"Lietuviai - mistiški ir... greitai vaikšto"

Lietuvoje Mišelei pirmiausia į akis krito rūstūs žmonių veidai. Į jos bandymus linkčioti ir šypsotis Klaipėdos gatvėse praeiviai atsakydavo abejingais žvilgsniais. "Kokie nemandagūs žmonės!" - mąstė amerikietė, kol galų gale nusprendė pasikalbėti su savo dėstytojais Krikščioniškajame koledže. Šie jai paaiškino, kad toks žmonių elgesio stereotipas Lietuvoje laikomas norma. O rūstūs veidai - tai sovietmečio palikimas. Dėstytojai šį fenomeną įvardijo terminu "tarybinis veidas" (Soviet Face). Dabar mergina apsiprato ir mąslūs veidai jos nebestebina.

Mišelė sako nesitikėjusi, kad Klaipėda - tai didelis miestas. Ji Lietuvoje tikėjosi pamatyti kur kas daugiau kaimo apraiškų. Mergina pamilo uostamiestį, ypač jo centrinę dalį, su malonumu eina į senąjį turgų apsipirkti. Ją žavi seni pastatai, metalo kalybos darbai, Smiltynė, aplink koledžą esantys miškai, jūra ir kopos...

Amerikietę žavi Klaipėdos restoranai ir kavinės. Čia nuostabi atmosfera, puikus interjeras, klientai laukiami ir gerbiami. Mišelė prisipažino, kad amerikiečiai mėgsta jaustis gerai ten, kur moka pinigus, tad uostamiesčio maitinimo įstaigos puikiai atitinka tokius reikalavimus. Beje, Mišelė labai mėgsta tamsų lietuvišką alų, o cepelinai iškart tapo vienu mėgiamiausių jos patiekalų.

Studentiško gyvenimo subtilybės

Pasak Mišelės, studentiškas gyvenimas Lietuvoje skiriasi nuo amerikietiškojo. JAV galioja įstatymai, draudžiantys gerti alkoholinius gėrimus iki 21 metų. Ir studentai šio įstatymo laikosi. O Lietuvoje studentai geria. Ir nemažai! Bet dar keisčiau, kad į barus ar klubus jie vaikšto ne tik savaitgaliais, bet ir paprastomis savaitės dienomis. Mišelė namuose buvo įpratusi, kad kelios merginos susirenka draugėn ir išsiruošia į linksmybes septintą ar aštuntą vakaro, o Lietuvoje studentai naktinį gyvenimą pradeda tik apie vidurnaktį ir į bendrabutį grįžta paryčiais.

Apie lietuvius Mišelė sakė: "Ramūs viešose vietose, bet džiugūs ir mokantys pasilinksminti, kai juos pažįsti. Intriguojantys ir netgi mistiški. Daugelis lietuvių gerai žino savo šeimos istoriją ir gali papasakoti įdomiausių dalykų. Vaikšto lietuviai labai gretai. Atrodo, kad visi jie yra daug aukštesni nei vidutinis amerikietis". Mišelė, kaip aistringa avalynės mėgėja, pastebėjo, kad lietuvaitės džinsus susikiša į aulinius batus, - to niekada nepamatysi JAV. O kai kurie lietuviai vyrai avi nuostabius moderniškus batus.

Lietuvaičių šukuosenos irgi skiriasi nuo amerikiečių, - sakė Mišelė. Lietuvių plaukuose - daug gyvybės ir spalvų. "Niekada Amerikoje man neteko matyti moterų, kurios nešiotų viršugalvyje trumpus, o toliau - ilgus plaukus", - dalijosi įspūdžiais amerikietė.

Anot Mišelės, su lietuvaičiais susidraugauti sunku. Nors jie ir mandagūs, bet į artimesnius santykius nesileidžia. Viename kambaryje studentų bendrabutyje mergina gyvena su trimis lietuvaitėmis. Prireikė viso mėnesio, kad jos susidraugautų ir kad Mišelė būtų pakviesta pasisvečiuoti pas vienos draugės senelius.

Turistų viliotinis

Amerikietė pasakojo, kad daugelis tėvynainių jos klausinėjo, kur ta Lietuva yra, ar tai trečiojo pasaulio šalis, ar yra ten normali vandentiekio sistema, ar yra "McDonaldų" ir t.t. Skleisti informaciją apie Lietuvą, Mišelės nuomone, yra būtina. "Daugeliui amerikiečių tikrai būtų įdomu apsilankyti buvusioje sovietų imperijos šalyje, pamatyti čia išlikusius šios epochos reliktus. Juk visa amerikiečių karta, išgyvenusi šaltąjį karą, nuolat bijojo Sovietų Sąjungos. Amerikiečius domina, kaip pasikeitė gyvenimas buvusiose sovietinėse šalyse. Manau, juos sudomintų ir senoji lietuvių kultūra", - samprotavo amerikietė.

Mišelei bilietas į JAV buvo užsakytas gegužės 28 dienai, tačiau išgirdusi atsiliepimus apie Klaipėdos džiazo festivalį, mergina nutarė nukelti skrydžio datą.  

Jolita Kraniauskaitė