Palangiškio sukurti margučiai kelia susižavėjimą

Palangoje gyvenantis išradingasis menininkas Vytautas Kusas (69 m.) jau seniai naudoja savąjį kiaušinių puošybos būdą – tuščią kiaušinių lukštą jis išskaptuoja įvairiausiais raštais.

Rugpjūčio mėnesį 70 metų jubiliejų švęsiantis dailininkas, poetas ir rekordinių miniatiūrų autorius V.Kusas Velykų džiaugsmą prisimena dar ir iš vaikystės. „Augau netoli Palangos esančiame Vydmantų kaime.

Mano mamai – tikrai lietuvei ir katalikei – Velykos buvo viena didžiųjų metų švenčių, jai buvo ruošiamasi iš anksto. Gyvenome vargingai, tad ir šventėms ruošdavomės iš to, ką turėjome.

Pamenu, trobos langai buvo puošiami karpiniais iš laikraščių, o šventinis stalas būdavo kuklus, nes jei sieloje yra šventė, tai ir rauginti kopūstai tampa skaniausiu patiekalu“, – vaikystę prisiminė palangiškis. Tačiau marginti kiaušiniai būdavo privalomi. V.Kuso šeimoje kiaušiniai buvo marginami aniliniais dažais, kuriais anuomet būdavo dažomi rūbai.

Apie tai, kad šitaip marginami kiaušiniai kenkia sveikatai, anuomet niekas negalvojo. Vytautas šeimoje buvo jauniausias vaikas, todėl prie kiaušinių marginimo nebuvo prileidžiamas. Dailininkas pamena – kad kiaušiniai nusidažytų nevienodai, jie būdavo suvyniojami į skepetaitę.

Po to šaukštu įleidžiami į indą su dažais. Tai reikėdavo daryti atsargiai, stengiantis, kad dažai neužtikštų ant rankų, mat jie ilgam įsiėsdavo į odą. Tai buvo dar viena priežastis, kodėl kiaušinius dažyti nebūdavo patikima mažajam Vytautui. 10 nuotr.  V.Kuso darbai.

Šitaip nuo kiaušinių marginimo dar vaikystėje atgrasytas V.Kusas kiaušinių nemėgsta marginti iki šiol. Tuo dailininko šeimoje prieš Velykas užsiima moterys: žmona Vida, jos sesuo Aušra, duktė Janina ir uošvė Janina.

Be to, naujovių vis ieškančiam menininkui tradicinis kiaušinių marginimas yra pernelyg primityvus. Jeigu jis kiaušinius ir dekoruoja, ant jų nutapo miniatiūrinius paveikslėlius arba savuosius ornamentus taškeliais išmargina šviesą atspindinčiais dažais.

Kiaušinių raižymo pradžią V.Kusas skaičiuoja nuo tada, kai gal prieš 30 metų gulėdamas ligoninėje ant vienspalvio kiaušinio lukšto išskutinėjo Jėzaus Kristaus veidą. Šitaip papuoštą velykinį kiaušinį V.Kusas padovanojo uošvei, tuo ją labai sužavėdamas. Tiesa, tas kiaušinis po pusmečio susprogo paskleisdamas ne itin malonų kvapą – paaiškėjo, kad kiaušinis buvo nevisiškai kietai išvirtas.

Po šio atvejo išradingasis dailininkas padarė dvi išvadas: tuščias kiaušinis bus ilgaamžiškesnis, o jei ant jo galima ką nors išskutinėti, kodėl nepamėginus jo lukšto išraižyti kiaurai. Gera proga tai įgyvendinti atsirado netikėtai, kai kartą draugas jam dovanojo didelį žąsies kiaušinį.

Tuomet dailininkas ryžosi anksčiau sumanytam eksperimentui, juolab kad žąsies kiaušinio lukštas buvo nepalyginti tvirtesnis nei vištos. Iš pradžių kiaušinio lukštą reikėjo padaryti tuščiavidurį. Kiaušinio galuose išgręžęs dvi skylutes V.Kusas pro vieną išpūtė prieš tai išmaišytą kiaušinio trynį ir baltymą.

 Iš pradžių ant kiaušinio išpiešęs ornamentus jis sėkmingai išgręžiojo lukštą kiaurai. Po sėkmingo pirmojo bandymo kūrybiniai menininko eksperimentai tęsėsi toliau. V.Kusui nepatiko dvi skylutės kiaušinio galuose, nes jos iš anksto diktavo raižinių raštą. Tuomet dailininkas sugalvojo išgręžti vieną didesnę skylutę, pro kurią į vidų įkišęs šiaudelį juo išmaišydavo trynį ir pro likusią skylutės ertmę išpūsdavo kiaušinio turinį.

Ruošdamas kiaušinį raižyti jis keletą kartų išplauna jo vidų. Kruopščiam darbui dailininkas naudoja didelių apsukų gręžimo įrankius, skalpelį ir net nagų dildę. Pradėjęs nuo žąsų kiaušinių V.Kusas vėliau išdrįso raižyti ir trapesnius vištų, net putpelių kiaušinius. Kai ornamentų raižymas ant kiaušinių menininkui tapo įprastas, jis pradėjo ieškoti ko nors naujo.

Šitaip atsirado įvairiausi iš vidaus apšviečiami išraižyti kiaušiniai: pavyzdžiui, mažesnis kiaušinis, įkištas į didesnio vidų, ar šviečiantis žąsies kiaušinis, išmargintas net 10 tūkstančių skylučių. Anot V.Kuso, labiausiai raižyti tinka stručio kiaušinis, nes jo kevalas tvirčiausias. Bet jį gręžiojant gausiai dulka, todėl toks darbas pavojingas plaučiams. Raižyti stručių kiaušiniai tinka gaminant šviestuvus, nes į juos lengvai telpa didesnė lemputė.

Lietuvos pajūryje, Karklėje, įsikūrusiame restorane stalų šviestuvai ir net prašmatnus sietynas V.Kuso yra sukurti iš išraižytų stručių kiaušinių. Nusižiūrėjęs į garsiuosius Faberge kiaušinius dailininkas yra sukūręs net atsidarantį kiaušinį. Skirtumas tik tas, kad XIX a. pabaigoje Rusijos carui skirti juvelyrikos šedevrai buvo dirbtiniai, o V.Kuso atsidarantys žąsų kiaušiniai – natūralūs.

Tokį kiaušinį galima dekoruoti auksu ir brangakmeniais, tad jis niekuo nenusileistų visame pasaulyje pripažintiems Faberge kiaušiniams. Naujausias V.Kuso išradimas – aromatiniai kiaušiniai, į kurių vidų įdėta įvairių kvapų. Iš viso menininkas yra išraižęs per 300 įvairių kiaušinių.

Nemažai jų yra atsidūrę privačiose kolekcijose. „Stengiuosi kasmet sugalvoti ką nors originalaus – mano užrašų knygelėje yra bent 10 naujų idėjų, tačiau jų atskleisti kol kas negaliu. O gal nepavyks? Išbandysiu, pasiseks – tuomet parodysiu“, – pažadėjo menininkas. Pamatę V.Kuso darbus žmonės iš pradžių mano, kad išraižyti yra iš plastiko ar keramikos pagaminti kiaušiniai.

„Sužinojus, kad šitaip yra išraižomi natūralūs, jokiu lukštą tvirtinančiu skysčiu neapdoroti kiaušiniai, lankytojams ilgam atvimpa apatinis žandikaulis“, – juokėsi dailininkas.

Šventėms – marmuriniai kiaušiniai

V.Kusas kasmet stengiasi sukurti vis kitokį originalų kiaušinių marginimo būdą. Šventiniam Velykų stalui V.Kusas parūpina marinuotų virtų kiaušinių, kurie ruošiami įprastame silkei skirtame marinate.

Dailininkas jau išbandė ir rūkytus kiaušinius. Ant palangiškio šeimos stalo nebėra naujiena marmuriniai kiaušiniai: kietai virto kiaušinio lukštas yra apdaužomas ir kiaušinis pamerkiamas į stiprią arbatą. Po to nulupus lukštą kiaušinis atrodo lyg marmurinis.

Šiemet prieš pat Velykas dailininkas išrado ir jau išbandė būdą, kaip padaryti, kad marmurinis kiaušinis taptų įvairiaspalvis. Paprikoje keptas kiaušinis 10 nuotr.  Paprikoje keptas kiaušinis. Dailininkas V.Kusas yra išradingas ir virtuvėje ruošdamas įvairius patiekalus.

Raižant tuščiavidurius kiaušinius jų turinys lieka, todėl populiariausias menininko patiekalas – kiaušinienė. Tačiau ji nebūna įprasta. „Norint sugalvoti ką nors originalaus, atsidarius šaldytuvą tereikia leisti padirbėti vaizduotei“, – tvirtino V.Kusas. Taip atsirado jo sukurta kiaušinienė paprikoje: nupjaunamas apvalus paprikos žiedas, dedamas į įkaitintą keptuvę, į jį įberiama tarkuoto sūrio, kad išsilydęs ir prikibęs prie paprikos kraštų jis virstų savotišku žiedo dugnu.

Tuomet į papriką įleidžiamas neplaktas kiaušinis. Baigiant kepti kiaušiniui ant viršaus uždedama juostelė kumpio. Norint pasiekti spalvų įvairovę, patiekalas pagardinamas žaliomis salotomis ir rausvais pjaustytais ridikėliais. Papriką galima pakeisti kvadratine duonos rieke, kuri išpjaunama tiek, kad viduje tilptų kiaušinis.