Laura Geraščenko: "Mano kūrybos atspirties taškas - asmeninė patirtis"

Pasak choreografės, šokėjos, teatro įkūrėjos ir trijų vaikų mamos Lauros Geraščenko, judesio spektaklių tokio amžiaus vaikams Klaipėdoje dar nebuvo: "Tai - ne tik šokio spektaklis. Tai - buvimas erdvėje, kurioje galima elgtis taip, kaip norisi, kur stimuliuojama klausa, rega, lytėjimas, kur kuriamas saugumo ir švelnumo jausmas."

Kaip uostamiestyje susibūrė naujas šokio teatras "Judesio erdvė"? Ar jis orientuotas į kūrybą vaikams?

Prieš penkerius metus tokiu pat pavadinimu įkūrėme vaikų studiją, kurioje dirbame pagal neformalaus švietimo programą "Šiuolaikinio šokio, baleto ir teatro mokykla". Šiuo metu vaikų studijoje šoka 45 mergaitės. Kaip teatras gyvuojame visai neseniai - tik nuo rudens. Mūsų kūryba nėra orientuota tik į vaikus, ji bus įvairi. Su teatro nariais ieškome naujų išraiškos formų. Tai ne tik šokis - žodyje "judesys" telpa labai daug.

Kaip kilo mintis sukurti spektaklį kūdikiams? Ar jie supranta, kas vyksta scenoje?

Mintis apie šokio ir judesio spektaklį kūdikiams gimė prieš porą metų.

Pati auginu tris vaikus, ne kartą teko susidurti su visais kūdikystės etapais. Taip ir gimė mintis pasiekti pačią jauniausią auditoriją. O šią idėją realizuoti pavyko studijuojant šokio magistrą. Nesustoti skatino ir palaikė šiuolaikinio šokio teatro "PADI DAPI Fish" meno vadovė, choreografė Agnija Šeiko. Tęsti pradėtą darbą vedė mintis, jog šokio judesio spektaklių 6-18 mėnesių kūdikiams nėra visoje Klaipėdoje.

Vis dėlto spektaklis veikia ne tik kūdikius, bet ir tėvus, nes veda į kiekvieno mūsų prenatalinę būseną.

Kūdikiams nereikalingas spektaklio siužetas, tad klausimas, ar jie supranta, nėra tinkamas. Atsakyčiau tokiais žodžiais: "Debesų gaudyklė" - tai ne tik šokio ir judesio spektaklis patiems mažiausiesiems. Tai buvimas erdvėje, kurioje galima elgtis taip, kaip norisi, kur stimuliuojama klausa, rega, lytėjimas, kur kuriamas saugumo ir švelnumo jausmas.

Iš ko sėmėtės žinių apie spektaklių kūrimą tokio amžiaus vaikučiams? Kokia jų specifika?

Kaip jau minėjau, augindama tris vaikus, esu sukaupusi didžiulį žinių bagažą. Mano kūrybos atspirties taškas - asmeninė patirtis.

Daug sužinojau, rašydama savo baigiamąjį magistro mokslinį darbą "Šokio spektaklių įtaka kūdikių emocinei ir fizinei raidai", kuriame rėmiausi ir vaikų raidos psichologijos žiniomis. Kūrybiniam įkvėpimui pasitelkiau Dalijos Acin Thelander (lenkų choreografė, kurianti šokio spektaklius kūdikiams) surinkta metodine medžiaga.

"Debesų gaudyklę" jau parodėte Klaipėdos auditorijai. Ar ji sulaukė tokio dėmesio, kokio tikėjotės? Kaip reagavo mažyliai, jų tėveliai?

Taip, rezultatas pranoko lūkesčius. Į spektaklį šeimos jau ateina po antrą kartą, rašo ir teiraujasi, ar planuojame sukurti ir vyresnio amžiaus vaikams. Poreikis tikrai yra.

Klaipėdoje - tai naujiena. O kaip kituose Lietuvos miestuose?

Šokio ir judesio spektaklių beveik nėra. Tik vilniečių šokio teatras "Dansema" kuria spektaklius kūdikiams. Čia, Klaipėdoje, mažuosius žiūrovus kviečia ir lėlių teatras, bet šokio ir judesio kalba patiems mažiausiems prakalbome tik mes.

Kokius dar darbus žadate pristatyti klaipėdiečiams?

Pagal kūdikių vystymosi etapus, tolesnis spektaklis būtų skirtas 18-24 mėn. vaikams. Šiuo metu su šokio teatro "Judesio erdvė" nariais gvildename nelengvas temas, norime kalbėti paaugliams ir suaugusiesiems.

Kokios dar šokio nišos nerealizuotos Klaipėdoje? Ko trūksta?

Daug mąstome apie jaunąją kartą, jos poreikius, problemas. Kita vertus, dviračio nebeišrasi. Metams bėgant, jaunuolius jaudina tos pačios temos, jie išgyvena tuos pačius skausmus ir džiaugsmus. Tiesiog norime kalbėti ta kalba, kurią suprastų žiūrovas, ir kad išėjęs jis pasakytų: pamačiau, išgirdau, supratau, pajutau.