Nesėkmės – natūralios, o startuoliai – ne patys sau bosai?

Kokia buvo „Interactio“ pradžia?

Viskas prasidėjo prieš trejus metus. Turėjau idėją, kaip pagelbėti konferencijų dalyviams, kai šie, prasidėjus klausimų ir atsakymų sesijai, kiekvieną kartą turi bėgti su mikrofonu prie žmogaus arba žmogus turi šaukti iš savo vietos. Juk tai – nepatogu. Norėjau sukurti aplikaciją, su kuria būtų galima kalbėti į telefoną ir transliuoti garsą. Tokiu atveju mikrofonas yra nereikalingas, kadangi kiekvienas žmogus mikrofoną turi kišenėje. Po ilgų paieškų žmogaus, galinčio techniškai įgyvendinti mano idėją, susitikau su Domu Laboku, o vėliau prisijungė Simona Andrijauskaitė ir mes įkūrėme kompaniją. Pradžia buvo pozityvi –  „Startup Lithuania“ buvome atrinkti tarp septynių perspektyviausių Lietuvos startuolių, laimėjome ISM inovatorių konkursą, kuris suteikė mums erdvę, kurioje galėjome dirbti, ir kapitalo. Kadangi patekome tarp perspektyviausių startuolių, keliavome į Tel Avivą, Dubliną, Londoną, Helsinkį, San Franciską. Kelionės metu bendravome su investuotojais, klientais, tarptautiniais startuoliais. Tačiau kad ir kokia gera buvo mūsų idėja, įgyvendinti ją buvo sudėtinga.

Kaip vyko aplikacijos įgyvendinimas?

Neturėjome daug resursų, todėl teko susikoncentruoti į tai, kas svarbiausia. Iš pradžių reikėjo parodyti, kad aplikacija veikia. Supratome, kad mūsų idėją yra sunku įgyvendinti, nes klientas, naudodamasis ja, patirs daugiau kaštų. Tam, kad programėlė veiktų, reikalingas bevielio interneto Wi-Fi ryšys, o padaryti taip, kad garsas telefonu ateitų realiu laiku, nevėluodamas, yra sudėtinga. Po kurio laiko atsirado nemažai žmonių, kurie sakė, jog mūsų programėlė galėtų būti kaip vertimo įranga. Įtakos turėjo dalyvavimas „Startup Sauna“ akseleratoriuje Suomijoje, kur iš aštuonių šimtų startuolių patekome į dvidešimtuką, o vėliau ir į Top 6. Grįžę į Lietuvą norėjome ir toliau vystyti kūrimo procesą. Čia, Klaipėdoje, labai artimai bendravome su „Miesto bažnyčia“. Bažnyčios pastorius Saulius Karosas, žinodamas, ką mes kuriame, ieškojo vertimo sprendimo, kadangi pamaldų klausytis ateidavo labai daug užsieniečių, o vertimo įranga yra be galo brangi. Mūsų programėlė bažnyčiai tiko ir jie ją naudoja iki šiol.

Ar programėlės idėja Jums kilo staiga, o galbūt tai buvo ilgas procesas?

Nemanau, kad idėjos gimsta akimirksniu. Net jei ir atrodo, kad idėja gimė akimirksniu, tai turėjo būti ilgas procesas. Nebuvo jokios „Eureka“ akimirkos. Nors aš mėgstu kurti idėjas, bet tuo metu, kai sėdėjome ir bandėme sugalvoti jų kuo daugiau, buvo sunku. Tada pradėjau daug rašyti, stengiausi kritiškai žvelgti į mane supančią aplinką, dažnai vaikščiodavau į konferencijas. Man užkliuvo mikrofono nešiojimas konferencijų metu. Jis priminė man parodiją – kiekvieną kartą per klausimų-atsakymų sesiją su mikrofonu įvykdavo kokia nors komiška situacija.

Kaip per du metus pasikeitė „Interactio“?

Pagrindinis pokytis buvo tas, kad visi supratome, jog niekas taip greitai nevyksta. Jeigu norime, kad kas nors greitai įvyktų, reikia įdėti daug pastangų ir išgyventi begales nepatogių situacijų.

Iš pradžių galvojote, kad viskas lengvai ranka pasiekiama?

Taip. Iš pradžių manėme, kad investiciją gausime per šešis mėnesius, tačiau realybėje tam, kad tikslas būtų pasiektas, prireikė pusantrų metų. Netgi tada, kai gavome investiciją, supratome, kiek dar nežinome ir kaip sunku įeiti į rinką. Mums Lietuvos rinka yra per maža, todėl tyrinėjome tarptautinę rinką ir pasirinkome JAV kaip pagrindinę veiklos plėtros šalį. Vis dėlto įeiti į Amerikos rinką yra labai sunku.

Ar daug buvo tokių, kurie netikėjo Jūsų idėja? 

Žinoma. Kadangi dirbame su vertimu, mums buvo bandoma įrodyti, kad greitai pasaulyje visi kalbės angliškai, todėl mūsų aplikacija nebus reikalinga. Tai yra netiesa ir mes tai parodėme, nes šiandien darome daugiau nei 150 renginių per mėnesį, kuriuose žmonės naudoja „Interactio“, kad suprastų pranešimo turinį. Dauguma mumis netikėjo. Nors nesėkmes patiriame kiekvieną dieną, klaidų vis dar darome, tačiau tai – neišvengiama.

Kaip save motyvuodavote tokiomis akimirkomis? Juk kritika veikia žmogų.

Veikia, bet tokiais momentais padarau tam tikrą žmonių atranką. Tie, kurie suteikia konstruktyvų atgalinį ryšį, kaip tik motyvuoja, nes argumentuoja savo nuomonę, užduoda klausimus, kurie priverčia susimąstyti. Didžioji dalis žmonių nekelia klausimų, jie išreiškia nuomonę, kuri niekuo neparemta. Į tokius žmones stengiuosi nekreipti dėmesio.

Jūsų nuomone, ko reikia, kad būtum sėkmingas startuolis?

Svarbus noras judėti į priekį. Manau, kad pagrindinė problema, kodėl mes turime tik vieną iš dešimties globaliniu mastu sėkmingų startuolių, yra ta, jog žmonės linkę greitai gauti rezultatą, o tai padaryti labai sunku. Daugeliui žmonių rankos nusvyra dėl nesėkmių, kurios yra natūralios, nes niekada neatspėsi, kas bus ateityje. Visada reikia būti lanksčiam, nebijoti rizikuoti ir, žinoma, semtis žinių.

Paminėjote riziką. Ar Jums nebaisu, kad, pavyzdžiui, už pusės metų Jūsų verslas gali žlugti?

Mano kelias labai įdomus. Jeigu man kas nors pasiūlytų dirbti kitur, o už darbą mokėtų kosmines sumas, aš to nedaryčiau. Man čia įdomu, nes kiekvieną dieną esu priverstas susidurti su nepatogiomis situacijomis. Kažkada esu rengęs prezentaciją, kodėl nereikėtų kurti savo verslo. Kažkodėl visi mano, jei esi startuolis, gali būti pats sau bosas. Netiesa, nes turi dirbti visas 24 valandas per parą, nesi bosas, nes esi priklausomas nuo klientų, kolegų. Visur rodo tik sėkmės istorijas. Atrodo, kad viskas įvyksta per naktį. Kai pabandai, iškart nieko nebūna. Tada yra sakoma, kad verslas – ne man arba idėja ne ta. Vien tik geros idėjos neužtenka. Investuotojai neinvestuoja tik į gerą idėją, jie investuoja į komandą ir jos ryžtą įveikti visus galimus sunkumus.

Apskritai retas startuolis Lietuvoje nori dalintis savo nesėkmės istorija. Konferencijose dažniau kalbama apie tai, kokia sėkmė aplanko.

Dabar daugėja iniciatyvų, kurių tikslas – išgirsti antrą verslo kūrimo pusę. Kitu atveju, daugelis gyvena iliuzijose.

Nuo ko pradėti žmogui, norinčiam sukurti verslą, bet neturinčiam patirties šioje sferoje?

Dabar yra labai daug koncentruotos informacijos kur galima mokytis iš geriausių. Visų pirma, reikia entuziazmo. Pradėti galima piešiant arba rašant apie savo idėją. Siūlyčiau ieškoti daug pasiekusio žmogaus savo srityje. Kažkodėl mes, būdami Lietuvoje, bijome kreiptis į pačius geriausius. Norint būti geriausiu turi bendrauti su geriausiais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Mūsų patirtis rodo, kad svarbu atrasti tinkamą kontaktą. Visi labai nori padėti. Žmogiškas ryšys yra labai svarbus.