Nina Karlsson - Karlsonas, nusileidęs iš kūrybos dausų

Baigiau Sankt Peterburgo konservatoriją, kompozicijos klasę. Nuo vaikystės mėgau piešti, kurti muziką, groti fortepijonu. Mama mane labai skatino kurti. Visą gyvenimą stengiausi užsiimti mėgstamais dalykais. Mano gyvenimo credo - viską daryti su meile, mylėti žmones, savo darbą. Per meilę siekti savo gyvenimo idealo. Šiandien man - tai dainavimas, muzikos kūryba. Taip pat bandau rašyti ir poeziją, kurti savo dainų tekstus, prozą.

Baigei kompozitorės mokslus. Kaip pradėjai dainuoti?

Tai atsitiko visai neseniai. 2008-ųjų vasario 22 dieną. Mes su draugais organizavome grupę, kuri dalyvavo labdaros koncertuose vaikų globos namuose. Aš grojau klavišiniais instrumentais. Staiga per vieną atsakingą koncertą susirgo vokalistas. Aš, gelbėdama situaciją, per dieną sukūriau 5-6 dainas ir tekstus, o vakare sudainavau. Negana to, sugedo mikrofonas ir man groti bei dainuoti teko gyvai. Mano nuostabai, visiems labai patiko. Jau po kelių dienų draugai ir rėmėjai suorganizavo keletą mano koncertų didelėse salėse, kuriose susirinkdavo keli šimtai žmonių, ir jie susilaukė pasisekimo.

Kaip ir iš kur gimsta tavo kūryba, iš kur semiesi idėjų, sumanymų?

Po pirmojo savo koncerto supratau, kad noriu ne tik kurti muziką, bet ir dainuoti. Dainuoti ir kurti dainas, kurios nebūtų panašios į kitų. Keisčiausia, kad konservatorijoje nemėgau solfedžio, visaip stengiausi išvengti dainavimo. Tą vakarą įvyko perversmas. Supratau, kad tai - vienintelis mano savirealizacijos būdas. Mano stilius - tai noras nuoširdžiai, nemeluojant sau ir publikai, išreikšti savo vidinę būseną, susikaupusias emocijas.

Kaip tai vyksta - pati nežinau. Turbūt iš dangaus. Aišku, daug klausausi kitų muzikos; anksčiau - daugiau klasikos, šiandien su malonumu klausausi tokios šiuolaikinės grupės kaip "Radiohead".

Nesu primityvi patriotė, išaugau Peterburge, kuris nuo seno atviras daugeliui kultūrų, todėl be savosios literatūros, mėgstu skaityti užsienio rašytojus. Pavyzdžiui, Džeimso Džoiso prozą bei poeziją.

Beje, iš kur pačios tokia ne rusiška pavardė? Ir dainuojate daugiausiai anglų kalba...

Man patinka britų kultūra. Ir mano stiliui, kaip sako daugelis, artimam bliuzui, išreikšti, manau, geriausiai tinka anglų kalba. Be to, konservatorijoje turėjau labai gerą draugą anglą, kuris padėjo geriau suvokti anglų kultūrą, gerai įvaldyti kalbą.

Na, o Karlsson - tai mano sceninis vardas. Jį atsinešiau iš vaikystės. Man labai patiko šis pasakų personažas. Mama nupirko man jo kostiumą, kurį mėgau dėvėti per įvairias šventes. Taip man prigijo šis vardas. Beje, kai ruošiausi pirmiesiems savo koncertams, paprašiau užrašyti afišoje šitą vardą, nes bijojau, kad apsiskelbusi tikruoju vardu, apsijuoksiu ir padarysiu gėdą mamai, kuri tikėjosi, jog būsiu rimta kompozitorė.

Girdėjau, kad bandėte ir modelio darbą...

Na, tai per garsiai pasakyta. Turėjau labai didelį scenos baimės jausmą. Norėdama jį įveikti nuėjau į modelių agentūrą. Ne taip jau blogai man sekėsi, gavau nemažai pasiūlymų, taip pat ir filmuotis. Labai mėgstu kiną, tačiau, kai tik pajutau, kad scenos baimė praėjo, atsisakiau šios veiklos. Dabar turime daug darbo su grupe, gastroliuojame, spalio mėnesį planuojame išleisti naują kompaktinę plokštelę, tad kitiems užsiėmimams nelieka laiko.