Mila Kunis: "Nemėgstu naujovių ir nesiekiu tobulybės"

Pagal vieno populiaraus vyrų žurnalo reitingus, jūs esate seksualiausia 2012 metų moteris. Tai kaip nors paveikė jūsų savivertę?

O turėtų? Aš ir toliau manau, kad mano vaikystės pravardė Hobitas yra teisinga. O jūs, pavyzdžiui, galite mane laikyti vulgaria siaubūne, o ne seksualia gražuole.

Bet...

Ačiū, bet tai nesvarbu. Tik noriu pasakyti, kad pasaulis sudarytas iš nuomonių. Visa tai yra individualaus vertinimo klausimas. Nieko objektyvaus.

Bet jums tai patinka?

Tai tikras blogis. Todėl, kad dažnai nutinka, jog mūsų tikrųjų lyg ir nebėra. Suprantate, tai du skirtingi dalykai: ką aš darau ir kas aš esu. Mano darbo rezultatai - tai ne aš. Aš esu kai kas (arba visiškai) kita. Ir aš sąmoningai atskiriu darbą nuo asmeninio gyvenimo.

Taip, man patinka tai, kuo užsiimu, neįsivaizduoju kitokio darbo. Bet kai jį baigiu - aš jį baigiu. Ir grįžtu į savo gyvenimą. Ne visi taip gali. Aš matau masę prarastų žmonių. Netekusių savęs. Praradusių ribą tarp to, kas jie yra, ir to, kas jie norėtų būti - arba kokius juos mato kiti. Tie žmonės gyvena tarsi kitų nuomonės viduje, nevalingai jai pataikaudami. Todėl praranda save. Tokių žmonių mūsų darbe daug - čia daug kas priklauso nuo nuomonių: nuo kritikos apie filmą, nuo prodiuserio kritikos režisieriui, režisieriaus - aktoriui. Labai lengva tapti tų nuomonių vergu. O aš neleidžiu savęs "formatuoti". Nesileidžiu poliruojama.

Jūs visada elgiatės nepaisydama kitų lūkesčių?

Taip, būtent. Aš pasakau "ne" tvirtu tonu. Net ir tada, kai didelis studijos bosas grasina užtrenkti man prieš nosį duris.

O taip yra buvę?

Buvo. Aš nenorėjau fotografuotis vieno žurnalo viršeliui. Studijai to reikėjo, mane įtikinėjo, kad to reikia filmui, kuriame vaidinau, - tai buvo Johno Moore'o "Max Payne".

Pasakiau, kad įvykdysiu visas sąlygas, išskyrus šią nuotrauką. Tai nebuvo "Playboy", ne. Bet aš nenorėjau būti ant to žurnalo viršelio. Studijos viršininkas įsiuto. Įdomiausia, kad jis melavo kaip vaikas, kurio veidas šokoladuotas, bet jis nevalgė jokio šokolado, niekada net burnoj neturėjo...

Aš apskritai būtent iš šio projekto sužinojau, kiek daug mūsų industrijoje melagių. Ir kad jie linkę tikėti savo melu. Tai buvo posūkis mano karjeroje - kai pasakiau "ne" visiškai tvirtai.

Jūs nelaikote posūkiu, tarkime, pirmojo pagrindinio vaidmens?

Manau, iš tikrųjų reikšminga tik tai, kas vyksta mumyse, o ne išorėje ir be mūsų. Tada aš priėmiau nelengvą sprendimą. Tik mūsų poelgiai mus keičia, o ne aplinkybės ir kitų žmonių sprendimai mūsų atžvilgiu. Aš tai supratau tą akimirką, kai staiga suvokiau, jog noriu būti aktorė. Reklamoje filmavausi nuo devynerių metų, o keturiolikos patekau į situacijų komediją "That '70s Show" ir joje užaugau - tiesiogine prasme. Filmavausi visus 8 sezonus, bet aktore nesiruošiau tapti. Juo labiau kad mano tėvai turėjo iš SSRS atsivežtą išsilavinimo kultą: jie reikalavo, kad aš normaliai mokyčiausi mokykloje, o paskui stočiau į koledžą. Na, aš ir nuėjau į tą koledžą. Ir toliau filmavausi komedijoje. O sulaukusi 20-ies metų pažvelgiau į savo banko dokumentus ir supratau, kad esu neprastai aprūpinta visam gyvenimui. Ir dabar galiu užsiimti kuo noriu. Tada ir susimąsčiau: o ką gi aš norėčiau veikti? Supratau, kad nieko, išskyrus aktorystę. Iš tiesų aš buvau aktorė jau dvylika metų iki tol, bet sąmoningai ja tapau tik tada, kai priėmiau tokį sprendimą.

Jūs drąsus žmogus?

Aš nesu drąsi, bet manyje gyvena bebaimis vaikas. Mergiotė. Ta, kuri nusifilmavo 40-yje lėlės Barbės reklamos filmukų, bet Barbės taip ir nepamilo. Mergaitė, kuri mėgo žaisti su brolio draugais. Kuri nesidrovėdama pamelavo per atranką į "That '70s Show", kad jai aštuoniolika, nors buvo keturiolikos. Ši mergiotė gyvena manyje ir reikalauja nuolat vilkėti treningus, kartais valgyti rankomis ir tiesiai - o tai reiškia, kad ne visada mandagiai - atsakinėti į klausimus. Bet aš nemanau, jog visa tai infantilizmas. Man tai adekvatumas sau - kai neapskaičiuoji gyvenimo kaip šachmatų partijos, neapgalvoji penkto ėjimo po antro, o veiki, kaip tau liepia tavo supratimas apie teisingumą ar racionalumą. Man patinka vaikai - jie nemoka apskaičiuoti ir todėl yra drąsūs.

Tai ta pati maža mergaitė, kuri atvyko į Valstijas su didele šeima iš Ukrainos provincijos ir nuėjo į mokyklą nemokėdama nė žodžio angliškai?

SCENA. M. Kunis ir Robinas Williamsas filmuojant "Pikčiausią vyrą Brukline".

O, Dieve. Tai jau mitas! Mūsų šeimos emigracinė praeitis jau tapo legenda! Neįsižeiskite, bet nelabai mėgstu apie tai kalbėti. Na, taip, atvykome į Los Andželą iš Černovcų. Taip, gyvenome trijų kambarių bute - mama, tėtis, senelis ir močiutė, ir kitas senelis, ir aš, ir mano brolis... Bet visa tai tikrai nebuvo charakterio grūdinimas. Atvirkščiai - aš jaučiausi absoliučiai saugi. Na, taip, verkdavau, žinoma, kai eidavau į mokyklą ir nieko nesuprasdavau, ir kai juokdavosi iš mano akcento. Bet ir tada jaučiau, kad esu visiškai apsaugota. Nuo visko. Štai aš nuėjau Los Adžele į mokyklą, o apie Helovoną nieko nežinojau. Iš kur galėjau žinoti, aš gi kolos tik Maskvoje paragavau skrydžio persėdimo metu. Beje, tai tikra bjaurastis, aš ir dabar ją retai geriu. O Helovinas - tai jau visai tamsi tema. Na, įsivaizduokite, lapkritis, rytoj Helovinas. Pareinu namo ir sakau mamai, kad į mokyklą neisiu. Ji klausia kodėl. Aiškinu, jog Helovinas yra toks karnavalas, o aš neturiu kostiumo. Žinote, ką ji padarė? Metė visus darbus, atėmė iš brolio marškinius, iš jų greitai pasiuvo kažkokį kombinezoną... Marškiniai buvo su gyvūno raštais - kaip tigro. Mama iš popierinio paketo padarė šalmą, nupiešė ant jo tigro snukį, ir aš turėjau kostiumą.

Visada žinojau, kad tėvai atskubės man į pagalbą, kad ir kas nutiktų. Aš pavojais, matyt, ir dabar rimtai netikiu...

Kuo tikite?

Man svarbiausia - kad namiškiai visi būtų sveiki ir kad jiems viskas būtų gerai, ir kad jie būtų kartu. Tikiu, jog dirbti reikia tam, kad gyventum įdomiai, o ne dėl pinigų. Aš ne perfekcionistė - tikrai žinau, kad tobulybė tiesiog neegzistuoja. Man patinka pastovumas. O naujovių nemėgstu.

Be šeimos, kas jums dar artimi?

Pavyzdžiui, Suzan. Kai vaikų aktorinėje studijoje pradėjo lankytis agentai ir manimi susidomėjo, tėvai sutriko, sakė, kad jie ne iš to pasaulio ir aktoryste su manimi užsiimti negali. Tėvai pasiūlė man, 9-metei mergaitei, pačiai nuspręsti, ar man to reikia, ir jeigu reikia, pasirinkti agentą. Aš nusprendžiau, kad reikia, ir pasirinkau Suzan... Ji ir dabar mano agentė. O jos šeima visiškai suaugo su manąja - mudviejų tėvai kartu pietauja, keliauja...

Merginos, su kuriomis draugavau mokykloje, ir dabar mano draugės. Mums buvo po 16 metų, kai leidomės į savo pirmąją savarankišką kelionę po JAV; nieko ypatingo nedarėme, vakarodavome iki trijų nakties, plepėdavome prie baseino, į masažus vaikščiojome, išgėrinėjome. Tačiau tai buvo baisiai svarbu. Ir tapo tradicija. Mes būtinai kartą per metus taip keliaujame iki pat šiol. Merginos, kitaip nei aš, dirba visą darbo dieną, jos profesionalės, todėl aš savo grafiką derinu prie jų. Tradicijos neatsisakome jau 14 metų. Galbūt aš kai kur ir konservatorė... O kai kur - maištininkė.

Pavyzdžiui, kur?

Pavyzdžiui, nepakenčiu segregacijos. Bet kokios. Su rasine kovoja visi, o su lyčių - tik mes, moterys. Manau, reikia kovoti su prietarais, kurie tūno žmonių sąmonėje. Mane tiesiog purto, kai rašo: "O ta Kunis, pasirodo, dar ir juokinga". Čia apie mano vaidmenų komiškumą. Suprask - ji ne tik lėlė, bet ir turi jausmus. Kodėl moterys, jeigu neblogai atrodo iš išorės, netenka teisės būti juokingos, komiškos? Todėl, kad vyrai iki šiol nepasitiki moterimis, turinčiomis humoro jausmą. Juk jos gali atsitraukti per žingsnį ir apžiūrėti vyrą nešališkai. O kas yra humoras, jei ne distancija, kurios dėka ir įmanoma analizė? Vyrai bijo mūsų, po galais, vertinimo.

Jums trūksta distancijos kaip sekso žvaigždei?

Na, jau visai... Aš - sekso žvaigždė! Jūs tikriausiai praleidinėjote astronomijos pamokas. Žvaigždės už milijonų šviesmečių, o aš, matote, čia pat.

Datos
* 1983 m. gimė Černovcuose (Ukraina), Marko ir Elviros, inžinieriaus ir fizikos mokytojos, Kunis'ų šeimoje.
* 1991 m. šeima emigravo į JAV.
* 1992 m. debiutavo reklamoje.
* 1997 m. - pirmasis pastebimas vaidmuo jaunimo situacijų komedijoje "That '70s Show" (TV kanale "Fox").
* 2002 m. užmezgė artimus santykius su aktoriumi Macaulay Culkinu, kurie tęsėsi 8 metus.
* 2010 m. nominuota "Auksiniam gaubliui" už vaidmenį režisieriaus Darreno Aronofsky filme "Juodoji gulbė".
* 2012 m. - pagrindinis vaidmuo režisieriaus Seth'o MacFarlane'o filme "Tedas".
Šiuo metu dirba penkiuose projektuose, tarp kurių - Andy ir Lanos Wachowski fentezi drama "Kylantis Jupiteris" ("Jupiter Ascending") bei Philo Aldeno Robinsono "Pikčiausias vyras Brukline" ("The Angriest Man in Brooklyn").