Nobelis. Meilė ir matematika

"Visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pavedu paversti likvidžiu kapitalu ir jį padėti į patikimą banką. Šios lėšos turi priklausyti fondui, kuris sukauptas pajamas kasmet įteiktų kaip premijas tiems, kurie per praėjusius metus padarė didžiausią indėlį į mokslą, literatūrą arba taiką ir kurio veikla atnešė didžiausią naudą žmonijai", - savo testamente rašė A. Nobelis (1833-1896), švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas, įsteigęs apie 90 gamyklų ir laboratorijų daugiau kaip dvidešimtyje pasaulio šalių.

Mokslui ir taikai propaguoti jis paaukojo 96 procentus savo sukaupto turto. Premijų fondas tuo metu sudarė 31 mln. kronų.

Pajamų sumą nurodė padalyti į penkias dalis ir kiekvieną iš jų kasmet skirti geriausiems mokslininkams iš fizikos, chemijos, medicinos ir literatūros sričių, taip pat patiems iškiliausiems taikdariams.

Kodėl ignoravo matematiką?

Jau šimtmetį sklando spėlionės, kodėl A. Nobelis ignoravo matematikus. Juolab kad jo tėvas Imanuelis buvo žinomas tiksliųjų mokslų tyrinėtojas, inžinierius, išradėjas.

Labiausiai paplitęs mitas - nelaiminga komersanto meilės istorija: jo mylimoji esą ištekėjusi už matematiko.

BERTA fon Sutner buvo pacifistė, parašė knygą "Šalin ginklus". Manoma, ji turėjo įtakos A. Nobelio testamentui. Po išradėjo mirties Bertai Norvegijos parlamentas skyrė Nobelio taikos premiją.

A. Nobelis niekada nebuvo vedęs. Biografams žinomos trys jo meilės istorijos, ir visos nesėkmingos. Turtingas, išsilavinęs, tačiau drovus ir melancholiškas Alfredas triskart buvo skaudžiai nuviltas, apgautas ir paliktas. Domėjęsis mokslu ir literatūra, puikiai skaitęs eiles, išmaišęs pasaulį, gerai kalbėjęs penkiomis užsienio kalbomis, jis taip ir nerado prieglobsčio mylimos moters glėbyje.

Pirmoji, dėl kurios Alfredas buvo pametęs galvą, buvo danė Ana. Tačiau ji neatsakė į jo jausmus - įsimylėjo kitą. Pasakojama, jog varžovas viename pobūvyje juokais paprašęs Alfredą išspręsti lygtį, tačiau jam nepavykę įveikti užduoties. Viešai suglumintas, A. Nobelis esą ir "susipykęs" su matematika.

Jau būdamas 43 metų, A. Nobelis įdėjo į Vienos laikraštį "Neue Freie Presse" tokį skelbimą: "Vidutinio amžiaus ponas, turtingas ir išsilavinęs, ieško kompanionės, kuri kalba angliškai ir prancūziškai ir galėtų pasitarnauti kaip sekretorė." Į jį atsiliepė 33 metų grafienė Berta Kinski (Bertha Kinsky), tarp jų užsimezgė artima draugystė, tačiau grafienės meilė Alfredui liko platoniška. Po kurio laiko ji nutarė ištekėti už barono Artūro fon Sutnerio (Arthur von Suttner).

Trečioji moteris, sudaužiusi širdį išradėjui, buvo dvidešimtmetė gėlių pardavėja Sofi. Merginai jis buvo skyręs išlaikymą, nuomojo namuką prie Vienos. Tačiau ir Sofi jam nebuvo prielanki, galiausiai pastojo nuo kito vyro, ir santykiai nutrūko.

Po trečiojo išsiskyrimo A. Nobelis apsirgo ir neilgai trukus mirė nuo insulto San Reme, Italijoje. Palaidotas Stokholme.

AR ŽINOTE, KAD...

A. Nobelis užpatentavo 355 išradimus, tarp jų - dinamitą, kovinių raketų konstrukciją, sintetinį šilką ir kaučiuką, dirbtinę odą ir kt.
Nobelių šeimai priklausančioje gamykloje įvykus srogimui, žuvo jaunesnysis Alfredo brolis Emilis.
A. Nobeliui gyvam esant, prancūzų spaudoje buvo paskelbtas jo nekrologas, pavadinimu "Mirė mirties komersantas". Pranešime buvo rašoma: "Vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol."
1895 m. lapkričio 30 d. Švedų ir norvegų klube Paryžiuje A. Nobelis pasirašė garsųjį testamentą. Jo vykdytojais paskyrė du jaunus inžinierius.
------------------------------------------------------

Nobelio premijos laureatai, susiję su Lietuva:

* 1961 m. - Melvinas Kalvinas (Melvin Calvin) buvo apdovanotas už nuopelnus chemijos srityje. Jo tėvai - žydų kilmės emigrantai: tėvas kilęs iš Kalvarijos, motina - iš Gruzijos.
* 1980 m. - iš Lietuvos kilęs Česlovas Milošas apdovanotas literatūros premija.
* 1982 m. - Želvoje (miestelis Ukmergės rajone) gimęs ir pirmuosius 4 gyvenimo metus gyvenęs Aronas Kliugas (Aaron Klug), vėliau su šeima emigravęs į Pietų Afriką, tapo chemijos premijos laureatu.
* 1991 m. - Nadine Gordimer, Pietų Afrikos Respublikos rašytoja, tapo taikos premijos laureate. Jos tėvas buvo žydų imigrantas laikrodininkas iš Žagarės (tuomet Rusijos imperija), o motina - londonietė.
* 1996 m. - Deividas Li (David Lee) gavo trečdalį Nobelio premijos už fizikos tyrinėjimus. Jo tėvai buvo žydų emigrantų iš Lietuvos ir Anglijos vaikai.
* 1998 m. - Gertrūda Elion (Gertrude Elion) buvo apdovanota už nuopelnus fiziologijos ir medicinos srityje. Jos tėvas buvo žydų emigrantas iš Lietuvos.
* 2002 m. už fiziologijos ir medicinos tyrimus trečdalis premijos buvo skirta Sidniui Brėneriui (Sydney Brenner). Jo tėvai buvo žydų emigrantai. Tėvas atvyko į Pietų Afriką iš Lietuvos (1910 m.), o motina - iš Latvijos (1922 m.).

Šių metų Nobelio premijų laureatai

Fizika: David J. Thoulessas, F. Duncan M. Haldanee, J. Michael Kosterlitz.
Chemija: Jean-Pierre Souvage, Fraser Stoddart, Bernard L. Feringa.
Medicina: Yoshinori Ohsumi.
Literatūra: Bob Dylan.
Ekonomika: Oliver Hart, Bengt Holmstrom.
Taikos premija: Juan Manuel Santos.
* Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų teikia Švedijos karalius Stokholme. Taikos premija teikiama Osle, Norvegijoje.
* Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, kuri šiuo metu yra apie 1 mln. eurų.