Nuo gero apetito vaistų nėra

Nuo šiol į ECB akiratį pateks visi bankai, kurių turtas viršija 39 mlrd. eurų. Taigi ECB tiesiogiai kontroliuos mažiausiai 150 didžiausių euro zonos kreditinių organizacijų. Į smulkesnių bankų veiklą ECB kišis tik tuomet, kai jų veikloje bus pastebėti pirmieji problemų požymiai. Ši sutartis suteikia ECB plačius įgaliojimus, tarp jų teisę išduoti ir atšaukti bankų licencijas, atlikti banko veiklos tyrimą ir skirti baudas bankams, nesilaikantiems taisyklių. Kokią įtaką šie sprendimai padarys Lietuvai? Apie tai „Respublika“ kalbėjosi su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru Rolandu PAULAUSKU.

- Ką reiškia šis naujasis ES bankų priežiūros mechanizmas ir ECB galių išplėtimas? Kokią įtaką tai padarys Lietuvai, ypač turint galvoje, kad faktiškai visą bankininkystės rinką čia valdo skandinavų bankai?

- Čia reikia išskirti kelis esminius dalykus. Pirmiausia reikia akcentuoti, kad švedai prie naujojo mechanizmo neprisijungė, o dalis mūsų bankų priklauso būtent švedams. Antra vertus, ES čia sprendžia savo finansines ir geopolitines problemas. Sausio 1 d. turėjo įsigalioti bankų reguliavimo ir kapitalo reikalavimų taisyklės, kitaip dar vadinamos Bazelis III reguliavimo standartu. Anksčiau buvo Bazelis I ir Bazelis II, tačiau jie reikiamai nesuveikė. Naujose taisyklėse reguliavimas buvo pagriežtintas, tačiau visiems šiems pokyčiams bankams reikėjo skirti daugiau pinigų ir ES šitam reikalui pasiruošti nespėjo. Dėl to visa tai yra atidedama, o pats šis euro zonos bankų priežiūros mechanizmas įsigalios tik nuo 2014 metų...

Kita vertus, ES eina centralizavimo keliu. Aš daugelį metų kartoju, kad visos tos svajonės apie „tautų Europą“ yra nelogiškos ir iš principo jų realizuoti neįmanoma: arba ES tampa supervalstybe, arba ji subyra. Dėl to yra įsteigta bendra Užsienio reikalų ministerija, bendras saugumas, yra Europos biudžetus reguliuojantis mechanizmas, o štai dabartinė bankų priežiūra yra to paties mechanizmo dar viena dalis. Nes valstybė, kuri neturi savo bendros mokesčių sistemos ir bendro biudžeto, tiesiog negali egzistuoti.

- Vadinasi, į sąjungą įeinančios valstybės, tarp jų ir Lietuva, galutinai netenka jokio finansinio savarankiškumo?

- Taip. Tiksliau būtų pasakyti: netenkame paskutinių suvereniteto liekanų, kurios dar buvo paliktos.

- Tačiau kaip tokiu atveju apriboti bankų apetitus? Juk mūsų „savarankiškoms“ institucijoms tai niekada nepavyko ir visokie bankų susigalvoti mokesčiai kaip smaugė gyventojus bei įmones, taip ir tebesmaugia.

- Nemanykime, kad Europa dabar reguliuos bankų įkainius... Greičiausiai matysime atvirkštinį dalyką. Nes bankų įkainiai yra didžiausi ten, kur yra didžiausios pajamos, t.y. ten, kur mokamos didesnės algos bei kitokios išmokos, ten ir bankų įkainiai didesni. Todėl centralizuotas Europos reguliavimas gali mums tik pakenkti.

- Bet Europoje bankų įkainiai mažesni nei pas mus. Taip pat jie mažesni netgi Latvijoje ir Estijoje, nors mums aiškinama, esą įkainiai yra dideli todėl, kad turime mažą rinką. Tai kuo didesnė estų ar latvių rinka?

- Netyriau jų rinkų ir nežinau, bet galiu pasakyti, ką reikia daryti, kad tie įkainiai realiai sumažėtų. Ir reikia pasakyti, kad, deja, puiki proga buvo praleista. Likviduojant „Snorą“ ir „Krajbanką“ Latvijoje, reikėjo iškart jų bazėje steigti valstybinius-komercinius bankus ir tada pati valstybė būtų nustačiusi konkurencingus įkainius. Skandinaviškiems bankams nebūtų kur dėtis ir jie turėtų mažinti savo įkainius, jeigu ketintų toliau konkuruoti. Paprastas mechanizmas, kurio mūsų valdžia nenori, nes ji apskritai nenori prisiimti jokios atsakomybės dėl nieko.

- Naujoji Vyriausybė jau atsargiai kalba apie valstybinio-komercinio banko steigimo galimybę... Ar dabar tai realu?

- Nežinau, kokioje bazėje jie ketina jį steigti. Iniciatyva būtų gera, bet dabar reikia laukti kokio nors banko bankroto ir jo bazėje steigti. Kartoju, mes turėjome puikią galimybę - viskas buvo padėta tarsi ant lėkštės, juolab kad „Snoras“ turėjo didžiausią filialų tinklą Lietuvoje ir Latvijoje. Aš negaliu kaltinti dėl praleistos progos dabartinės valdžios, nes jos dar paprasčiausiai nebuvo. Bet žinodamas, kad per 20 metų visos Lietuvos valdžios viena nuo kitos iš principo niekuo nesiskyrė, aš daug iliuzijų neturiu. Jokie principiniai visų valdžių ekonominiai ar politiniai sprendimai nesiskyrė. Skyrėsi tik smulkmenomis. Pavyzdžiui, dabar tas minimalios algos didinimas. Aš sakyčiau, kad Ingrida Šimonytė buvo teisesnė nei dabartinė valdžia. Nes minimalią algą reikia kažkur uždirbti, o ne mechaniškai užrašyti ant popieriaus.

- Tai perspektyvos, kad bankų įkainius pavyks bent pažaboti, nematote?

- Nematau. Juk aišku, kodėl bankai didina tuos įkainius. Jie šiandien yra paskendę savo problemose, nes jie turi galybę nuvertėjusių aktyvų, kurių nėra kuo padengti. Jie buvo investavę į nekilnojamąjį turtą, buvo išdavę daugybę paskolų šiam turtui pirkti ir tas turtas bankų balansuose atsispindėjo dar pagal aną, ikikrizinę, kainą. Anksčiau ar vėliau jų laukia šitų aktyvų kainų sumažinimas, o tai vėl atsispindės jų balansuose. Todėl jiems reikia sukaupti papildomų pinigų, kad uždengtų tas skyles. Tai milžiniška problema. Pažiūrėkite į visur stovinčius ir apleistus tuščius namus. Jau keleri metai jų niekas neperka, tačiau ir kaina nenuleidžiama, o namai griūva. Bankai nemažina jų kainos, nes balansuose atsiras didžiulės skylės. Vadinasi, jie gelbėjasi tempdami laiką ir kaupdami pinigus iš kitur, t.y. rinkdami įvairius mokesčius ir didindami „paslaugų“ įkainius.

- Ar, atsižvelgiant į egzistuojančią sistemą, įmanoma riboti bankų apetitus? Pavyzdžiui, ar centrinis bankas tai gali padaryti?

- Matau vienintelę galimybę - tik steigti valstybinį-komercinį banką. Jeigu centrinis bankas pradės riboti komercinių bankų įkainius, vadinasi, reikia keisti visą valstybės sistemą. Tai būtų tas pats, jeigu Vyriausybė nustatytų kainas privačiose parduotuvėse. Beje, kalbant apie šią sritį, taip pat reikia steigti valstybinių parduotuvių tinklą ir konkurencingomis kainomis pasiekti, kad privačios parduotuvės mažintų kainas. O jeigu dabar valdžia nustatytų maisto kainas, tai vėlgi reikia keisti visą ekonominę valstybės sistemą. Galbūt ateityje tai ir įvyks, taip pat ir ES, ypač nuolat blogėjant gyvenimui. Tikrai daug kas keisis. O dabartinis ECB bankų reguliavimo mechanizmas tėra Europos centralizacijos tąsa. Nes tik taip galima išgelbėti šitą ES projektą.