Nijolė Laužikienė: "Kultūrinis gyvenimas turi neišeikvoto potencialo"

Kas Tau yra savaitgaliai?

Savaitgalis yra laikas sau. Paprastai visą savaitę dirbu, o grįžusi į namus vis tiek galvoju apie darbą ir labai retai kada pamirštu darbinius rūpesčius.

Vadinasi, esi darboholikė?

Taip, save laikau darboholike, nors ir nesididžiuoju tuo.

Bandei atsikratyti šio "trūkumo"?

Bandžiau, bet nepavyko.

Kokio temperamento žmogumi save laikai?

Gal esu kažkur per vidurį, nes visiška cholerike savęs nelaikau.

Ar skaitai horoskopus?

Ilgai į juos nekreipiau jokio dėmesio. Tačiau, gal tai susiję su amžiumi, dabar dažnai pagalvoju, na, kad yra kažkokie dėsningi dalykai ir, kad ne visada viskas priklauso nuo mūsų. Kad gal yra dar kažkas, tas, kuris savaip sudėlioja mūsų gyvenimus.

Ar tiki angelais sargais?

Konkretaus atvejo, kad mane tartum kažkas būtų išgelbėjęs nuo didelės bėdos, nesu pajutusi, bet juk yra kažkokie jutiminiai dalykai. Tiesiog reikia sugebėti į juos įsiklausyti, tuos įspėjimo ženklus reikia sugebėti atpažinti.

Ar tiki sapnais?

Ne. Bet jeigu žinau susapnuoto ženko prasmę, tarkime, ištrauktas dantis, tai priimu tarsi įspėjimą apie didelę netektį. Sapnas vienaip ar kitaip žmogų paveikia.

Ar esi laiminga?

Esu sveika, gyva su rankom ir kojom, todėl laikau save laimingu žmogumi.

Ko trūksta kai kuriems žmonėms, kad būtų laimingi?

Manau, kad ne visi sugeba džiaugtis gyvenimo laime. Jeigu turi darbą, šeimą, laimingus vaikus, turi namus - tai ir esi laimingas. O visa kita tu gali susikurti. Draugų ratą, bendravimo džiaugsmą, keliones, pomėgius.

Vaikystėje turėjai pravardę?

Mane vaikystėje vadino Barbora. Bet taip vadindavo tik vienas žmogus, mano tėvų draugas. Kai jis klausdavo, koks mano vardas, aš, kaip ir daugelis vaikų, neatsakydavau. Todėl jis mane pravardžiavo Barbora. Laimei, tas antrasis vardas neprigijo, nes jis man kažkodėl labai nepatiko.

Kur Tavo šaknys?

Labai dažnai savęs klausiu, su kuo galėčiau save indentifikuoti. Mama yra kilusi iš Vidurio Lietuvos, tėtis - iš Skuodo, o užaugusi esu Šilutėje. Todėl nėra vienos konkrečios vietos ir negaliu pasakyti, ar aš aukštaitė, ar žemaitė.

Ar buvo profesija, apie kurią svajojai mokykloje?

Aš buvau iš tų vaikų, kurie baigę mokyklą nežinojo kur pasukti. Pradžioje norėjau studijuoti psichologiją, bet neįstojau. O vėliau pasirinkau istoriją.

Kokia buvai mokykloje?

Nebuvau pirmūnė, bet mokiausi pakankamai gerai.

Ar pavyko išlaikyti draugiškus ryšius su buvusiais klasės draugais?

Deja, klasės draugų santykiai yra nutrūkę. Kažkada įvyko gal pora susitikimimų, tačiau vėliau niekas neorganizavo jokių susiėjimų. Su kurso draugais susitinkame.

Kaip baigusi Vilniaus universitetą atsidūrei Klaipėdoje?

Po studijų gavau paskyrimą į Priekulę. Padirbau metus laiko ir tada atsikėliau į Klaipėdą.

Kokią didžiausią likimo dovaną esi gavusi?

Didžiausia dovana - galimybė dalyvauti istoriniuose Atgimimo įvykiuose, galimybė aktyviai įsilieti į Sąjūdžio veiklą, būti aktyvia didžiulių permainų dalyve.

Ar esi konservatyvi?

Save priskiriu prie žmonių, kurie mėgsta pokyčius. Stovintis vanduo man nepatinka, todėl aš nuolat stebiu situaciją ir mąstau, ką galiu ir turiu pakeisti.

Ar dažnai tenka gailėtis dėl neįgyvendintų sumanymų, darbų, projektų?

Darbinėje veikloje tokių neįgyvendintų darbų buvo, tačiau dažnai ne viskas priklauso nuo mūsų - nuo aplinkybių, nuo kitų, nuo politikų. Asmeniniame gyvenime aš suplanuoju sau įvairias užduotis ir jas įgyvendinu.

Kokios tos užduotys?

Gana vėlai išmokau vairuoti automobilį, po to sugalvojau perplaukti Baltiją, nes supratau, kad tą reikia būtinai padaryti. Teko išmokti nusileisti nuo kalnų su slidėmis.

Ko dar neįgyvendinai?

Seniai svajoju apie šuolį parašiutu, bet neįgyvendinau. Nors gal jau per vėlu, nes galiu susilaužyti ranką ar koją.

Kokia esi darbe?

Darbe, susidūrusi su rimta kliūtimi, esu ne iš tų, kuri galva pramušinėtų sieną.

Ar dar esi prijaučianti liberalioms pažiūroms?

Aišku, aš visada palaikiau liberalus, jų ideologija man buvo labai artima, žavėjo asmenybės. Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko, ir tai man buvo labai didelis nusivylimas.

Ar yra politikų, kurie Tave žavi arba žavėjo anksčiau?

Aišku, man labai imponavo Dalios Grybauskaitės veikla. Tuo metu Lietuvai ji buvo labai gera prezidentė. Gal jos būdas ar per kietas charakteris ne visiems yra ir buvo priiimtinas.

Ar mėgsti keliauti?

Labai. Per metus man nebeužtenka vienos ar dviejų kelionių. Mane žavi musulmoniškas pasaulis. Labai egzotiškos man pasirodė tokios šalys kaip Indija ar Kinija. Labai likau sužavėta Tunisu, Maroku. Į šias šalis dar labai norėčiau sugrįžti.

Paprastai kelionėse mes nevažiuojame į ekskursijas, o keliaujame su draugais. Patys susiplanuojame ekskursijas, nes gerai žinome, ką labiausiai norime aplankyti.

Gal gali pasidalinti kokiu nors ryškesniu įspūdžiu iš kelionų?

Kai keliavome po Maroką, kartą užklydome į kaimą ir apsigyvenome viešbutyje, kuriame turbūt kokį dešimt metų niekas nebuvo apsigyvenęs. Ten patarnaujanti mergina berberė pakvietė į savo tėvų namus.

Mes nuvažiavome apie dešimt kilometrų ir apsilankėme tuose namuose. Tiksliau, tuose berberų urvuose, kur jeigu kokiam šeimos nariui prireikia būsto, jis atsikapsto sau papildomą kambarį.

Nustebino labai artimi berberų šeimyniniai ryšiai, švara ir tvarka. Mes, atvykę iš prabangos į tokią aplinką, supratome, kad tokius artimus tarpusavio giminystės ryšius jau esame praradę.

Ar kada yra tekę ragauti kokių neįprastų patiekalų?

Viešint Kinijoje ir vaikštant po turgų, dėmesį patraukė ant iešmelių sumauti vabzdžiai. Bandžiau ragauti, nepasakyčiau, kad labai patiko.

Kas laisvalaikiu padeda labiausiai atsipalaiduoti?

Važinėjimas dviračiu. Labai mėgstu keliones po Lietuvą ir kitas šalis. Esame išvažinėję daug šalių. Grįžusi iš darbo dažnai sėdu ant dviračio ir lekiu iš namų.

Kokia Tavo gyvenimo knyga?

Mano rašytojas yra Markesas ir jo knyga "Šimtas metų vienatvės". Aš manau, kad ją kiekvienas turėtų perskaityti. Tai yra vienintelė knyga, prie kurios aš galiu sugrįžti dar ir dar kartą.

Kokią naujausią knygą skaitei?

Ką tik skaičiau perfomansų menininkės Marinos Abramovič knygą. Mane labai sužavėjo ši asmenybė, ji yra tas žmogus, su kuria aš norėčiau pabendrauti.

Ar mėgsti gaminti maistą?

Labai retai. Tai nėra mano aistra. Bet kartais randu tam laiko.

Koks produktas privalo būti šaldytuve?

Sūris. O šiaip labai mėgstu žuvų patiekalus.

Ar teko laikytis dietų?

Jaunystėje buvau gana apkūni, todėl dietų laikydavausi gan dažnai. Iki šiol galvoju, ką ir kiek valgau, kad galėčiau sportuoti, privalau kontroliuoti savo svorį.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti tobulas žmogus?

Aš manau, kad tobulų žmonių nėra.

Ar lengvai pripažįsti savo klaidas?

Esu gana savikritiška.

Kokios, Tavo manymu, tau trukdančios savybės norėtum atsikratyti?

Gal tam tikro impulsyvumo. Kartais galvoju, ech, vienoje ar kitoje situacijoje galėjau susilaikyti.

Kas Tau yra pinigai?

Pinigai man nėra ta priemonė, kurią aš galėčiau kaupti. Bet puikiai suprantu, kad be jų negyvensi. Pinigų reikia tiek, kad galėtum patenkinti savo poreikius ir galėtum keliauti.

Prabanga tau nesvarbi?

Absoliučiai. Man nesvarbu, kokiu automobiliu važinėju, galiu ir visai paprastu.

Kokia esi vairuotoja?

Labai mėgstu greitį. Save nuolat tramdau. Ir net nepastebiu, kad vėl lekiu nevisiškai leistinu greičiu.

Ar esi bausta už greičio viršijimą?

O-o-o!

Kas labiausia nervina kelyje?

Kitų vairuotojų chamizmas. Laimei, gatvėse vairuotojų kultūra nuolat gerėja.

Ar turi baimių?

Ilgai atrodė, kad neturiu, bet Romoje lipančią į Švento Petro baziliką, mane ištiko klaustrofobijos priepuolis. Toksai dalykas įvyko pirmą kartą gyvenimą, tai mes, matyt, nežinome visų savo fobijų. Vėliau aš prisiminiau, kad kartais sapnuodavau urvą, iš kurio niekaip negaliu išsikapstyti.

Kas įpūstų gyvybės kultūrai?

Uostamiesčio kultūrinis gyvenimas turi neišeikvoto potencialo, kuriam deramą kryptį suteiktų aktyvi visuomeninė kultūrininkų pozicija ir politinė valia suteikti kultūrai prioritetą.

Kokios kitų žmonių savybės Tau patinka?

Man patinka, kai su žmogumi galiu kalbėtis, galiu diskutuoti, kada jis nėra kategoriškas, kalba dialogu, o ne monologu. Svarbu, kad jis būtų tolerantiškas kito nuomonei. Imponuoja žmonių elegancija.

Požiūris į mus iš sostinės.

Per atstumą iš Vilniaus į Klaipėdą visuomet žvelgiama su teigiama emocija: o, išties, toks geras, smagus miestas, čia linksma, galima atvažiuoti praleisti laiką. Tačiau stinga nuodugnesnio požiūrio, kad Klaipėda nėra tik tokia.

Jei galėtum taisyti gyvenimo klaidas, ką keistum?

Didžiausia mano klaida, kad aš iš Kultūros ministerijos sugrįžau atgal į Klaipėdą. Du kartus bristi į tą pačią upę nevertėjo. Man, ko gero, reikėjo likti Vilniuje, tęsti ten karjerą ir ieškoti kitų veiklų. Aš tiesiog išsigandau savęs, nepatikėjau savo jėgomis.

Ar turėjai augintinių?

Turėjau taksą, kuris kartu su mumis pragyveno 18 metų.

Ar planuoji sau kokius pokyčius?

Aš manau, kad man reikia pakeisti darbą arba kažką pakeisti darbe.

Kas, Tavo manymu, labiausiai simbolizuoja Klaipėdą?

Man Klaipėdos simbolis - jūrinės kultūros ženklai, kurių mieste turime per mažai. "Meridiano" nepakanka. Turime labiau puoselėti kultūrinį paveldą.

Kokia Klaipėdos vieta Tau jaukiausia?

Pajūrys.

Kokia uostamiesčio ateitis?

Esu optimistė, Klaipėda turi augti, atgimti, tiesiog tam turi ateiti laikas.

Ar esi aktyvi socialiniuose tinkluose, ar skaitai komentarus?

Komentarus kažkada skaičiau, bet dabar jau nebe. Feisbuko neturėjau, bet prieš metus vienos kelionės metu jaunimas stebėjosi, kodėl neturiu savo paskyros. Ją čia pat man sukūrė. Nesu aktyvi socialinių tinklų dalyvė. Tik paskaitau, komentarų nerašau.

Jei žinotum, kad ši diena paskutinė, kaip ją norėtum praleisti?

Su savo artimaisiais, su dukra, su draugais.