gyvenime įprastų sričių - naftos pramonėje, metalo apdirbimo įmonėse, dažų pramonėje, baldų apdirbimo bendrovėse, autoservisuose ir kt.

Būna ir nusivylimų

„Nebuvo taip, jog nuo vaikystės svajojau tapti mokslininku ar išradėju, - šypsosi A.Zagorskis. - Tiesiog mane visada traukė aplinkosaugos sritis. Įstojau į VGTU, jau rašant magistro darbą profesorius Pranas Baltrėnas rekomendavo biologinių filtrų temą. Ją tęsiau ir doktorantūros metu, vėliau paruošiau nemažai mokslinių straipsnių.“

Anot mokslininko, išradėjams Lietuvoje nėra sudaromos kliūtys, ypač jei bendradarbiaujama su mokslo įstaigomis. Tada lengviau gauti ir finansavimą, dirbti su reikiama įranga, rasti tinkamų specialistų.

„Auga susidomėjimas ir iš verslo pusės. Tiesa, mano sritis - biologiniai filtrai, yra šiek tiek mažiau patraukli verslininkams, mat šie įrengimai nėra skirti nešti pelną. Šioje srityje jaučiamas šioks toks abejingumas“, - pasakojo A.Zagorskis.

Mokslininkas patvirtino, jog išradimų srityje neapsieinama ir be nusivylimų. Kartais nutinka ir taip, jog sugalvoji išradimą, pasiruoši, atlieki tyrimus ir paaiškėja, jog toks būdas nepasiteisina. Tada bandai kažką keisti, pertvarkyti. Jei ir tai nepavyksta, gali tekti idėją padėti į stalčių.

„Tačiau ir tai nėra blogai. Net ir neigiamas rezultatas yra rezultatas, iš kurio gali padaryti tam tikras išvadas“, - optimizmo neprarado A.Zagorskis.

Paprasta konstrukcija

Prieš kelerius metus vienkartinę paplūdimio rūkaliams skirtą peleninę išradęs Martinas Daukantas teigė šį išradimą sugalvojęs remdamasis asmenine patirtimi.

„Kiekvienas, turintis mažų vaikų, mane puikiai supras. Juk mažieji mėgsta visko paragauti, todėl ir paplūdimyje į burną kiša viską, kas po ranka pasitaiko. Kai pamatai, kad vaikas į burną kiša nuorūką, norisi kažką pakeisti. O juk cigarečių nuorūkas surinkti iš smėlio yra labai sudėtinga.

Jų dažnai nesurenka net specialūs valymo aparatai, todėl vasaros sezono metu nuo pat ankstyvo ryto į paplūdimius keliauja specialūs darbininkai, kurie tas nuorūkas ir kitas smulkias šiukšles turi surinkti rankomis. Vienkartinė peleninė šią problemą išspręstų“, - pasakojo peleninės išradėjas.

Vienkartinė peleninė pasaulyje nėra naujiena, tačiau M.Daukanto išradimas kitus lenkia savo paprastumu bei nedideliais pagaminimo kaštais. Jai tinka bet koks, net ir pigiausias plastikas. Peleninė sugalvota taip, kad į ją tereikia įpilti nedidelį kiekį vandens, kuris dėl specialios konstrukcijos net ir apvertus iš indo neišteka. Pelenine rūkaliai gali naudotis visą laiką, kol yra paplūdimyje. Į ją telpa gana didelis kiekis nuorūkų. Vėliau tereikia peleninę išmesti į šiukšliadėžę.

Tik pagyros

Kai M.Daukantas pristatė šią peleninę visuomenei bei surengė kelias masines akcijas, kurių metu žmonėms paplūdimiuose buvo nemokamai dalijamos vienkartinės peleninės, su kolegomis sulaukė gausybės padėkų. Žmonės gyrė išradimą, džiaugėsi ir miestų valdžios, peleninės sumanytoją už idėją net apdovanojo tuometinis aplinkos apsaugos ministras.

Tiesa, viskas pagiriamaisiais žodžiais ir baigėsi. Pasak M.Daukanto, kadangi Klaipėdos ir Neringos paplūdimiuose uždrausta rūkyti ne specialiose tam skirtose zonose, valdžia įsivaizduoja, kad nuorūkų problemos nebėra.

„Liko tik Palangos paplūdimys. Tačiau miesto valdžia teigia, jog jiems pirkti vienkartines pelenines yra per brangu. Keista, bet jiems neatrodo brangu nuolat samdyti įmonę, kuri iš paplūdimių tas nuorūkas renka. Juk jiems būtų gerokai lengviau ir greičiau surinkti kelias plastikines pelenines, nei tūkstančius nuorūkų“, - sakė M.Daukantas.

Vyro teigimu, nors sulaukta daugybės gerų žodžių, norint praktiškai pritaikyti pelenines, prisidėti niekas nenori.

„Buvo ir susidomėjusių verslininkų, kurie peleninių paviršių galėtų išnaudoti kaip reklaminį plotą. Taip pat buvo susidomėjusių kavinių bei barų, kurie šiomis peleninėmis galėtų pakeisti ant lauke esančių kavinių staliukų stovinčias brangias pelenines, kurios nuolat yra pavagiamos. Tačiau šiai idėjai „užsukti“ reikia investicijų, kurių vienam žmogui gali pasirodyti per daug“, - kalbėjo peleninės išradėjas.

Vis dėlto, M.Daukantas vylėsi, jog vienkartinės peleninės idėjos neteks visam laikui nukišti į stalčių. Juo labiau kad nuorūkų problema egzistuoja ne tik Lietuvoje.

Sukurtas prototipas

Prieš dvejus metus Japonijos kompiuterinės technikos kompanijos „Fujitsu“ organizuotame konkurse garbingiausią „Grand prix“ apdovanojimą pelniusi daiktų dizainerė Eglė Ugintaitė dar ir dabar įsitraukusi į savo išradimo - „Padėjėjo“ („The Aid“) - tobulinimo procesą. E.Ugintaitės atvejis kiek kitoks. Jos išradimo realizavimu užsiima pasaulinio garso kompanija, todėl jau yra dirbama ties veikiančiu prototipu.

„Padėjėjas“ - tai moderni lazda senyviems ar neįgaliems žmonėms, teikianti ne tik atramą, bet ir specialiais davikliais fiksuojanti žmogaus sveikatos duomenis. Išradime taip pat turėtų būti sumontuota navigacinė sistema, leidžianti greitai susisiekti su pagalbos centru, lengvai nustatyti žmogaus buvimo vietą.

„Viskas klostosi gerai. Tiesiog intensyviai dirbame toliau. Projektas - ilgalaikis. Numatyta jį paruošti iki 2020 metų, todėl greitų rezultatų negalima tikėtis. Tačiau reikalai juda. Prieš kelis mėnesius buvo pristatytas jau veikiantis „Padėjėjo“ prototipas. Tačiau jis tikrai dar nėra galutinis. Kol kas svarstomas ir teisių į išradimą klausimas. Šie reikalai taip pat dar nėra suderinti“, - pasakojo jaunoji išradėja.

E.Ugintaitė, skatindama ties savo išradimais dirbančius kūrėjus nenuleisti rankų, tikino, jog viską įmanoma pasiekti, jei tik orientuojiesi į tai, kas tau pačiam yra įdomu.

„Malonus dėmesys tėra papildomos detalės. Po jo reikia dirbti toliau“, - sakė išradėja ir patikino, jog šiuo metu dirba ties naujais išradimais, tačiau juos kol kas sakė palaikysianti paslaptyje.