"Norintiems išsipasakoti keleiviams esu lyg žaibolaidis"

Nemažai berniukų užaugę nori būti vairuotojais - ugniagesių, policijos automobilių. Ar tokia buvo ir jūsų svajonė?

Tai nebuvo svajonė, viskas įvyko spontaniškai. Iki tol auginau tris vaikus, studijavau Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje verslo vadybą. Mano vyras vairavo taksi ir daugiau nei prieš metus per Jūros šventę pasijuto pavargęs, paprašė mane sėsti už vairo, o pats buvo šalia. Yrėmės per žmonių minią, man viskas buvo taip įdomu... Vyras pradėjo važinėti savo, nebe firmos automobiliu, aš taip pat sėdau už BMV vairo ir iškart dirbau tik naktimis. Bijojau spartaus dienos eismo, triukšmo, dar nežinojau visų gatvių, adresų. Naktį būdavo lengviau, ir žmonės, nors ir išgėrę, paprastesni, linksmesni - man labai patiko bendravimas, naktinis gyvenimas, kai žmonės važiuoja į klubus. Gatvės tuščios. Kada užsinoriu, tada ir važiuoju, pavyzdžiui, vakar išvažiavau 16, grįžau 7 ryto. Jau pripratau, akys neužsimerkia.

Esu dirbusi ir kavinėse, parduotuvėse, ir visur turėjau prisitaikyti prie kitų įgeidžių, o dabar - laisva, pati sau direktorė.

Kaip keleiviai reaguoja į tai, kad šturmanas - miniatiūrinė moteris?

Įsėda ir nustemba: "Mergaitė! Kaip keista. Ir kiekgi jums metų?" Bet išlipa patenkinti, laimingi, sako, jog buvę malonu, nes vyras taksistas - rimtas, griežtas, o čia - linksma, automobilis iškvėpintas. Moterys sako - šaunu, kad vairuoja panelė, nes su ja nebaisu, moterys esą yra atsakingos ir punktualios. Vyrai sako atvirkščiai - kad su pana važiuoti jiems baisu.

Kokios savybės jums padeda bendrauti su keleiviais - diplomatika, taktiškumas, kantrybė? Juk jie paprastai nori išsikalbėti.

Man atrodo, reikia būti žmogumi. Aš su visais randu bendrą kalbą, ir manęs paklausia, kaip sekasi, kaip praėjo diena. Taksistas yra savotiškas psichologas, jis viską išklauso. Žmonės pasakoja apie šeimą, moterys, kurias paliko ar išdavė vyras, net prašo patarimo, tikisi paguodos, vyrai išsikalba apie skyrybas, vaikus. Būna, kad atvažiuoji į vietą ir dar sėdim, kalbamės. Teko vežti juodaodį, sutrikau, nes nekalbu angliškai, tik suprantu, ką sako, bet susikalbėjome rusiškai, nes jis mokėsi Baltarusijoje.

Kartą įsėdo žmogus, grįžęs iš kalėjimo, ir sako: "Tiesiog važiuok." Gal valandą sukome ratus po miestą. Pradėjo verkti, guodėsi: "Kaip man dabar gyventi? Išėjau - anapus spygliuotos tvoros liko mano draugai, mano gyvenimas. Praradau vaikus ir žmoną, dabar viską reikės pradėti iš naujo." Paskui jis sąžiningai man sumokėjo pagal skaitliuką.

Būna, kad žmogus pamiršta adresą - sutrinka, paskui pasijuokia iš savęs, pasėdi ir prisimena. Vežu merginas į striptizo barus, aiškiai matau, kad tai šokėjos, bet jos drovisi ir gėdijasi pasakyti, paklaustos, ką dirba, tik atsidūsta: "Bare." Gal vyrui taksistui ir pasakytų tiesą.

Bet važiuoja ir įžymybės. Žinokit, tokia buvau patenkinta: įsėdo keturi vyrukai, ir matau, ant galinės sėdynės sėdi aktorius Ramūnas Rudokas, toks "fainas", paprastas. Klausiu: "Čia tikrai jūs?" Pajuokavo: "Ne, ne aš." Rankas pasispaudėm.

Kartais "centras" manęs klausia, ar imsiu keleivį su šunimi, tada aš perklausiu, ar jis ne veršio dydžio.

Jums vos per dvidešimt, neturite gyvenimo patirties, tai iš kur ta psichologija?

Aš visą gyvenimą buvau savarankiška. Tėvas mirė, kai man buvo keturiolika metų. Pradėjau dirbti fabrike, vakarais ėjau į vakarinę mokyklą. Bendravau su vyresniais žmonėmis, taip yra ir dabar - nevaikštau po klubus, nes nedomina, tik - namai, šeima, darbas. Esu rimtas žmogus.

Gal kai kurie klientai yra nepagarbūs, užgaulioja?

Yra galvojančių, kad taksistas - ne žmogus, nors tarp mūsų yra ir išsilavinusių, ir protingų, su kuriais yra apie ką pasikalbėti. Vakar vežiau vieną vaikinuką, sakė: "Turėtum kitą kokį darbą dirbti. Geriau jau prostitute. Man taksistai - žemiausia žmonių rūšis." Aš taip supykau, atsisegiau diržą ir vos nedaviau į snukį: "Klausyk, kodėl galvoji, kad taksistas - paskutinis žmogus, o pats tai kažkodėl nelauki ryto, nevažiuoji maršrutiniu ar prisigėręs nesėdi į savo mašiną, kvieti kažkokį šūdiną taksistą?" Neatsiprašė...

Buvo toks įvykis. Važiavęs vyrukas nenorėjo sąžiningai susimokėti, pareiškė, kad skaitliukas per daug išmušė, neva važiavau ne ta gatve, kuria reikėjo. O girtas kaip "tapkė", net neišlipa, reikalauja čekio. Atvažiavo pareigūnai, liepė jam sumokėti. Vėliau teko važiuoti pas kontrolierius, aš buvau tvarkingai apsirengusi, nevėlavau, o klientas buvo nesiskutęs, pagiringas. Buvau pakraupusi, kai tarnautoja pasakė: "Jau tie taksistai - "apnaglėję", "prastovas" daro, išvis ten narkomanai, "zekai" dirba."

Pasitaiko isteriškų scenų? Ar taksi važinėjasi ir "bomžai"?

Labai baisu yra girtos moterys, tos, kurios yra stambios, raumeningos. Kaip tik šeštadienį vežiau porą iš klubo - buvo didelė moteris ir mažiukas vyriškis. Jis buvo tokios būsenos, kad užmigo mašinoje. Moteris jį kelia, muša, bjauriausiai keikia. Paklausiau, gal padėti jį iškelti, o ji sako: "Ne, ką tu, aš pati." Paėmė vyrą už pakarpos, užsimetė sau ant pečių, ir nusinešė namo.

Kolega buvo gavęs iškvietimą ir per raciją pranešė: "Centre, aš nevešiu. Įsivaizduojate, stovi, geria pigų vyną, visas apsi..." Kaip ne keista, į nakvynės namus važiuoja ir švariai apsirengusių žmonių, ir grįžusieji iš užsienio.

Kai kurie žmonės nenori susimokėti.

Naktį sustabdė mane Nidos gatvėje dvi čigonės su vaiku ir paprašė nuvežti į Dituvą, palaukti bei parvežti atgal. Palaukiau, atėjo su dviem vyrukais, kažką sava kalba tarėsi. Nuvežiau atgal, sakė, tuoj nueis namo pinigų pasiimti ir automobilyje paliko gal dešimties metų mergaitę. Ilgai laukėm, ji skambino mamai - neatsiliepia. Būtų vyras taksistas, tai gal nuvežtų tą vaiką į policiją, bet aš pati turiu vaikų, gaila man jos pasidarė, sakau - eik tu namo. Dabar labiau atsirenku klientus.

Vasarą priėjo vos ne šimtametė senutė, Smiltynėje žolelių prisirinkusi, jai labai skaudėjo kojas, paklausė, gal galiu iki autobuso stotelės pametėti. Buvo jos gaila, nuvežiau ją namo į kitą miesto galą, neimsi gi iš jos centų, tai ji puolė man ranką bučiuoti, sveikatos linkėjo...

Bet juk jūsų darbas pavojingas, o dar esate tokia miniatiūrinė, trapi.

Kad ir kaip keista, visi taip sako: "Jėzau, siaubinga, jūs tokia smulkutė mergaitė, jus galėtų kas nors užpulti." Bet paprastai pasitaiko geranoriški žmonės. Aišku, būna visokių pasiūlymų. Gaila, kad žmonės galvoja, kad jeigu panelė taksistė - tai laisvo elgesio, gali kartu pratęsti linksmybes, palaikyti kompaniją. Atremiu, kad turiu vyrą, šeimą. Aš esu taksistė, jokios kitos profesijos nepasirinkau.

Negi nė karto nerizikavote?

Kartą keturi vyrai įsėdo į prieš mane stovėjusį automobilį su vyresnio amžiaus taksiste ir vienas apsigalvojo, persėdo pas mane. Na, galvoju, kažkas ne taip. Paskambinau kolegai, pasakiau, kur važiuosiu, kad gelbėtų, jei kas. Nuvežiau jį iki vienos įmonės, jis sakė sumokėsiąs 50 dolerių, kad dar ir prie jūros nuvežčiau. Iš pradžių važiavo labai ramiai, nesikalbėjome. Prie jūros pradėjo priekabiauti, lindo bučiuotis. Sakė, kad yra turtingas, Moldovoje turi vynuogynų, žmoną ir mano amžiaus dukrą, o aš būsiu jo antra žmona. O aš jam kalbėjau apie savo vaikus, vyrą, su kuriuo devynis metus kartu pragyvenome.

Turėjau raciją, bet toks stresas buvo, kad nustėrau, labai išsigandau - visas gyvenimas prieš akis prabėgo. Aš jį stūmiau, grasinau iškviesianti policiją, jis tarsi apsiramino, bet kai važiavome tiltu per geležinkelį, ėmė sukinėti vairą, automobilis mėtėsi į šalis, o jis pareiškė, kad kartu mirsim. Bet viskas baigėsi gerai.

Kaip kolegos vyrai? Girdėjau, kad ne visi džentelmenai, iš po nosies moteriai taksistei nuveža keleivius ir šiaip pasišaipo.

Mūsų firmoje dirbantys vyrai tikrai visi padeda, tokie rūpestingi šaunuoliai. Tik pasakai ką per raciją, iškart atvažiuoja dvidešimt mašinų aiškintis, kas nutiko. Jie mane labai saugo, ir kavos pasiūlo išgerti. Daugelis sako, kad moterų kolektyve yra sunkiau dirbti. Pažįstu taksisčių, bet visos - tokios atletiškos!

Ką darytumėte, jeigu atokioje vietoje prakiurtų padanga, užgestų variklis, išsikrautų mobilusis?

Aš ir padangas pati pakeisčiau, ir tepalus, galėčiau ir kai kuriuos gedimus pataisyti. Kartu su vyru ir namą statėm, viską darėme kartu. Senyvo amžiaus kolegai neužsivedė variklis, aš važiavau padėti. Esu universali.

Ką galvojate toliau daryti?

Svajoju kada nors įkurti grynai moterų taksi. Taksistės vilkėtų elegantiškus kostiumėlius, keleiviai jaustųsi patogiai ir saugiai.