Mindaugas Mišeikis: "Karvėms nedainuoju"

Kaip atsidūrėte projekte?

Iš tikrųjų norėjau dalyvauti "Triumfo arkoje", nes buvo pasakyta, kad nereikia jokio diplomo, bet nuomonės pasikeitė, surinko vien profesionalus. O dainuoti norėjosi, išlįsti į viešumą, atėjau į "2 minutes šlovės".

Kai kuriems dainininkams drebėjo kojos ir rankos, atrodė, iškris mikrofonas. Rodos, jūs visiškai nesijaudinote.

Gal taip atrodė... Kai įsijauti į dainą, nebelieka tos baimės. Ketinau dainuoti Ūdrio ariją iš V. Klovos operos "Pilėnai", bet planai pasikeitė, nes prieš pasirodymą sirgau, buvo labai sunku dainuoti, balso stygos buvo užkimusios. O angliškos dainos žodžius mokiausi prieš pat išeidamas į sceną, buvo didelis jaudulys.

Komisija išprovokavo padainuoti ką nors lietuviško. Nesutrikote, jaudinamai nuskambėjo jūsų atlikta daina "Kur balti keliai".

Ją dainuoja Vytautas Daunoras, labai graži daina. Man nėra skirtumo, kuria kalba dainuoti, nors angliškai kažkaip kitaip skamba. Itališkai irgi teko dainuoti, bet sunku įprasti, nebaigus italų dainavimo mokyklos.

Buvo pasakyta, kad mokotės dainuoti ne iš natų, o klausydamasis muzikos įrašų. Ar taip darote iš principo, ar muzikos mokslų siekti sutrukdė, jog ūkininkaujate nuo aštuonių metų?

Esu didelis vieno geriausių pasaulyje operos solisto, baritono Dmitrijaus Chvorostovskio gerbėjas, į kurį galiu lygiuotis. Taip jau įvyko, kad augau kaime, šalia nebuvo muzikos mokyklos, dainuodavau namuose. Dainuoti labiau patinka, negu ūkininkauti. Bet tėvai ūkininkavimu nuo senovės verčiasi, reikėjo padėti. Mokslininkai sako, kad Mingėje tik ir auginti karves; vandenų užliejamose pievose grūdų nepasėsi, bet užauga gera žolė.

Berods, Vokietijoje karvėms leido klausytis Mocarto, ir jos davė daugiau pieno. Ar dainuojate joms?

Repetuoju namuose, kad neužkimčiau, važiuoju į Klaipėdą. Balsą būsiu paveldėjęs iš mamos: sėdėdavo dvidešimt žmonių už stalo, kai ji uždainuodavo, visi ausis užsikimšdavo. Tėvas taip pat turi galingą balsą, tik klausa nelabai stipri. Pasakodavo istorijas, kad giminėje buvo kelios kartos Kiminių, kurie kaime visus dainuoti užvesdavo. Aš dainuoti pradėjau prieš penkerius metus. Kai buvau mažiukas, galvojau apie operą, jog tai - nesąmonė, šūkauja ten visi. Mokykloje dainuodavau visokius "popsus". Visi juokdavosi iš spigaus, plono mano balso, melsdavausi: "Duok, Dievuli, storą, sodrų balsą." Jis pasikeitė nuo dvidešimties metų; aš stengiausi balsą išlavinti.

Pirmiausia susitikote su džiazo atlikėju Steponu Januška. Tikriausiai dėl reklamos buvo parašyta, kad iš pradžių nedainavote, bet rėkėte.

Norėjau pasitarti su profesionalu, kaip jis vertina mano balsą. Jis pasakė, kad tikrai kažką turiu, balsas įdomus, stiprus, bet nemoku jo valdyti. Su drauge, giedančia Priekulės bažnyčios chore, buvome sukūrę operinę dainą. Nukreipė pas Valstybinio Klaipėdos muzikinio teatro solistą Viačeslavą Tarasovą, turintį didelę patirtį. Tai truputį perdėta, kad rėkiau; aš niekada nebuvau dainavęs akompanuojant pianinui, tad traukiau savo, nusivažiuodavau. Solistas viską sustatė į vietas. Mokausi pas jį ir toliau.

Iš tiesų, o kas bus toliau?

Pasaulinės scenos. Stosiu į Lietuvos valstybinę Muzikos ir teatro akademiją, tik pirma turiu baigti, ką pradėjęs, mokinuosi Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje rekreacijos ir kaimo turizmo verslo, liko tik vienas kursas. Šiuo metu susitikti kviečia Jonas Jocys, vienas geriausių bosų Lietuvoje, jam jau 80 metų. Jis yra dainavęs didžiuosiuose Rusijos teatruose, mane pastebėjo per televiziją, ir sako, kad primenu jį vaikystėje ir jis nori man padėti. O kitų pasiūlymų dar nebuvo, tik interviu.

Dauguma sako: "Aš net nesitikėjau..." Jūs turbūt pasikliovėte savimi, dainuodamas prieš didžiulę publiką?

Aš tikrai žinojau, kad galiu dainuoti, nes kai turi klausą, įvertini, kaip kiti dainuoja. Žinai savo vietą. Man tik trūko muzikos teorijos žinių, ir apskritai nesiruošiau būti geriausias. Turėjau dvi minutes šlovės, dabar esu kažkiek žinomas.

Kaip jaučiatės dainuodamas? Regis, esate grynuolis, daina iš krūtinės veržiasi kaip paukščio giesmė?

Kaip kada, priklauso nuo nuotaikos. Bet atsipalaiduoju, kai dainuoju, tas pats kai dirbi mėgiamą darbą, jautiesi gerai. Kai sergi ar bloga nuotaika, turi susiimti, bet paskui jau viskas tampa nebesvarbu. Manau, talento reikia 30 procentų, o visa kita - darbas.

Kaip į jūsų sėkmę reagavo namiškiai?

Džiaugėsi. Skambino Mingės bendruomenės nariai, sveikino.

Ar jums ne pikta, kad vadina antruoju Vytautu Juozapaičiu? Man visiškai nepanašu.

Labai nepatinka. Kiekvienas žmogus turi savo balsą ir dainuoja savaip. Gal baritonai ir yra kažkiek panašūs, bet kaip aš galiu būti Juozapaitis, kuris jau užsitarnavęs operos solisto karjerą, daugybę suvaidintų vaidmenų. Sakyti, kad esu geresnis už jį, būtų neetiška. Aš nelabai girdėjau, ką sakė komisija, žmonės labai plojo.

O jeigu jus būtų su žemėmis sumaišę; vis tiek dainuotumėte?

Būčiau pasitaisęs. Būčiau žinojęs, kad suklydau, bet kad galiu dainuoti. Publikos reakcija, kai mane įvertino - labai malonus jausmas. Tu darai, kas tau patinka, įsijauti, o dar ir žmonėms patinka, visi tave užkulisiuose sveikina, giria tavo balsą...

Kas finale bus jūsų stipriausias varžovas?

Nežinau. Net nesitikiu laimėti, nes laimi nebūtinai dainininkas, o žmogus, pademonstravęs netradicinius gebėjimus, ir atėjau į projektą negalvodamas apie prizą. Nežinojau, kokia taktika, kiek tų finalų. Norėjau gerai padainuoti, patikti žmonėms, ir viskas. Nesu dar daug arijų sudainavęs.

Sakėte, kad salėje jus palaikė tik trys draugės. Tikėtina, publiką užkariavote savo natūralumu, dar neturite stereotipinių solisto manierų nei povyzos, nei pozos. Nepradėjote į kitus žiūrėti iš aukšto?

Nežinau, aš nesijaučiu dar išgarsėjęs. Mokausi groti gitara, bet sunkiai sekasi. Ūkininko darbo valandos nėra suskaičiuotos, dirbi tiek, kiek reikia. Dabar baidarių turiu prisipirkęs. O žvejojau nuo mažumės, jau "atsižvejojau", kai turėjau daug laiko, norisi pasiplaukioti. Didžiausia sugauta žuvis? Penkių kilogramų lydeka.

Kokią dainą ruošiate per dvi likusias savaites iki gruodžio 19-ios finalo?

Tikriausiai dainuosiu Ūdrio ariją iš "Pilėnų", ji labai patogi balsui. Bet kartu ji - ir iššūkis. Ir juokas ima, kad ji - labai mėgiama Vytauto Juozapaičio. Galvoju ir apie kokią kitą dainą. Jaučiuosi ramus, svarbiausia problema - neperšalti, nes kai reikėjo pasirodyti televizijoje, sirgo mama, brolis ir aš sirgau, karščiavau naktį. Namuose net kelias dienas nepradainavau. Jeigu dabar taip bus, tai ne kas.

Kuo "tepate" savo balsą, kad būtų skaidrus? Kokių prietarų turite?

Labai padeda kaimyno bičių medus su pienu. Anyžių arbata. Stiprių gėrimų negeriu. Nesu prietaringas, prieš pasirodymus nesimeldžiu. Reikia gerai pasiruošti ir su nuotaika įsijausti į dainą. Į gerą, ne į kokią balalaiką.

Ekrane atrodėte bent dešimčia metų vyresnis.

Makiažas...- juokiasi kylantis operos solistas.