Merūnas Vitulskis tarp estrados ir klasikos

- Kaip ketinate minėti gimimo dieną?

- Nieko iš anksto neplanuoju. Geriausios šventės būna ekspromtu. Jeigu kas nors nusprendžia mane pasveikinti, tai pasveikina. Specialiai gimtadieniui nesiruošiu. Miniu nebent jubiliejus, apvalias datas.

- Kas jums svarbiausia tą dieną - dovanos, draugai, pramogos?

- Gimimo dieną daug galvoju, ką nuveikiau per metus, ar paaugau. Kiekvienais metais norisi būti patobulėjusiam, nuveikusiam ką nors tikslingo, reikšmingo. Man tai svarbu. Žinoma, svarbiausia, kad artimieji būtų šalia ir šeimoje nebūtų mažėjimo. Baisiausia, kai artimus žmones, draugus išlydi į amžiną atilsį ar užsienį. Tada jautiesi senstelėjęs. Kas penkerius, septynerius metus vis kas nors tokio nutinka. Tai labai blaško. Norisi, kad savi žmonės visada būtų šalia.

- Kokie buvo praėję metai?

- Praėję metai buvo gana įdomūs. Teko rūpintis sveikata. Karjeros prasme metai buvo produktyvūs. Daug kartų važiavau dirbti į užsienį, išleidau koncertinį DVD albumą. Šiemet vėl stengsiuosi ką nors naujo nuveikti. Jaučiuosi esąs atsakingas žmonėms, kurie mane palaiko ir karjeros prasme, ir kaip asmenybę. Šiemet daug laiko praleisiu užsienyje. Dirbsiu Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Liuksemburge. Keliausiu kartu su šeima. Bus smagu. Didžiausias įvykis, žinoma, yra sūnaus gimimas. Gavau naują vaidmenį visam gyvenimui - tapau tėvu. Sukurti žmogų yra fantastika. Tai svarbiausias įvykis mano gyvenime.

- Kokius vaidmenis jums teks atlikti užsienyje?

- Operoje „Traviata“ vaidinsiu Alfredą, „Rigolete“ atliksiu Dupkeso vaidmenį. Tai rimti vaidmenys, bet džiaugiuosi, kad esu jiems pasiruošęs. Vaidinsiu šiose operose ne pirmą kartą, todėl didelio streso nejaučiu. Dabar bus lengviau, todėl nekilo abejonės, važiuoti su šeima ar ne. Visur keliausiu kartu su artimaisiais.

- Kodėl važiuojate dirbti į užsienį. Dėl finansinių aplinkybių ar čia nerandate kur pasireikšti?

- Važiuoju į užsienį dėl to, kad Lietuvoje nebėra kur tobulėti, o aš iš savęs daug reikalauju. Be abejo, finansinės sąlygos geresnės. Ir realizuoti save ten galima geriau. Skirtingi kolektyvai, vis kiti iššūkiai, užduotys. Lietuvoje parengęs vaidmenį, kiek gali tą patį spektaklį vaidinti? Tik po dešimties metų būsi pakviestas į naują pastatymą, o čia kaskart skirtingas pastatymas, kitoks vaidmuo. Ir pasaulio pamatai. Daug pranašumų.

- Lietuvoje vaidinate, koncertuojate?

- Spalio mėnesį Lietuvoje koncertuosiu su Nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos maestro Gintaras Rinkevičius. Bus rimti atlikėjai. Koncertų Lietuvoje nemažėja. Viskas stabilu.

Lietuviai šiais metais aktyviau mane kviečia pasirodyti klasikinės muzikos pastatymuose. Estradiniai projektai baigėsi. Pagaliau darau tai, ką noriu, ir iš to galiu gyventi. Apie geresnį dalyką net svajoti nedrįsau. Žodžiu, už butą galiu susimokėti. Ko daugiau žmogui reikia?

- Televizijos projektuose dar planuojate pasirodyti?

- Sulaukiu pasiūlymų iš skirtingų projektų, bet tai mane labai blaško. Kuo toliau, tuo mažiau stengiuosi juose dalyvauti. Jeigu man labai to reikės, gal ir dirbsiu televizijoje, bet kol kas to labiau reikia kitiems negu man. Prieš sutikdamas dalyvauti televizijos projektuose rimtai apgalvoju, kiek tai gali atnešti man, kaip žmogui, naudos, ar tai turi išliekamosios vertės. Dabar turiu tai, ko taip stipriai laukiau. Turiu laisvę rinktis ir diktuoti savo sąlygas. O kitados diktavo kiti, ribojo, ką turiu daryti, turėjau paklusti susitarimams. Dabar esu laisvas ir galiu rinktis. Didesnės laimės negali būti.

Parengta pagal priedą „TV publika“