Krepšininkas R. Kaukėnas jautriame interviu: apmaudu, kai didžiausia vaiko svajonė yra pasveikti

Daug keliaujantis ir ne vienoje užsienio šalyje su šeima gyvenęs krepšininkas Rimantas Kaukėnas vis dažniau sutinkamas ir Lietuvoje. Čia jisai vykdo savo vardo paramos onkologinės ligomis sergantiems vaikams fondo veiklą, į kurią noriai įsitraukia ne tik Rimanto šeima, bet ir būrys draugų ir kolegų.

Spalio pradžioje krepšininkas sudalyvavo vaikų sveikata ir gerove besirūpinančių trikolageno „FenoQ Tricollagen Kids“ rengtame vaizdo klipo filmavime, kuriame papasakojo ir apie savo vaikystėje turėtas svajones. Pasirodo, aistra krepšiniui Rimantą lydėjo nuo mažų dienų ir net geri pažymiai mokykloje nepastūmėjo Rimanto pasukti kitais galimais keliais.

„Nuo vaikystės, nuo maždaug penkerių metų, aš svajojau tapti krepšininku. Matydavau žaidžiantį vyresnįjį brolį ir pavydėdavau. Daugelis galvoja, jog sportininkų karjeras pasirenka tie, kuriems sunkiau sekėsi mokslai, tačiau taip netiesa – aš mokiausi „tiksliukų“ klasėje, buvau vienas geriausių mokinių. Tik širdis visuomet linko prie krepšinio“, - atvirauja R. Kaukėnas.

Vyras pasakoja, jog pabaigus profesionalaus krepšininko karjerą, daugiau laiko ėmė skirti šeimai – iš Švedijos kilusiai žmonai Tanjai ir trims jų dukroms. Nors poros atžalos turi savų pomėgių ir hobių, tačiau dėmesys sportui, o ypač krepšiniui, užima aukštą vietą Kaukėnų šeimoje.

„Vyresnioji kurį laiką žaidė krepšinį, o dabar ėmė domėtis tenisu, tačiau krepšinio aistra persidavė viduriniajai dukrai. Neslėpsiu, džiaugiasi širdis, jog meilė šiai sporto šakai nesvetima mano vaikams, tačiau kaip ir kiekvienas tėvas, aš norėčiau, jog jos bet ką darant gyvenime, pasiektų to, ką užsibrėžia, nes dažnai dėl gyvenimo sunkumų atsisakome savų norų“, - teigia R. Kaukėnas.

Rimantas pasakoja be galo atsakingai žiūrintis į tėvystę ir visuomet stengėsi suderinti sportininko karjerą taip, jog liktų laiko šeimai. Tačiau krepšininkas turi aiškią poziciją vaikų auklėjime: jam pačiam džiaugsmo neteikia dalykai, dėl kurių nereikia stengtis, todėl tokio paties požiūrio teigia mokinantis ir savo atžalas.

„Kalbant apie pilnavertės vaikystės sąvoką, manau, jog pirmiausia vaikas turi augti laimingas, tačiau jo per daug lepinti irgi nereikėtų. Kuomet vaikystėje dėl nieko nereikia stengtis ir viskas yra patiekiama tarsi ant lėkštutės, vėliau gyvenime būna sunku išmokti spręsti atsiradusius sunkumus. Suaugusių gyvenimas nėra rožėmis klotas ir vaikai nuo mažumėd turėtų išmokti, jog norint kažko pasiekti, kažką gauti, reikia dėl to įdėti pastangų“, - tvirtina R. Kaukėnas.

Nemažai savo laiko Rimantas skiria ir Lietuvoje veikiančiam savo vardo paramos fondui. Kartu su komanda jis padeda onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, jų tėvams ir gydančioms ligoninėms.

„Mūsų fondas stengiasi padėti tiems, kurie yra sunkiose stadijose ir kuriems ta pagalba yra be galo reikalinga. Nebūtinai finansinė, kartais jiems labiausiai trūksta bendravimo, pozityvių emocijų. Tai yra raktas į sveikatos gerinimą. O ir man pačiam be galo patinka nustebinti kitą žmogų, patinka duoti kitam labiau, negu gauti pačiam. Pamatyti vaiko šypseną ar mamos iš laimės apsiašarojusias akis – yra tai, kas man suteikia džiaugsmą“, - pasakoja žinomas vyras.

Gyvenimas ne visada būna teisingas ir sutikti vaikai, kovojantys su dideliais iššūkiais, kasdien įkvepia Rimantą tęsti pradėtus darbus. Fondas jau gali pasidžiaugti prisidėję prie naujos medicininės įrangos įsigijimo ligoninėse, aprūpinęs sunkiai sergančių vaikų šeimas taip reikalingomis šiomis dienomis veido kaukėmis, respiratoriais, išpildęs ne vieną vaiko asmeninę svajonę. O svarbiausia, jog fondo komanda kaskart atneša pozityvias mintis, šypseną, juoką ir spindulėlį vilties į sergančių vaikų ir jų šeimų gyvenimus.

„10-12 metų vaikai, deja, bet jau suvokia, kad jie serga ir jie nori pasveikti, tačiau ar tikrai vaikas, tokiame amžiuje, turėtų svajoti pasveikti? Jo svajonės turėtų būti visai kitokios, tačiau gyvenimas kartais yra negailestingas. Tie mažieji ligoniukai yra žymiai labiau subrendę, nei daugelis mūsų suaugusiųjų. Visgi, vaikai, kurie daug laiko praleidžia ligoninėse, pasiilgsta bendravimo. Ir kuomet tokie vaikai nori naujo telefono ar naujo kompiuterio, niekada nežiūriu į tai kritiškai, nes tai yra priemonė padedanti palaikyti ryšį su draugais, klasiokais, šeimos nariais ir nenutolti nuo socialaus gyvenimo“, - pasakoja R. Kaukėnas.

Spalį pasirodžiusiame vaizdo įraše apie vaikystės prisiminimus prabilo ne tik krepšininkas Rimantas Kaukėnas, bet ir prodiuserė Vaida Skaisgirė, komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis bei dainininkė Elena Puidokaitė-Atlanta. Šio socialinio klipo sumanytoja ir „FenoQ Tricollagen“ prekės ženklo įkūrėja Lina Jakimavičienė atvirauja, jog augindama tris aktyvius ir energingus berniukus puikiai supranta, kokį tvirtą pamatą žmogaus gyvenime sudaro sveika ir meilės kupina vaikystė.

„Pati būdama mama noriu, jog mano vaikai augtų sveiki ir laimingi. Augančiam organizmui be galo svarbu gauti visas reikalingas maistines medžiagas, kurių kartais vien su maistu, deja, gauti nepavyksta. Po ilgų konsultacijų su specialistais iš Švedijos, sukūrėme skystos formos, unikalų trikolageno kompleksą vaikams, kuriame yra visų vaiko organizmui būtinų vitaminų, peptidų ir mikroelementų spektras, skatinantis sveiko vaiko vystymosi procesą. Esame už sveiką, pilnavertę, meilės kupiną vaikystę“, - pasakoja L. Jakimavičienė.

Jautriame vaizdo įraše žinomi veidai ne tik pasakoja apie savo vaikystę, bet ir ragina mažuosius nebijoti svajoti ir su dideliu užsidegimu bei užsispyrimu siekti savo svajonių. „Mažasis drauge, nebijok svajoti. Svajonės pildosi tada, kai jų sieki su dideliu užsidegimu!“, - vaizdo įraše į mažuosius žiūrovus kreipiasi video herojai.