Benediktas Petrauskas: Pamoka, kuri neturi pabaigos

Aibė kelionių, skaityti pranešimai gamtosaugos klausimais Danijoje, Suomijoje, Švedijoje; išleistos Mokytojo parašytos knygos, nuolat pasirodo straipsniai spaudoje. Vieni ryškiausių jo gyvenimo epizodų yra pažintinės kelionės po pasaulį: Japoniją, Filipinus, Australiją, Tunisą, Čikagą, Olandiją, Monaką...

Graikų archyvaras Filonas, aprašęs septynetą pasaulio stebuklų, reziumavo: "Ką sielos akys regėjo, negali būti sunaikinta"... Benediktas Gaižauskas, beatodairiškai dalydamasis žiniomis su savo mokiniais, išsaugojo kelionių įspūdžius, o jo kelionių lagaminai svarino rankas naujais eksponatais muziejui: mineralais, akmeninimis, herbariumais, milžiniškomis kriauklėmis ir riešutais. Kad pamoka taptų įvykiu.

Toks amerikietis Teris Ervinas, norėjęs suskaičiuoti vabalus, gyvenančius ant Pietų Amerikos medžio, jo kamieno apačioje išdėliojo piltuvėlius, pritvirtintus prie butelių su spiritu jiems konservuoti. Kai nuodais užtaisyta patrankėlė pasiuntė mirtį nešantį debesį į medžio lają, atrodė, kad džiungles siaubia kruša!

Nuo vieno vienintelio medžio nukrito ne tik begalė vabzdžių: nubyrėjo daugiau skruzdžių rūšių, nei jų yra vidutinio dydžio Europos šalyje.

Pasipylė begalė vabzdžių, kurių dar niekas pasaulyje nežinojo... Šį reiškinį norėčiau palyginti su mokytojo Pažinimo medžiu, kurio atradimais ir vis naujomis žiniomis dalijasi su savo mokiniais.

Pirmosios kelionės - į Šiaurę

Užbėgdama už akių lakoniškam mokytojo pasakojimui apie regėtas šalis, pasakysiu, jog susidūrę su svetimomis kultūromis bei civilizacijomis, su tuo, kas nepažįstama, kartais mes tai paverčiame begalinio garbinimo objektu. Pamiršdami savo tautos tauriausias tradicijas. Benediktas

Gaižauskas, prisimindamas savo vaikystę gimtuosiuose Tryškiuose, ir švarų, anuomet pilną gyvybės Virvytės upės vandenį (žvejota ir vėžiauta plikomis rankomis), su gilia pagarba mini savo tėvelius.

Tai jie išugdė pagarbą javui, medžiui, neleisdavo vaikui baidyti zuikučio, o triūsiant laukuose, aplenkti pempės lizdą. "Mandagiai, pagarbiai tėvai ir seneliai elgėsi su gyvulėliais, šie visada būdavo sotūs, o skriausti gyvulį buvo sunki nuodėmė", - sako Mokytojas.

Pasakoja, kaip su kolegomis keliavo į Kolos pusiasalį, Chibinų kalnus.

Tuose kalnuose, smarkiai rizikuodami, leidosi į speiguotas šachtas kelis šimtus metrų po žeme, kad pamatytų, kaip išgaunami apatitai (tokie mineralai). Chibinų kalnuose, už Poliarinio rato, pasvirusių medžių šaknys, išsiraizgiusios paviršiuje, graibstė už kojų kaip kalnų troliai.

Sibiro taigoje per siaučiančią vėtrą, maišančią žemę su dangum, įstengei nueit vos kelias dešimtis metrų: suvirtę medžiai, tarp jų galybė uogų ir grybų.

Prie tektoninės kilmės Baikalo ežero, susiformavusio prieš dešimtis milijonų metų, kur veši 600 rūšių augalai, keliautojai skanavo lašišines žuvis ir omulį.

Kolega iš Norvegijos, apžiūrėjęs Baltijos pajūrio kopagūbrio sutvirtinimo darbus ir susižavėjęs mūsų gamtininkais, pakvietė ir mokytoją į savo šalį.

Gink gamtą kaip samurajus!

"Japonai išsiskiria ypatingu ryšiu ir pagarba gyvajai gamtai, ekologine kultūra. Mes dažnai pamirštame esą vienis su gamta, ir aukštiname save, ne prisitaikydami, o kankindami gamtą. Japonams nuo kūdikystės įskiepyta pagarba bet kokiai gyvybės formai, tad jie gamtoje nėra gobuoniški.

Puoselėja kiekvieną kvadratinį metrą žemės, iš jos išgauna vertybių, ir toks globėjiškas požiūris veda prie didžiulio progreso. Kai norėjome pasirinkti virš galvos krentančių uolienų pavyzdžių, mums primygtinai buvo pasiūlyta jų už kelias jenas įsigyti čia pat esančioje krautuvėje. Visa taip sutvarkyta, jog barbariškumui dingsties nėra.

Jiems ne tiek bėdos kelia iš 150-ies šalyje esančių vulkanų išsiveržimai (tik 15 veikiančių), kiek taifūnai, žemės drebėjimai ir gaisrai.

Kai kurie dailūs namukai tebėra iš popieriniai, griūva net iš pažiūros galingi pastatai. Ten pajunti civilizacijos bei gamtos didybę ir stichijos griaunamąją jėgą. Ten nepopuliarūs cirkai, kur išnaudojami gyvūnai, bet teko matyti unikalų atvejį, kai beždžionėlės maitina papūgėles ir balandžius, o kas lieka, nuneša atgal į šaldytuvą. Žmonės šeria kanopinius.

O nematęs žuvų turgaus, laikyk, nematei Japonijos... Iškyla prieš akis nuostabios didžiulės gyvos žuvys kaip bekonai, jos tavo akyse dorojamos.

Teko būti restorane, kur iškilo iš baseino virtuvėlė, ir mūsų akyse buvo gaminamas valgis, užimant bet kokia pasaulio ir kūno kalba kalbančioms geišoms. Jos - gyvas metamorfozių spektaklis.

Kalbant apie gurmanų smagybes, Filipinų restorane, įsitaisę ant krėslų baseine, visi šlapi, iš augalų nupintose lėkštėse ryjome gyvus moliuskus, užpylę marinato, ir stebėjome, ar jie bejuda mūsų pilve, ar jau ne", - juokiasi mokytojas. Filipiniečiai mikliai it gyvatėlės įsirangę į palmę, skina pieningąsias datules.

Vaivorykštinė Australija ir Sachara

Tik kelios valandos automobiliu skiria vieną pasaulio didmiesčių Sidnėjų nuo neliestų tyrų, nežabotos gamtos ir amžinųjų melsvų eukaliptų miškų.

Sidnėjaus jūrų muziejuje lankytojams virš galvų šmaiažioja rykliai, akvariumuose plyti pasakiškos koralų giraitės. Kanberoje viešbučiai - lyg miesteliai, kur patenkini rafinuočiausias reikmes, o valstybių ambasadas supa nuostabūs parkai. Gausu nacionalinių draustinių, kur skraido flamingai, kolibriai ir aibė smulkių akinančių spalvų paukštelių.

Dykumose gausu kontrastų ir oazių: čia auga apelsinmedžiai ir bananmedžiai.

Mokytojui teko lankytis aborigenų kaimeliuose: išlavėjusių sugebėjimų dėka čiabuviai tiksliai atskiria visų žemės ir vandens augalų bei gyvūnų rūšių giminingus požymius, tiek subtiliausių gamtos reiškinių - vėjo, šviesos ir spalvų, vandens srovių pokyčius. Yra daugybė mums nesuvokiamų sąvokų apibūdinti kiekvienam reiškiniui.

"Iš kuo gilesnės praeities atėjęs žmogus, tuo jis išmintingesnis gamtos viešpatijoje", - sako pašnekovas.

Sacharos smėlynai panašūs į Kuršių nerijos, tik anoji plyti kelis tūkstančius kilometrų ir stebina karščiai bei kupranugarių ištvermė. Miražų nematė, bet štai Tuniso Druskos dykuma suteikė autentiškų potyrių.

Baugu buvo įkišti ranką negyvą druskos ežerą it į sieros rūgštį.

Vizitas Karlui Linėjui

Mokytojas augančiam smalsuoliui gali "atvert vartus" į bet kurią Europos valstybę, papasakot apie įstabiausias katedras ir muziejus. "O kai būsite Švedijoje, vaikai, būtinai aplankykite Karlo Linėjaus įkurtą Upsalos universiteto botanikos sodą ir muziejų."

Tas mokslininkas paliko žmonijai milžinišką palikimą: jis ne tik pirmasis suklasifikavo augalus ir gyvūnus, padarė genialių atradimų, bet šiandie Upasaloje po atviru dangumi veši jo proto ir rankų sukurta tūkstančio rūšių augalų karalystė.

K. Linėjus, padaręs išvadą, jog niekas gamtoje taip nesidaugina kaip flora, kartais vadinamas augalų seksologu. "Gamta - mūsų būties priežastis, todėl saugokime visa, kas mus supa; tuomet išsaugosim save", - baigia pasakojimą mokytojas Benediktas Gaižauskas.