"Mamos tikisi ne tik valstybės paramos, bet ir žmonių pagarbos"

Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija daugiausiai sprendžia mažas pajamas gaunančių šeimų problemas, o normaliai uždirbančios šeimos lyg ir lieka nuošaly. O kur socializacijos, ikimokyklinio amžiaus, vaikų nusikalstamumo problemos? Jos kol kas sprendžiamos tik žinybiniu aspektu. Be to, ar kas nors galėtų pasakyti, kuri ministerija šiuo metu sprendžia jaunimo problemas? Aš tai, pavyzdžiui, nežinau."

Vaiką prižiūrinčio tėvo ar motinos triūsą, anot politikės, reikėtų prilyginti bet kuriam kitam darbui ir kol vaikui sukaks 18 metų, mokėti jam valstybines išmokas. "Pavyzdžiui, Latvijoje, kur Šeimos ministerija buvo įkurta vos prieš dvejus metus, jau padidėjo gimstamumas, sumažėjo skyrybų skaičius. Latvijos politikai nusprendė dotuoti iš valstybės lėšų ne tik darželio mokestį, bet ir užmokestį auklei, jei tėvai vaiko nenori leisti į darželį."

Politikė užsiminė ir apie tai, kad mūsų šalyje niekas nesirūpina šeimos kaip vertybės propagavimu.

Mamos jaučiasi atstumtos

"Aš nuolat kalbuosi su vežimėlius parkuose stumdančiomis motinomis ir puikiai žinau, kaip jos jaučiasi visuomenėje su savo mažyliais, - sakė D. Lešinskaitė. - Jos jaučiasi atstumtos. Nei prekybos centrai, nei šaligatviai, nei skverai nėra pritaikyti šeimoms su mažamečiais vaikais. Bet tai ne didžiausia bėda. Žinot, aš net nesitikėjau, kad aplinkiniai šitaip nepagarbiai elgiasi su motinomis.

Kai pirmą kartą ryžausi viena pati su dukrele išvažiuoti į miestą, kaipmat buvau sutriuškinta. Pavyzdžiui, noriu įeiti į parduotuvę, atsidarau duris, kad galėčiau įstumti vežimėlį, ir visi žmonės vos ne per galvą braunasi vidun, o aš stoviu kaip kokia durininkė ir jiems prilaikau duris. Visos mamos, kurioms tenka stovėti eilėje prie kasos su vaikais, žino, koks tai košmaras: žmonės lipa ant kulnų, burba, skubina... Juk moteriai ir pinigus reikia į piniginę susidėti, ir prekes susikrauti, ir vaiko iš akių neišleisti. Mano draugės vaikas per tokį skubėjimą net iškrito iš vežimo, - ir nė vienas eilėje stovėjęs žmogus net nekrustelėjo..."

Daiva prisiminė ir savo išvyką su dukrele į Palangą. Prie J. Basanavičiaus gatvės esančiame parkelyje ji pakeitė vaikui sauskelnes ir išmetė į šalia suoliuko stovėjusį kibirėlį, pilną nuorūkų. Staiga iš vieno namo išpuolusi moteriškė baisiausiai pradėjo klykti: "Susirinkit savo šūdus!".

"Man kartais atrodo, kad žmonės niekada neaugino vaikų..." - stebėjosi D. Lešinskaitė.

Trimituoti kasdien

Ką daryti, kad visuomenė pakeistų savo požiūrį? Daiva svarstė apie svarbų žiniasklaidos vaidmenį - šviečiamuosius straipsnius, šeimos vertybių reklamą gatvėse ir panašias akcijas, propaguojančias pagarbą tėvams su vaikais.

"Čia kaip ir su deginama žole: jei ne kartą per metus, o kasdien būtų trimituojama, kad šito daryti negalima, gal ir gaisrų būtų mažiau. Jei Šeimos ministerija, be kita ko, užsiimtų ir visuomenės švietimu, gal ir pajustume jos naudą", - optimizmo nepraranda moteris.

O štai kita mūsų kalbinta klaipėdietė dvejų metukų sūnelį auginanti Saulė Kazlauskienė pasigedo ne tik visuomenės "auklėjimo", bet ir informacijos tėvams. "Pavyzdžiui, Gimdymo skyriuje prikrauta lankstinukų, kokiais mišinėliais maitinti vaikus, bet nėra nė vieno informacinio lapelio, kokios valstybės išmokos priklauso tėvams. Pavyzdžiui, aš apie vaikui skirtus pinigus sužinojau tik iš draugių."

Rengiama koncepcija...

I. Degutienė, paklausta, kokių konkrečių veiksmų dėl šeimos gerovės imtųsi naujoji ministerija, kalbėjo gana aptakiai: dabar esą rengiama šeimos politikos koncepcija, kurią galbūt šį rudenį svarstys Seimas. Jei šią koncepciją politikai patvirtins, tuomet esą bus galima kalbėti apie ministerijos įsteigimą, kuri geriausiu atveju pradėtų veikti kitais metais.

Į repliką, ar naujoji institucija netaps tik kažkieno šiltų darbo vietų buveinė, I. Degutienės atsakė, kad šią ministeriją būtų galima įsteigti reorganizavus jau dabar veikiančias ministerijas - taigi darbuotojų liktų tiek pat, tik šeimos reikalus koordinuotų viena ministerija.

Ar šeimos reikalų ministerija duotų naudos, pasiteiravome ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės, tačiau pareigūnė susilaikė nuo vertinimo. Ji užsiminė, kad Latvijoje veikianti Vaiko reikalų ministerija buvo naudinga šeimoms, tačiau ar taip pat būtų ir Lietuvoje - prognozuoti atsisakė.

O štai Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė Virginija Gelažnikienė suabejojo, ko daugiau atneštų naujoji institucija - sumaišties ar naudos. Pasak jos, pirmiausiai reikėtų užbaigti jau pradėtus darbus, o ne viską sugriauti ir steigti naujas institucijas.

V. Gelažnikienė priminė, kad ką tik prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo įsteigta ir ką tik "susistygavo" Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, tad jos perkėlimas į naują struktūrą vėl viską sujauktų.

"Norėtume, kad mums pagaliau leistų ramiai dirbti", - sakė vyriausioji specialistė.

Latviai paramos nepajuto

Rygos priemiestyje gyvenantys Baiba ir Girts Jakuškos augina 3-ejų ir 7-erių metų atžalas. Paklausti, ar pajutę per pastaruosius dvejus metus daugiau valdžios dėmesio, latviai atsakė, kad jų šalyje šeimos gerovė priklauso tik nuo to, kaip pats sugebi suktis. Apie jokią šeimos ministeriją prisipažino net negirdėję.

"Iš valdžios mes jau nieko nesitikime. Už abu vaikus iš valstybės kas mėnesį gauname 8 latus (40 Lt). Tiek pinigų neužtenka net vieną kartą apsipirkti maisto parduotuvėje. Už mažojo darželį kas mėnesį mokame 29 latus (150 Lt), už vyresniojo pietus mokykloje kas mėnesį - 16 latų (80 Lt). Labiau pasisekė tik tiems tėvams, kurie vaikų susilaukė neseniai, nes pernai valdžia nusprendė motinoms, prižiūrinčioms vaikus iki vienerių metų, mokėti buvusio atlyginimo dydžio išmokas", - sakė Baiba.

Latvijoje, anot moters, labai sunku gauti vietą darželyje - taip pat, kaip ir prestižinėje mokykloje: yra susidariusios "kelių aukštų" eilės.

Kai su pavydu pasidžiaugėme, kad Latvijos valdžia bent dotuoja užmokestį auklei, Baiba ėmė juoktis. "Kvailystės. Auklei visi moka iš savo kišenės - nuo 50 sentimų (2,5 LT) iki 3 latų (15 Lt) už valandą..."

Tačiau su aplinkinių nepagarba Baiba savo šalyje tvirtino nesusidurianti. "Pas mus šeimos kenčia tik dėl pinigų stygiaus, o pagarbos mums netrūksta..." - sakė latvė.