Netekome Klaipėdos garbės piliečio Aloyzo Každailio

Eidamas 75-uosius metus trečiadienio vakarą mirė istorikas, muziejininkas, rašytojas Aloyzas Každailis.

Lietuva neteko asmenybės, savo gyvenimą skyrusios mūsų šalies jūrinės tapatybės įtvirtinimui. Aloyzas Každailis - kūrėjas: istorikas, rašytojas, muziejininkas, žmogus, ne smilkęs, o degęs, savo veržlumu ir darbštumu, idėjų drąsumu įkvėpdavęs greta esančius. Jo gyvenimas buvo dovana Klaipėdai ir Lietuvai, sakoma Lietuvos jūrų muziejaus pranešime.

Klaipėdai Aloyzas Každailis su meile rašė: „Klestėk, mano brandos mieste prie jūros! Ačiū tau, kad anuomet, mano žalioje jaunystėje, patikėjai manimi, kad leidai prisiliesti prie tavo kultūros veido, išeinant, palikti pėdelę tavo kelyje į gražią ateitį. Gyvuoki, Klaipėda! Gyvuokit klaipėdiečių kartos!„

A. Každailis gimė 1943 m. birželio 27 d. Grinkiškyje, Radviliškio rajone, mokytojų šeimoje. 1960 m. baigė Baisogalos (Radviliškio raj.) vidurinę mokyklą, 1965 m. - Vilniaus valstybinio universiteto istorijos specialybę.1965-1968 m. dirbo Klaipėdos kraštotyros muziejaus vyr. moksliniu bendradarbiu. Jis buvo ir puikiu mokytoju, ne vienam jo pamokų ar paskaitų klausytojui padėjęs gūdžiam sovietmetį puoselėti drąsią Lietuvos idėją.

1970 m. rugsėjo 1 d. A. Každailiui buvo pavesta įkurti Klaipėdos kraštotyros muziejaus Jūrų skyrių. 1971 m. liepos 11 d. atidaryta pirmoji respublikoje jūrinė ekspozicija, tapusi šiandienio Lietuvos jūrų muziejaus pradžia. 1975 m., įkūrus Klaipėdos jūrų muziejų, A. Každailis tapo jo direktoriumi. Jis buvo ne tik vadovu, bet ir muziejaus kūrėju: išstudijavo Merzerburgo istorinį archyvą, kur surado Nerijos forto statybos brėžinius. Ši medžiaga padėjo restauruoti Antrojo pasaulinio karo metu sugriautą Nerijos fortą, įrengti mokslinę laivybos istorijos ekspoziciją.

Už jūrinių tradicijų Lietuvoje puoselėjimą, unikalaus jūrinės kultūros ir jūrų gamtos pažinimo komplekso kūrimą, 1982 m. drauge su kitais Jūrų muziejaus ir akvariumo kūrėjais A. Každailis apdovanotas Lietuvos valstybine premija.

A. Každailis tiesiog gyveno muziejaus plėtra, naujų ekspozicijų kūrimu, pats vykdavo į jūrines ekspedicijas rinkti eksponatų. Jam vadovaujant, Lietuvos jūrų muziejus tapo labiausiai lankomu muziejumi Lietuvoje, garsinančiu Klaipėdos vardą, tikru mokslo, Lietuvos jūrinių tradicijų puoselėjimo bei skleidimo židiniu.

1981 m. išleista A. Každailio knyga „Laivai ir jūrininkai“ ne vienai kartai yra tapusi jūrų pasaulio pažinimo biblija, praplečianti horizontus ir įjūrinanti žemišką lietuvį. Už šią knygą jis pelnė Žvejų literatūrinę premiją. Knygelė paties mažiausiems „Ko verkė plekšnytė“ 1988-aisiais pripažinta skaitomiausia. Populiarios ir kitos jo knygos: „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“ (1994), „Polonų istorijos“ (1997). Trys knygos paskirtos muziejui: „Lietuvos jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų“ (1999), „Veidu į jūrą: Lietuvos jūrų muziejui 25 metai“ (2004), „Smagios sunkios dienos“ (2009).

Prieš dešimt metų, Lietuvos jūrų muziejui pasitinkant 30-metį, A. Každailis parašė paskutinę savo knygą „Smagios sunkios dienos“ - Lietuvos jūrų muziejaus sukūrimo istoriją, pasak paties autoriaus, surašytą laiškais iš praeities į dabartį ir atbulai.

Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordino kavalieriui, Lietuvos valstybinės premijos laureatui, nusipelniusiam kultūros veikėjui, Lietuvos rašytojų sąjungos nariui A. Každailiui taip pat buvo suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.

*************
Atsisveikinimas su Aloyzu Každailiu vyks gegužės 13 d., sekmadienį, nuo 10 iki 16 val., Klaipėdoje, „Aternos“ laidojimo namuose (Joniškės g. 36). Atsisveikinančiųjų prašoma palydėti Aloyzą Každailį gėlės žiedu.