M.Grigonis: "Blogiausias posakis - "Neturiu laiko"

2014-08-16 00:01

Stažuotė JAV šiandien jau nėra nepasiekiama svajonė net moksleiviui. Žinoma, jei tas moksleivis sugeba atstovauti savo šaliai, deramai pristatyti jos kultūrą, išsiskiria stipria mokymosi motyvacija, lyderystės įgūdžiais bei puikiu anglų kalbos mokėjimu.

Nepriklausoma organizacija Baltijos-Amerikos laisvės fondas (Baltic-American Freedom Foundation) jau ketvirti metai suteikia galimybę talentingiems Lietuvos studentams, dėstytojams, mokslininkams tobulintis šioje šalyje. Šiemet tokia galimybė pirmą kartą buvo suteikta ir moksleiviams. Tarp jų - uostamiesčio "Ąžuolyno" gimnazijos dvyliktokui Martynui Grigoniui.

Klaipėdietis, atrinktas pagal "BAFF LeadershipAcademy" programą, šią liepą beveik mėnesiui išvyko į stovyklą Bostone, Brandeis universitete.

Martynai, pirmas klausimas - praktiškas: kas finansavo kelionę?

Kelionės, maitinimo, apgyvendinimo, ekskursijų išlaidas apmokėjo Baltijos-Amerikos laisvės fondas. Jis investuoja į švietimo ir mainų programas, siekdamas skatinti ekonominį augimą ir demokratinius procesus Baltijos šalių regione. Pagrindinės fondo veiklos kryptys - verslas ir mokslo tyrimai.

Papasakokit visiems Klaipėdos moksleiviams, ką reikia daryti, kad vasarą atsidurtum Amerikoje.

Ne tik vaikščioti į mokyklą, bet ir daug kuo domėtis savarankiškai, užsiimti papildoma veikla, - šypsosi. - Šita mano kelionė į Ameriką, galima sakyti, prasidėjo nuo ekonomikos pamokų, kurias pasirinkau devintoje klasėje. Su mokytojo Edmundo Kvederio pagalba dalyvaujame įvairiose moksleivių verslumo skatinimo programose, kurias organizuoja viešoji įstaiga "Lietuvos Junior Achievement". Esu laimėjęs VEMP verslo čempionatą - tai kompiuterinio verslo modeliavimo rungtynės, o šiemet su komanda nugalėjome MMB (mokomųjų mokinių bendrovių) konkurse - mieste ir vėliau Respublikoje. Liepą mano komanda atstovavo Lietuvai Europos MMB mugėje Taline. Tai buvo jau trečias mano bandymas su MMB, ir tik šiemet - sėkmingas.

Dalyvaujant šiame konkurse vienas iš rengėjų mus informavo apie galimybę išvykti į JAV, davė lankstinuką. Aš susiradau informaciją internete, užpildžiau reikiamas anketas, atsakiau į klausimus, parašiau, kaip prašė, esė ir išsiunčiau. Po poros savaičių iš fondo gavau kvietimą atvykti pokalbio į Vilnių.Netrukus buvau informuotas, kad esu atrinktas į "BAFF Leadership Academy" programą, tada prasidėjo dokumentų tvarkymas ir pan. Dar prieš kelionę teko nuvykti į Rygą, kur yra fondo būstinė. Ten programos koordinatorė estė Eeva, fondo atstovė amerikietė Lora ir kiti asmenys detaliai išdėstė, kas mūsų laukia, ko tikėtis, ką pasiimti su savimi ir taip toliau...

Kiek žmonių buvo jūsų grupėje?

Iš visų Baltijos šalių pretendavo beveik 500 moksleivių. Išvyko po 6 iš kiekvienos šalies. Iš viso 18.

Pirmas įspūdis nuvykus.

Karštis. Kai atskridome į Bostoną, pirmą didelį įspūdį padarė karštis ir drėgmė. Pas mus šiltomis dienomis santykinis oro drėgnumas, sakykime, 50 proc., o ten kartais siekia net 95 proc. Kaip turkiškoje pirtyje.

Kur jūs gyvenote?

Apgyvendino Volheme, Brandeis universiteto miestelyje - tai netoli Bostono. Bendrabučio kambariuose gyvenome po du, atskirai nuo merginų. Labai saugojo, - juokiasi. - Net langai koridoriuje, skiriančiame merginų ir vaikinų aukštus, buvo apklijuoti spalvotu popieriumi... Apsistojus viešbutyje DC naktį koridoriuje visąlaik buvo apsaugininkas. Dėl saugumo toje šalyje iš tiesų jaučiama tam tikra paranoja.

JAUNAS amžius - ne kliūtis suvokti ir susidėlioti gyvenimo prioritetus, pačiam rūpintis savo ateitimi, nesitikint, kad kas nors tai padarys už tave, ir nesiskundžiant laiko stoka.

Koks tai universitetas, kuriame lankėtės, kuo jis ypatingas?

Tai privatus universitetas, įkurtas žydų. Vienintelis nereliginis žydų finansuojamas universitetas JAV. Koncentruojasi į humanitarinius, gamtos mokslus, matematiką... Yra verslo mokykla. Čia labai rūpinamasi studentų galimybe sportuoti: galima žaisti tenisą, skvošą, lankytis sporto salėse, baseine ir pan.; gauni kortelę - sporto centruose lankaisi nemokamai, bet tai labiau Amerikos bendrinis, o ne šio universiteto specifinis bruožas. Vasarą vyksta tarptautinės stovyklos, suvažiuoja studentų, moksleivių iš viso pasaulio. Be mūsų, tuo pat metu dar vyko gal penkios kitos tarptautinės stovyklos.

Kokius įgūdžius lavinote?

Vyko lyderystės sesijos, susitikimai su įvairių sričių profesionalais (pavyzdžiui, su muzikos profesoriumi,parkūrininku), pardavimų praktikumai. Skaitėme, debatavome, organizavome veiklas kitiems, lavinome anglų kalbą. Beje, skaitymo sesijas vedusi amerikietė Lora sakė pastebėjusi, kad Baltijos šalių jaunimo anglų kalbos gebėjimai - puikūs.

Nuo devintos valandos iki vienuoliktos vakaro būdavo laisvas laikas. Žaisdavom stalo futbolą, krepšinį, mėtydavome skraidančią lėkštę bei plepėdavome su užsieniečiais... Šeštadieniais stebėdavome vykstančias šabo šventes.

Ar galėjote patys pakeliauti po šalį?

Kas turi giminaičių ar draugų JAV - galėjo su jais susitikti pusdieniui. Pavyzdžiui, buvusio Latvijos ambasadoriaus JAV sūnus, atvykęs su mūsų grupe, Vašingtono DC susitiko su buvusiais bendraklasiais. Tačiau tai nereiškia, kad mes nekeliavome, buvo rengiamos išvykos. Aplankėme Niuportą, Portlandą, Naująjį Džersį, Niujorką, Vašingtono DC... Kodėl DC? Reikalas tas, kad Vašingtonas įsikūręs ne valstijoje, bet specialų statusą turinčiame administraciniame vienete - District of Columbia (Kolumbijos regionas).

Vašingtone daug lankytinų vietų, visa nemokamų muziejų gatvė (Thenational mall)... Mane labiausiai sužavėjo JAV nacionalinis aviacijos ir kosmoso muziejus. (Aviacija ilgą laiką buvo mano hobis.) Taip pat lankėmės CIEE (Councilon International Educational Exchange) - šviečiamųjų programų moksleiviams biure.

Ar likote patenkintas amerikietišku maitinimu?

Universiteto valgykloje galėjome rinktis iš paprasto ir košerinio maisto. Žodis "Kašer" reiškia "tinkamas". Žydai valgo mėsą tik tada, jeigu gyvūnai paskersti pagal tam tikrą ritualą, nesukeliant jiems skausmo.Košeriniu maistu laikoma vištiena, kalakutiena, grūdai, daržovės, vaisiai ir t. t. Šiaip Valstijose galima pavalgyti maždaug už 10 dolerių greito karšto maisto ir už 20 dol. - restorane.

PIETŪS ispaniškame restorane.

Apibendrinant įspūdžius: kas pranoko lūkesčius, kas nuvylė?

Nors tai ir buvo tik pirmas BAFF bandymas sukurti programą moksleiviams, viskas pranoko lūkesčius. Buvau nustebintas viskuo.

Norėtumėte ten gyventi?

Kai grįžau namo, daug kas šito klausė. Taip, aš nieko prieš, - šypsosi. - Galėčiau gyventi JAV, man nebuvo didelio kultūrinio šoko. Žinoma, aš suprantu, kad mums buvo parodyta tik gražioji Amerikos pusė, kad yra ir kitokių... Bet šalis mane sužavėjo savo gyvenimo būdu, laisvumu, konkurencija, kapitalizmu, galimybėmis. Labiausiai - geranoriškumu. Teko bendrauti ir su eiliniais amerikiečiais, gatvės praeivių klausti kelio. Harvardo miestelyje ieškojome meksikiečių restorano ir užkalbinome praeivį - iškart užsimezgė pokalbis, jis mus palydėjo į restoraną, kartu valgėme, po to nuėjome į knygų parduotuvę, ten netgi nusipirkau knygą... Didelį įspūdį padarė aptarnavimo sektorius, nepaprastai malonus bendravimas su klientu. Tikrai pažangi, inovatyvi šalis.

Kokias problemas savo akimis pamatėte JAV kasdienybėje?

Nepatrauklus dalykas, kurį pastebėjau, tai tikrai didžiulis perteklinis vartojimas (angl. overconsumption). Tai išties problema, ir amerikiečiai apie ją žino. Na, pavyzdžiui, kai universitete rengėme picų vakarėlį, mums, europiečiams, plaukai šiaušėsi pamačius, kiek po jo maisto produktų buvo išmetama lauk...

Gal studijuosite JAV?

Planuoju vykti mokytis į Didžiąją Britaniją.

Kur konkrečiai?

Paraiškas teiksiu į Glazgo, Edinburgo ir gal Šventojo Andriejaus universitetus.

Kokia bus jūsų specialybė?

Informacinės technologijos, programavimas.

Nesidairėte studijų Lietuvoje?

Tėvai skatino apie tai pamąstyti - gal metus čia pasimokyti, gal čia įgyti bakalaurą, o tik paskui vykti kitur. Nenoriu būti kategoriškas, bet manau, kad Didžiojoje Britanijoje nepalyginamai daugiau galimybių ir perspektyvų.

VAIZDAS į Manheteną. Ant stogų - daug poilsio zonų: barai, gultai, medžiai, krūmai...

Ar galima sužinoti, ką studijavo jūsų tėvai?

Abu - techninius mokslus. Jie buvo bendrakursiai. Mama Klaipėdos universitete dėsto teorinę mechaniką, tėtis - karjeros tarnautojas, dirba vadovaujamą darbą.

Turite brolį ar sesę?

Dvylikos metų seserį Aliną. Ji dabar mokosi "Versmės" progimnazijoje. Aš irgi į "Ąžuolyną" atėjau iš "Versmės".

Nebuvo baisu eiti į gimnaziją, kur taip stipriai spaudžia prie mokslų?

Manau, kad disciplina gyvenime praverčia, - šypsosi.

Jūs disciplinuotas?

Nevisiškai, - juokiasi.

Stengiatės dėl pažymių?

Siekti gerų pažymių svarbu, bet ne mažiau svarbu užsiimti ir papildoma veikla. Būtent iš čia atsiranda ryšiai, galimybės. Pavyzdžiui, kelionėje į JAV susipažinau su KTU gimnazijos prezidentu Andriumi Kriuku. Sėdėdami ant dirbtinės žolės prie Brandeis universiteto valgyklos, diskutuodami, netgi užčiuopėme naują verslo nišą...

Kokią?

Žiedas su mokyklos logotipu. Prisiminimui. Sidabrinis, skoningas, viduje išgraviruotas tavo vardas, mokyklos baigimo metai. Estai tokius nusiperka jau devintoje klasėje. Su Andriumi jau sukūrėme žiedų užsakymo sistemą, per kurią mokyklos gali lengvai pirkti individualiai pritaikytus žiedus.

Ar teisingai supratau, kad jūsų ateitis - tai verslas, susijęs su IT? O gal su aviacija?

Technika, aviacinės konstrukcijos mane visada traukė, penkerius metus lankiau aviamodeliavimą Moksleivių saviraiškos centre, bet šis pomėgis baigėsi. Nuo 9 klasės pradėjau domėtis ekonomika, verslu. Mano ateitis - verslas, bet vien IT apsiriboti nenorėčiau.

Ar parduodate savo vasaras? Esate dirbęs ledų pardavėju?

Nesu nieko tokio dirbęs... Bet nesu buvęs ir poilsio stovykloje. Anksčiau vasaras praleisdavau kaime. Po 10 klasės atlikau nemokamą praktiką įmonėje "AppCamp" Vilniuje. Aš pats juos susiradau, įsiprašiau ir mėnesį dirbau. Tiesa, dar buvau stovykloje, kai laimėjau VEMP čempionatą. Joje irgi dirbome, mokėmės, o ne poilsiavome.

Ko mokėtės?

Komandinio darbo, streso valdymo, viešo kalbėjimo...

Bijote kalbėti viešai?

Dabar jau ne. 10 klasėje dalyvavau konkurse "Verslauk", jo dalis buvo paskaita apie viešąjį kalbėjimą. Ten išgirdau logišką klausimą: o kas blogiausio gali nutikti kalbant viešai? Na, nualpsi, prasiskelsi galvą, blogesnio scenarijaus būti negali. Tai mane įtikino, - juokiasi.

Grįžkime prie jūsų savanoriškos praktikos. Ar įmonės lengvai įsileidžia dešimtokus pasipraktikuoti?

Priklauso nuo įmonės. Ne visos gali rizikuoti, turi laiko klysti. Reikia rasti tokią, kurioje galima mokytis klystant. Bet pasisiūlyti galima bet kur - juk neskauda. Viena žaidimų kompanija Klaipėdoje man atsakė neigiamai, nes neturėjo laiko manęs mokyti ir jiems reikėjo efektyvumo, ir nieko čia tokio. O mano paminėta vilniečių įmonė išsiklausinėjo, ką aš sugebu, ko noriu, ir priėmė. Darbas buvo labai naudingas: gavau žinių ir pažinčių. Kūrėme aplikaciją Santariškių ligoninei, vaikams autistams, tikrai įdomi patirtis.

Kaip jūs manote, galbūt tėvai be reikalo vaikus veja nuo kompiuterio?

Priklauso nuo to, ką vaikas prie kompiuterio veikia... Jeigu ką nors kuria ar mokosi - tai viena, jei stumia laiką - kita. Šiaip ar taip, jei sėdi pusantros darbo dienos, gal ir gerai, kad nuveja. Viskam yra ribos.

Jūsų sesė domisi IT?

Dabar ji domisi piešimu, lanko dailės studiją "Varsa" ir lengvąją atletiką.

Pritariate, kad matematikos egzaminas turi būti privalomas?

Geras klausimas... - juokiasi. - Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Matematika svarbi. Bet ar reikia liepti ją mokytis tiems, kurie patys to nenori... Kita vertus, tie, kurie nepasirinko matematikos, gal patys nežino, kad apriboja save ir nukerta tam tikras galimybes. Patys save nuskriaudžia.