Lietuvis - Odesos gubernatoriaus patarėjas

"Odesa - savotiškas miestas,- pasakoja Vitas.- Kiekvienas gali čia atvažiuoti, bet ne kiekvienas gali čia likti. Arba miestas tave priima, arba - ne. Gali turėti didžiulį talentą, geriausių universitetų diplomus, niekas nepadės, jei miestas tavęs nepriėmė. Man šia prasme labai pasisekė."

Kad patarėjas neklysta sakydamas, jog miestas jį priėmė, liudija daug ženklų ir įvykių. Štai prieš keletą metų Vitas susipažino su žymaus rašytojo I. Ilfo, kartu su I. Petrovu parašiusio visiems žinomas knygas "Dvylika kėdžių" bei "Aukso veršis", dukra, kuri davė Vitui palaiminimą vienam projektui. O projektas - pastatyti pagrindinėje miesto Deribasovo vardu pavadintoje pėsčiųjų gatvėje vieną iš dvylikos kėdžių. Padedant skulptoriui Michailui Revai, projektas buvo įgyvendintas. Ir štai jau dvejus metus ant vienos iš dvylikos kėdžių fotografuojasi miesto gyventojai ir svečiai, tikėdami, kad pasėdėjimas ant šios kėdės atneš jiems sėkmę piniginiuose reikaluose.

Populiarus festivalis

"Derlingas dalykas - bendraautorystė: Ilfas ir Petrovas kartu sukūrė nemirtingus romanus, o štai, matyt, jų prisiskaitę, Vytautas Brazdeikis ir Igoris Pokrovskis sugalvojo tarptautinį televizijos humoro festivalį "Meistras Gambsas", - rašoma viename iš Odesos miesto žurnalų. Festivalio metu mažomis dvylikos kėdžių kopijomis apdovanojami geriausi humoristai, laidų vedėjai ir t. t.

Antrus metus balandžio 2 dieną vykstantis festivalis sutraukia prie televizoriaus ekranų visą Odesą, yra labai mėgiamas ir pačių humoristų, kurių ne vienas jau seniai tapo Vito šeimos draugu.

"Organizuodami renginius lietuviai ir odesiečiai labai skiriasi. Tai, kad renginys sulaukė tokio pasisekimo - lietuviškų tradicijų nuopelnas. Jei darant ką nors iškildavo klausimų, užtekdavo atsakyti - "pas mus, Gintališkėse, daroma taip", ir viskas susitvarkydavo", - juokiasi Vitas.

Gimė tremtyje

Gimė Vitas tremtyje, Intos rajone, Kožime, 1959 metais, rusės ir lietuvio šeimoje. Vardą jam išrinko gydytojas rusas, vaikui gimus, taręs: "Gimė kunigaikštis Vytautas".

Po metų Vitas kartu su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kretingoje, namelyje netoli geležinkelio stoties. Kretingoje Vitas baigė mokyklą ir išvažiavo armijon į Ukrainą. 1980 m. apsigyveno Odesoje ir įstojo į Odesos universitetą studijuoti rusų kalbos ir literatūros. Nuo 1984 metų Vitas pradėjo dirbti kartu su dabartiniu gubernatoriumi.

Deja, filologijos studijų universitete Vitas nebaigė, nes su draugais sulygo, kad specialiai nesiruošęs įstos į technikos universitetą, finansų specialybę. Įstojo - ir ten pat susipažino su žmona Lena, kurios prosenelė, beje, taip pat yra lietuvė.

Sūnų pavadino Arvydu

Lietuvoje gubernatoriaus patarėjas lankosi beveik kasmet. Čia jis atvažiuoja aplankyti Gintališkėse palaidoto tėvo kapo bei susitikti su vaikystės draugais. Besilaukdami vaiko, Vitas su žmona taip pat lankėsi Lietuvoje, kur tuo metu buvo ypač garbinamas Arvydas Sabonis. Jo vardas mirgėjo visur - spaudoje, televizijoje. Grįžusi į Odesą Vito žmona jau neabejojo, kokiu vardu pavadins savo atžalą. Šiandien sūnui Arvydui dvylika metų. "Didžiausia problema Vito kolegoms - jo tėvavardis, - juokiasi Vito žmona Lena. - Pas mus visi įpratę, kad nuo aštuoniolikos metų į žmogų kreipiamasi vardu ir tėvavardžiu, todėl jiems nesuprantama, kaip tokio amžiaus ir tokias pareigas užimantis žmogus gali būti tiesiog Vitas. O kai tenka rezervuoti bilietus ar viešbutį iš anksto, visi atvykimo dieną subėga pažiūrėti - "Vitas (žymus Rusijos atlikėjas, koncertavęs ir Lietuvoje. - Aut. past.) atvažiuoja". Ir labai nustemba išvydę ne tą, kurio tikėjosi".

Visgi su atlikėju Vitu gubernatoriaus patarėjas turi šiek tiek bendro. Jaunystėje V. Brazdeikiui teko mokytis O. Tabakovo teatrinėje studijoje, tenykščiam teatro mokytojui jis labai patiko, todėl kai kitas jo auklėtinis, žymusis atlikėjas, karjeros pradžioje rinkosi pseudonimą, mokytojas jam ir pasiūlė Vito vardą.

Dovanos prezidentams

Vitas, be savo tiesioginio patarėjo darbo, organizuoja ir įvairiausius priėmimus, sutikimus ir t. t. Kartu su partneriu juvelyru gamina dovanas prezidentams bei kitiems aukšto rango pareigūnams bei svečiams, atvykstantiems į Odesą.

Rugpjūčio pradžioje Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma šventė savo gimtadienį, į kurį pakviestas Odesos gubernatorius vežėsi Vito ir jo partnerio sukurtą dovaną. Tai beveik 1,2 kg svorio auksinis saulės laikrodis-kompasas, ant kurio išorinės dalies išgraviruotas pasaulio žemėlapis, kurio tikslumu galima įsitikinti pažiūrėjus per didinamąjį stiklą.

"Pagaminti bet kokią dovaną užima daug laiko, - pasakoja Vitas. - Reikia, jubiliatui nežinant, surinkti kuo daugiau informacijos apie jo pomėgius, hobius. Jei žmogus ką nors kolekcionuoja - reikia sužinoti, ką jis turi savo kolekcijoje, ko ne, ir ką gavęs labai nudžiugtų. Po to reikią būsimosios dovanos projektą pateikti gubernatoriui, komisijai ir jeigu jiems patinka - imamės projektą įgyvendinti.

Grįžti į Lietuvą nesirengia

Mūsų šaliai atgavus nepriklausomybę, Vito kolegos nuolat klausinėjo, ar jis nesiruošia grįžti į Lietuvą.

"Mes visada galime ten nuvažiuoti, - sakė gubernatoriaus patarėjas. - Štai ir dabar, jei gausiu atostogas, vyksime keliom savaitėm su šeima į Palangą, pas mano vaikystės draugą. O išvažiuot? Čia turiu darbą, čia gyvena šeima, senutė motina, čia aš jau radau savo vietą po saule, o Lietuvoj reikėtų vėl viską pradėti iš naujo".

Nors Ukrainoje Vitas gyvena jau beveik 25 metus, jis vis dar puikiai kalba lietuviškai. Kai sūnus Arvydas buvo mažas, Vitas su juo nuolat kalbėdavo lietuviškai, o dabar, kai tėtis labai užsiėmęs, vaikas pats noriai varto lietuvių kalbos vadovėlį, žodyną.
Nemažai laiko ir nervų Brazdeikių šeimai kainavo, kol jų pasuose pavardės buvo užrašytos taip, kaip tariamos lietuviškai.