Palangos fotometraštininkė

Palangos Liepojos (dabar Vytauto) gatvėje 1889 m. P. Mongirdaitė atidarė paviljoną. Būtent čia buvo užfiksuoti pirmojo lietuviško spektaklio "Amerika pirtyje" aktoriai. Nuotrauka tapo legendine spektaklio afiša.

PALANGA, Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės pasienis, 20 a. pradžia. Nuo 1819 iki 1917 m. Palanga ir Šventoji priklausė Rusijos imperijai, Kuršo gubernijai, 1918-1921 m. - Latvijai, po to atiduota Lietuvai.

P. Mongirdaitė buvo kviečiama į Palangos bei Kretingos dvaro rūmus įamžinti grafų Tiškevičių šeimos narių. Dalis šeimos nuotraukų daryta senajame Palangos dvare, kurio jau nebėra: sudegė 1960 metais. Senieji dvaro rūmai stovėjo priešais kurhauzą, kur dabar yra kino teatras. Istorinių šaltinių apie senąjį dvarą nėra išlikę.

GRAFAI Tiškevičiai su artimaisiais prie senųjų Palangos dvaro rūmų 19 a. pabaigoje. Senieji dvaro rūmai sudegė 1960 m. Jie stovėjo priešais kurhauzą, kur dabar yra kino teatras.

Užaugusi Raseinių apskrityje, pasimokiusi Varšuvoje, į Palangą bajoraitė Paulina atvyko maždaug dvidešimties metų amžiaus. Čia jos tėvai įsigijo žemės ir kelis namus.

Paulina fotografavo ne tik žmones, bet ir architektūrą, kraštovaizdį - Palangos, Kretingos, Gargždų. Pati mėgo piešti spalvotas vaizdų miniatiūras. Parengė fotografijų albumą "Kretynga". Prieš Pirmąjį pasaulinį karą leido atvirukus. Jos dėka ateities kartoms liko istorinių ano laikmečio vaizdų: pavyzdžiui, pasienio punktai Palangoje ir Kretingoje, maudymosi taisyklės kurorto paplūdimyje...

GRAFIENĖ Sofija Horvataitė-Tiškevičienė su dukra Elena Klotilda apie 1915 m. Iš viso grafienė pagimdė 9 vaikus, užaugo aštuoni: 5 sūnūs ir 3 dukros. Ji įsivaikino ir užaugino dar tris nesantuokinius vyro Juozapo Tiškevičiaus vaikus. Kretingos dvare, kurį nusipirko Tiškevičius, šeima gyveno nuo 1875 m. Didikai mirė ir buvo palaidoti Kretingoje. Po grafo mirties Kretingos valdos atiteko vyriausiam sūnui Aleksandrui.

Palangoje Mongirdaitė išgyveno beveik 40 metų. Savo šeimos nesukūrė. Mirė 59 metų, palaidota Palangos senosiose kapinėse.

Kretingos muziejaus fonduose saugomos beveik trys dešimtys originalių P. Mongirdaitės fotografijų ir keletas atvirukų. Daugiausiai tai grafų Tiškevičių šeimynos atvaizdai. Dalis fotografės darbų saugomi kituose Lietuvos muziejuose, dalis privačiose kolekcijose, dalis pražuvo.

AKTORIAI. "Amerikos pirtyje" aktoriai Paulinos Mongirdaitės fotoateljė.

Pirmosios Lietuvos fotomenininkės atminimą įamžino kretingiškė kraštotyrininkė Jolanta Klietkutė, surinkusi apie ją medžiagą ir išleidusi knygą "Pirmieji pajūrio fotografai: Paulina Mongirdaitė, Ignas Stropus". Pasak knygos autorės, Ignas Stropus, kilęs iš Pakutuvėnų, atidarė pirmąjį fotopaviljoną Kretingoje 1908 m., o Palangoje dirbo po Pirmojo pasaulinio karo. I. Stropus fotografavo ir du didelius gaisrus: 1931 m. kovo 31 d. Plungėje ir 1938 m. gegužės 10 d. Palangoje.

TAISYKLĖS. 19 ir 20 amžių sandūroje maudytis jūroje nebuvo galima bet kada ir kaip. Galiojo genialios taisyklės: nustatytomis valandomis merginos ir moterys lįsdavo į tokias belanges būdas, tada jas į jūrą traukdavo arkliai. Paulinos Mongirdaitės nuotr. Kretingos muziejaus fondai

Parengė Andromeda MILINIENĖ

AR ŽINOTE, KAD...

* PIRMASIS iš Tiškevičių dinastijos atstovų Palangos grafystę su dvaru 19 a. pradžioje įsigijo grafas Mykolas Tiškevičius (pirmoje nuotr.) už 199,171 sidabro rublio. Istorinių duomenų apie senąjį dvarą nėra išlikę. Nuosavybę pajūryje iš senelio paveldėjęs grafas Juozapas Tiškevičius (antroje nuotr.) savo lėšomis išplėtojo kurortą: fundavo pirmąjį viešbutį, restoraną, vasarnamius, tiltą į jūrą, progimnaziją etc. Iki 19 a. pabaigos Tiškevičiai Palangoje tik vasarodavo, kol Juozapo sūnus Feliksas čia įsirengė naujus rūmus.

* GRAFAITĖ Marija, Juozapo Tiškevičiaus dukra, spaudos draudimo metais iš Klaipėdos į Kretingą ir Palangą gabeno uždraustą literatūrą, nes rusų muitininkai ir žandarai jos karietos netikrindavo. Marija Tiškevičiūtė pirmoji Lietuvoje įkūrė vaikų darželį. Jos iniciatyva 1898 m. Kretingos ligoninės prieglaudoje vasarą, lauko darbų metu, buvo prižiūrimi samdinių ir kumečių vaikai.

* RŪMUS po tėvo Juozapo mirties pasistatė jo sūnus Feliksas (baigti statyti 1893 m.), paveldėjęs Palangos valdas. Jis pirmasis iš giminės Palangoje gyveno nuolat. Prieš pat II pasaulinį karą Tiškevičių palikuonių Lietuvoje nebeliko: jie išvyko į Lenkiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą, JAV.