Nina Thomassen: "Lietuviai šiltesni svetimšaliams"

Nina Thomassen viešbučių "Radisson SAS" tinkle darbuojasi penkiolika metų. "Visą tą laiką buvau užsibrėžusi aiškų tikslą - tapti generaline direktore. Man tai buvo labai svarbu, nors kartais būna labai juodų dienų, kai pykstu ant savęs, pasirinkusį tokį kelią, kuris nesuteikia galimybių sukurti šeimos, auginti vaikus. Bet suimu save į rankas, apsiraminu ir griežtai sau pasakau: "Nina, tu šito norėjau, tu kasdien žingsniavai šių pareigų link. Pasiekei, tai ir būk maloni, dirbk. Šeima ir vaikai bus tada, kai tai taps tavo tikslu."

Nina prisipažino, jog vyrai jos gyvenime sunkiai randa vietą. Tada jai papasakojau Konrado, buvusio direktoriaus, istoriją. Vyriškis, klausiamas, ar neturi širdies damos, taip pat mums atsakė neigiamai. Tačiau išvykdamas į Egiptą, Konradas prisipažino, jog Klaipėdą palieka su dideliu skausmu - čia gyvena jo gyvenimo moteris. Ar neprigis ir Ninos širdis Klaipėdoje?

"Tikrai negaliu pasakyti. Man šiandien atrodo, jog tai visiškai neįmanoma. Bet nesakau ne, bijau prisikalbėti. Aš, matyt, iš vyriškos lyties labai daug reikalauju. Protu suvokiu, kad nėra idealių vyrų, bet man norisi tokį rasti, todėl ir neskubu. O ir darbas viešbučių sistemoje diktuoja savas sąlygas. Kai esi vienas, atkrenta daugybė rūpesčių, pavyzdžiui, kad ir mano paskyrimas į Lietuvą. O būčiau ištekėjusi, turėčiau vaikų, - jau reikėtų arba juos traukti paskui save, arba kuriam laikui išsiskirti su mylimais žmonėmis. Puikiai žinau, kokie skaudūs išsiskyrimai. Mano tėtis - politikas ir dvidešimt metų važinėdavo iš Budos, miestelio, kuriame gyvenome, į Oslą. Namuose jį matydavome tik savaitgaliais. Suprantu, kaip mamai buvo sunku auginti keturis vaikus, tarp kurių yra ir dvynukai."

"Lietuviai mažiau sportuoja"

Norvegijoje gimusi ir augusi Nina labai pasiilgsta savo gimtinės. "Man labai trūksta artimųjų, draugų, su kuriais labai daug laiko praleisdavome kartu. Bet jie manęs nepamiršo ir dažnai atvažiuoja aplankyti draugės, gyvenančios, jų manymu, labai įdomioje šalyje.

Dirbti į Lietuvą važiavau ramia širdimi, nes jau buvau lankiusis Vilniuje. Man jūsų šalis visiškai priimtina, manau, labai panaši į Norvegiją. Tik lietuviai mažiau sportuoja.

Tarkim, nerasite nė vienos norvegų šeimos, kur bent vienas jos narys nebūtų rimtas sportininkas. O ką jau bekalbėti apie įvairias komandas, žaidėjus, dėl kurių mano tautiečiai tiesiog pamišę.

Mano šalies Vyriausybė kovoja su visais žalingais įpročiais, jos siekis - sveikas žmogus. Pas mus nėra privačių alkoholio parduotuvių. Prieš dvejus metus net alus buvo pradėtas pardavinėti specializuotose parduotuvėse. Jos visos yra mažutės ir tik valstybinės. Valstybė yra sudariusi labai sunkias sąlygas, apkrovusi mokesčiais viską, kas žalinga žmogaus sveikatai.

Ar tokie metodai padeda apsaugoti norvegus nuo piktnaudžiavimo stipriaisiais gėrimais ar rūkymo? Deja, ne, man atrodo, kad priešingai. Juk uždraustas vaisius visada atrodo daug saldesnis. Valdžiai nepavyksta išauklėti savo piliečių, ypač sostinėje. Osle, galima pamatyti valkataujančių, nusigėrusių norvegų. Žinoma, jų retenybė, bet yra. Tokiems žmonėms yra įkurtos prieglaudos, nakvynės namai, tačiau jiems jau mažai rūpi, kur galvą padės, svarbu, kad butelis rankoje būtų.

Ir alkoholio, ir narkotikų vartojimas suintensyvėjo pastarąjį dešimtmetį. Ir skyrybų per šį laiką labai padaugėjo. Anksčiau viskas buvo kitaip. Žmonės gyveno konservatyviau, jiems buvo gėda prieš visuomenę, artimuosius, kaimynus. Dabar ir tuokiasi vėliau, vaikus gimdo tik materialiai apsirūpinę, ir skiriasi dažniau nei prieš dešimt ar dvidešimt metų.

Vaikams labai gera gyventi Norvegijoje, jie turi didžiules teises, yra labai mylimi. Tačiau daugelis tėvų negali skirti daugiau dėmesio savo atžaloms, nes jie yra apsikrovę darbais ir nori siekti karjeros."

"Mėgstu jūsų naktinius klubus"

Nina pasakojo, jog pradėjusi darbuotis uostamiestyje ne kartą išgirdo klausimą: "Ar iš tiesų Skandinavijos moterys yra lėtos ir seksualiai šaltos?" Pasak Ninos, bet kurioje šalyje yra ir visokių vyrų, ir visokių moterų. "Nekalbėsiu apie save, kokia esu, nes vėliau pradės mane įkyriais žvilgsniais varstyti pažįstami lietuviai. Tačiau turiu draugių, kurios galėtų nustebinti net visko mačiusį lietuvį.
Norvegai sunkiau prisileidžia svetimą žmogų, jie turi kurį laiką prie jo priprasti, arčiau pažinti. O jūs, lietuviai, šiuo atveju esate šiltesni, susitikę puolate į glėbį, stengiatės svetimam žmogui įtikti - ne blogąja prasme, ne pataikaujate, o norite, jog svetimšalis ar svečias jaustųsi jaukiau.

Esu girdėjusi, kad lietuvės moterys labiau žavisi vyrais užsieniečiais dėl jų galantiškumo, tvarkos, mokėjimo stilingai rengtis. Per penkerius mėnesius man neteko susidurti su vyru lietuviu, kuris įžūliai elgtųsi ar netinkamai būtų apsirengęs. Gal nesutikau, nors mielai laisvalaikį leidžiu įvairiose kavinėse, labai mėgstu jūsų naktinius klubus, kurie, patikėkite manimi, niekuo nenusileidžia norvegiškiems. O kai mano draugai pamatė "Hyper Maximą", net išsižiojo. Pas mus tokiuose miestuose, kaip Klaipėda, niekas nestato milžiniškų prekybos centrų. Ir maisto prekių gausa daug didesnė nei mano tėvynėje. Aš jaučiu visišką komfortą gyvendama ir dirbdama uostamiestyje, tik dar kol kas nėra garsių vardinių firmų drabužių parduotuvių. Tačiau be šios smulkmenos galima gyventi."

"Kad jūs savus taip mylėtumėt, kaip svetimus!.."

Kartą teko klausytis paskaitos, kurioje buvo kalbama apie lietuvaičių, ištekėjusių už norvegų, vergišką padėtį. Buvo akcentuojamas šių moterų negerbimas, pasakojama, jog visuomenė nusigręžia nuo lietuvaičių, kadangi jos iš buvusios Sovietų Sąjungos. "Man net baisu klausytis. Nė karto negirdėjau, nors draugų turiu įvairiuose Norvegijos miestuose. Man atrodo, jeigu vyras kiaulė, tai ar jis norvegas, ar lietuvis, ar ispanas - vis vien bus kiaulė. Ir prieš dešimt ar daugiau metų norvegai nesišaipė iš Baltijos šalių gyventojų, mums tik labai jūsų buvo gaila. Mes supratome, jog esate išnaudojami, girdėjome apie žemą ekonomikos lygį, tačiau dėl to tikrai nelaikėme žmonių menkesniais ar nevisaverčiais.

Juk ir apie norvegus ar suomius sukurta tiek juokingų situacijų, kokių tikrai neteko girdėti apie lietuvius. Tik man patinka, jog norvegai yra nacionalistai, gal lietuviams reikėtų labiau mylėti savo šalį, didžiuotis ja. Sakysite, kad labai daug negero matote, sunki ekonominė padėtis, maži atlyginimai, šiaip visokios problemos gadina gyvenimą.

Nemanykite, jog užsienio šalyse atsikėlei ryte ir radai maišiuką pinigų dienai praleisti. Mes taip pat susiduriame su kitomis problemomis, kurios tikrai ne mažiau svarbesnės nei jūsų. Jeigu jūs taip mylėtumėte vienas kitą, kaip mylite svetimus žmones, jūsų tautai daug kas pavydėtų."