Meilė istorijai suvienija barbarus ir riterius

Lietuvoje veikia keliolika įvairius laikotarpius rekonstruojančių istorijos klubų. Vieni renkasi pagal dominančią sritį, kiti - pagal pasaulėžiūrą.

Pionieriai - kovų brolija

Protėvių dvasia alsuojanti Senovės baltų kovų brolija "Vilkatlakai" savo veiklą pradėjo 1996-aisiais. Jos vadovas Arūnas Bugvilionis pasakojo, kad brolija stengiasi atstovauti keturiems laikmečiams: barbarų epochai (V-VIII a.), vikingų epochai (IX-XII a.), Kryžiaus karų Pabaltijyje pradžiai (XIII a.) ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (XIV a.).

"Susirinkti po viena vėliava paskatino uolus domėjimasis Lietuvos istorija, kultūra, savasties ieškojimas, beribis noras visa savo esybe pajusti protėvių alsavimą, per buitį pasiekti jų dvasią. Tai greičiausiai buvo 1989-1991 metų kultūrinio patriotinio pakilimo atgarsis, kuris mus "veža" dar ir šiandien.

Nuo pat pradžių iki dabar klubo tikslas nepakito: kuo stipriau pajusti protėvių dvasią ir perkelti ją į gyvenimą, suvokti praeitį ne kaip vadovėlinę discipliną, ne kaip praėjusius "tamsius" laikus, o kaip dalį dabarties ir ateities, kaip dalį savęs", - tvirtina A. Bugvilionis.

Šiuo metu brolijos veikloje - 9 žmonės. A. Bugvilionio teigimu, pagrindinė klubo veikla - edukacija.

SALVĖS. 2011 metų Deltuvos mūšio inscenizacijoje - Klaipėdos karybos klubo patrankos šūvis.

"Mūsų devizas: šviestis ir šviesti!" Tiek tarybiniais laikais, tiek ir šiandien Lietuvos istorijai visuomenė skiria per mažai dėmesio, tad mūsų tikslas - užpildyti tas spragas, būti tarpininkais tarp protėvių ir dabartinių Lietuvos piliečių. Kai modernumo beprotybė, impotentinis kosmopolitiškumas ir pilkoji globalizacija kasdien beldžiasi į mūsų širdis, labai svarbu parodyti žmonėms mūsų savastį, mūsų esmę, mūsų kultūrą", - teigia brolijos vadovas.

Išskiriama ir kovų klubo vidinė veikla - žygiai po istorines, mitologines vietas, dalyvavimas istoriniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, taip pat ir festivalių organizavimas. A. Bugvilionis sako, kad kelias į klubą atviras ir moterims, bet kautis joms neleidžiama: "Baisoka, kai moteris paima ginklą į rankas. Manau, gėlės jai labiau tinka..."

Riterių turnyrai ir viduramžių šokiai

Grupelė entuziastingų vaikinų 2006 m. įkūrė klubą "Kauno Karališkoji Gvardija", kuris tapo Vilniaus klubo "Karališkoji Gvardija" padaliniu.

"Atkūrėme Šimtamečio karo, Aženkūro mūšio, vykusio 1415 metais, anglų riterius. Įgiję patirties ir žinių šioje veikloje, 2010 metais pakeitėme veiklos kryptį - pradėjome rekonstruoti tai, kas arčiau mūsų šaknų - XIV amžiaus pabaigos-XV amžiaus pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karius. Kalbant tiksliau, mūsų atkuriamas laikotarpis yra 1392-1430 metai, Vytauto Didžiojo valdoma LDK", - pasakoja klubo "LDK Varčiai" vadovas Erikas Vasiljevas.

Šiuo metu klube - 10 aktyvių narių, 3 iš jų - merginos. Pokalbininkas teigė, kad jų veikla taip pat yra "paradinė" ir "užkulisinė".

AUTENTIKA. Rekonstruojant istorinius laikotarpius svarbiausia tinkamai pasiruošti aprangą bei ginkluotę, neturi būti jokių detalių, susijusių ne su vaizduojamu laikmečiu.

"Paradinė" veikla prasideda pavasarį ir baigiasi rudenį, tuomet visi nariai dalyvauja įvairiose šventėse. "Užkulisinė" pusė - nuo rudens iki pavasario. "Tuomet treniruojamės kovoms, lankome šokių repeticijas (šiemet pradėjome mokytis šokti įvairius viduramžiškus šokius, labai merginos mūsų juos mėgsta, o tokius šokius savo šventėse labai skandinavai nori matyti), tvarkome, naujiname, taisome, tobuliname savo šarvuotę, ginkluotę, drabužius, kitą inventorių. Tam, kad kitą sezoną būtume gražesni ir istoriškai teisingesni", - veiklos ritmu dalinosi E. Vasiljevas.

Napoleonmečio dragūnai

Klaipėdietė istorijos mokytoja, viena Klaipėdos karybos istorijos klubo "Prūsijos princo Albrechto lietuvių dragūnų pulkas Nr. 1" senbuvių Loreta Elertienė pasakoja, kad Klaipėdos karybos istorijos klubo veikla prasidėjo 2001-aisiais, o ji pati rekonstrukcijose dalyvauja nuo 2002-ųjų - jau 11 metų. Šiuo metu su klubo vėliava žygiuoja 8 nariai, yra 2 garbės nariai.

"Laikotarpiu tarp 2001-2012 metų klubas dalyvavo 181 renginyje, iš kurių 132 vyko Lietuvoje, 49 - užsienyje. Iš viso užsienyje klubas praleido 100 dienų", - skaičius vardina klubo metraštį namuose pildanti ir sauganti L. Elertienė.

Klubo uniformos siuvamos remiantis ikonografija, tačiau Lietuvoje informacijos nėra daug. Klubo įkūrėjas Egidijus Kazlauskis dalį informacijos gavo iš Vokietijos.

"Mūsų prūsiška - vokiška praeitis Lietuvai nerūpi", - apgailestavo istorikė.

11. Tiek metų Klaipėdos karybos istorijos klubo veikloje jau dalyvauja mokytoja Loreta Elertienė. Pomėgis jai praverčia ir darbe - miesto spaudoje anksčiau buvo rašyta apie istorijos pamoką, kurią moteris vedė apsirengusi kario uniformą.

Ji pasakojo, kad lietuviškojo dragūnų pulko istorija prasidėjo XVIII a. pradžioje, jo dislokacijos vieta buvo Mažoji Lietuva. Tilžėje net buvo pastatytos specialios kareivinės, kurios yra išlikusios iki dabar.

Fizinis išbandymas

Klubo senbuvė prasitarė, kad klubo veikloje itin nori dalyvauti merginos, tačiau daug labiau laukiami vaikinai, vyrai, nes moterys Prūsijos kariuomenėje nekovojo.

"Ar karšta, ar lyja, ar šlapdriba, karas vyksta. "Noriu-nenoriu", "šalta-nešalta" būti negali. Tai ir fizinis išbandymas", - apie pasitaikančias situacijas mūšių inscenizacijose aiškino L. Elertienė.

Kai nevyksta "karai", klubas dažnai kviečiamas dalyvauti miestų ar miestelių šventėse - pasirodyti atidarymo ceremonijose. Jau nuo pat 2002-ųjų Klaipėdos karybos istorijos klubas skelbia Klaipėdos Pilies džiazo festivalio, "Gintarinės jūrmylės" bėgimo pradžią.

L. Elertienę itin sužavėjo šiemet Gdanske (Lenkija) vykęs jūrų mūšis, kuriame "kariai" plaukiojo XVIII a. laivais.

"Buvome artileristai laivuose. Kaip patiko! Plaukt nemoku, bet baimės neturėjau. Reikėtų į Klaipėdą pritraukti tuos karališkus laivus! Jei pavyktų, būtų nepaprastas reginys", - idėjų nestokoja aktyvi klubo narė, kartu pripažindama, kad sunkumai kyla kalbant apie finansinę renginių pusę.

Ir gyvenimo būdas, ir tikėjimas

Pokalbininkai pripažįsta, kad šis pomėgis brangus matuojant tiek pinigais, tiek laiko atžvilgiu. Užtrunka informacijos ieškojimas, aprangos, ginkluotės gaminimas ir tvarkymas. Tačiau vėliau tai tampa neatskiriama gyvenimo dalimi. L. Elertienė pabrėžė, kad žmogų turi dominti tai, ką jis daro, kitaip klubo veikloje ilgai neužsibus.

E. Vasiljevas tikino, kad "LDK Varčiams" jų pomėgis skatina meilę savo šaliai, savo Tėvynei, o kartu - ir puikus laisvalaikio užsiėmimas.

"Kiekvienam vyrui reikia laiko pabūti su savo mėgstama veikla. Vieni renkasi žvejybą, kiti krapštosi prie automobilio, o mes einam padaužyti galvų, išlenkti po ragą alaus ir pasivolioti ant šieno po vasaros dangumi. Grynas oras, gera nuotaika, ant laužo gamintas valgis - kas gali geriau atpalaiduoti?" - mano jis.

Tuo tarpu "Vilkatlakų" vadovas su klubu suaugęs visa esybe.

"Šeima žino, kad aš su šia veikla suaugęs amžiams, tai dalis mano gyvenimo, todėl palaiko. Deja, ne visą laiką galiu skirti savo vaikams, o laiko reikia ypač daug, nes turiu jų šešis, bet tvirtai žinau, kad ateityje ši mano veikla bus kertinis akmuo formuojantis kiekvieno iš jų asmenybei. O draugai... išgamos traukia išgamas, rimti žmonės - rimtus, todėl mano draugai vertina mane ir gerbia kaip ir aš juos, nes dabar, kai mus supa laikini ir netikri dalykai, žmonės ilgisi, vertina ir rimčiausiu dalyku laiko pastovumą, o aš toks esu nuo pat paauglystės. Nieko neapgavau ir nieko neišdaviau. Toks ir mirsiu. Aš esu vilkatlakas, man istorijos rekonstrukcija jau yra tikėjimas", - tvirtą požiūrį atskleidė A. Bugvilionis.

PRANCŪZAI. Mūšiuose atskiri klubai jungiasi į bendrą būrį - rekonstruotojai iš Kauno ir Klaipėdos tapo prancūzų pėstininkais. Klaipėdos karybos istorijos klubo archyvo nuotr.