Koks iš tikrųjų buvo Osama bin Ladenas

Osama bin Ladenas skelbė karą Jungtinėms Valstijoms. Tūkstančiai žmonių žuvo per išpuolius, kuriuos rengė jam pavaldūs teroristai. Dešimt metų jis slapstėsi, o dabar buvo nužudytas. Kas buvo šis žmogus?

Pavergdavo kuklumu

Šlakelis alyvuogių aliejaus, džiovinti čiobreliai, pora alyvuogių, šiek tiek duonos - pusryčiams Osamai bin Ladenui daugiau ir nereikėdavo.

Net prieš 2001 m. Rugsėjo 11-ąją, kai jis dar palyginti saugiai gyveno Afganistane, teroristų tinklo “Al Qaeda” įkūrėjas ir vadas garsėjo kuklumu.

Žurnalistas Achmedas Zaidanas (Ahmed Zaidan), ne kartą ėmęs iš bin Ladeno interviu, paskutinį kartą 2000 m. gegužę, pasakoja, kad kartą jam teko maldos metu būti beveik su visa “Al Qaeda” vadovybe.

Osamos šalininkai norėjo jam atlaisvinti vietą pirmojoje besimeldžiančiųjų eilėje. Tačiau bin Ladenas pasipriešino: jis pavėlavęs, visos vietos užimtos, tokios garbės jam nereikia. Apie šį žmogų tarp modžahedų sklando daug panašių istorijų, teigia Zaidanas.

Toks akivaizdžiai demonstruojamas nereiklumas padėjo Osamai bin Ladenui rasti tiek daug šalininkų. Beveik niekas iš jį pažinojusiųjų neginčija, kad jis buvo kantrus ir malonus žmogus.

Tačiau į istoriją milijardieriaus sūnus iš Džidos įeis kaip vienas pavojingiausių visų laikų teroristų.

Išpuoliai prieš JAV ambasadas Dar es Salame (Tanzanija) ir Nairobyje (Kenija) 1998 m., kurių metu žuvo per 200 žmonių, 2001 m. Rugsėjo 11-osios įvykiai, nusinešę 3000 gyvybių, bombos Balyje, Madride ir Londone, Bagdade ir Kandahare - visi šie teroro aktai nebūtų įvykę be jo organizacijos, jo pinigų, jo atkaklumo ir jo idėjų. Dabar Osamos bin Ladeno nebėra.

JAV specialiosioms pajėgoms nužudžius jį Pakistane, “Al Qaeda” hidrai buvo nukirsta svarbiausioji galva.

Jaunasis islamistas

Kaip manoma, 1957 m. gimęs Osama nuo ankstyvųjų gyvenimo metų buvo ne toks kaip kiti.

Labai turtingo verslininko, pelniusio Saudo Arabijos karaliaus rūmų palankumą, atžala būtų mažiau atkreipęs dėmesį, jei kaip daugybė jo tikrų ir netikrų brolių ir seserų būtų mėgavęsis vos besiformuojančio pasaulinio “auksinio jaunimo” elito gyvenimu.

Bet Osama, rimtas vaikinukas, labai anksti pasuko į religiją. Gimines tai šiek tiek stebino, bet ir kėlė pasididžiavimą - juk Saudo Arabijos visuomenėje religija yra labai svarbi.

Tačiau jau ankstyvoje jaunystėje paaiškėjo, kad Osama yra linkęs į radikalumą: musulmonų brolijos idėjos, apie kurias išgirdo iš brolio, krito į derlingą dirvą.

Dar iki pilnametystės Osama vengia sveikintis su moterimis rankos paspaudimu, nesidomi muzika ir fotografija, per televiziją žiūri tik žinių laidas.

O už šeimos ribų Osama yra masinio judėjimo dalis: visą musulmonų pasaulį tuo metu apima islamizacijos idėjos. Kai 1979 m. sovietai užima Afganistaną, jis iškart patraukia į kaimyninį Pakistaną, kur sueina pasipriešinimo gijos.

Jis nori padėti modžahedams, tačiau dar ne kaip kovotojas, o kaip jų verbuotojas ir finansuotojas. Kartu su garsiu džihado, šventojo musulmonų karo, teoretiku Abdula Asamu (Abdullah Assam) jis 1984 m. įsteigia “Pagalbos modžahedams centrą”.

Po dvejų metų Osama į Afganistaną atsigabena šeimą: 1974 m. Osama vedė pirmą kartą, tolimą giminaitę sirę (iš viso buvo vedęs 5 kartus). Pamažu prasideda kivirčai tarp jo ir mokytojo: palestinietis Asamas nori tik remti kovą prieš sovietus, o ne kištis pats. O jei taip, tai, jo nuomone, arabai savanoriai turi būti išskirstyti į afganų brigadas.

Bin Ladenui atrodo kitaip: jis kuria arabų specialiųjų pajėgų stovyklas, jo kovotojai traukia į frontą. “Al Masada”, Liūto urvas - taip jis vadina savo stovyklą, iš kurios kariai vyksta į kovą, dažnai ne itin sėkmingai.

Šventojo karo lyderis

Tačiau Osama susikuria sau gerą reputaciją, taip pat ir todėl, kad kovoja pats. Modžahedų leidinukai rašo apie jį.

Kai sovietai 9-ojo dešimtmečio pabaigoje paskelbia pasitraukią iš Afganistano, Osama bin Ladenas jau yra vienas svarbiausių džihado vadų šalyje.

Tuo metu įkuriama “Al Qaeda” (“Pamatas”), teroristų organizacija, kurios tikslas yra ir toliau, nepaisant sovietų pasitraukimo, rengti kovotojus, nes džihadas, yra įsitikinęs bin Ladenas, turi tęstis.

Jei ne Afganistane, tai kitur. Ši mintis sulaukia didelio pasipriešinimo: daugelis kovotojų atvyko tik todėl, kad norėjo kovoti su sovietais, o kitas kovas vertina kaip neteisėtas.

Palestinietis Asamas įspėja karo neperkelti į islamo pasaulį - jis nenori, kad musulmonai žudytų tikėjimo brolius. Tačiau 1989 m. Asamas buvo nužudytas. Iki šiol spėliojama, ar tai suorganizavo ne “Al Qaeda” įkūrėjas.

Šiaip ar taip, mirus senajam pamokslininkui, nelieka intelektualinės atsvaros ir bin Ladenas, kuris remiasi daugiausia kraštutinių radikalių pažiūrų modžahedais iš Egipto, tarp jų Aimanu al Savahiriu (Aiman al Sawahiri), toliau įgyvendina savo planus.

Jis yra įsitikinęs, kad “Dievo kariai” dabar turi pulti Ameriką, nes JAV juk remiančios visus korumpuotus, neislamiškus režimus.

Išvytas iš karalystės

Šis ideologinis metodas padeda sutelkti džihado vykdytojus iš įvairių šalių, kurie pirmą kartą drauge stoja į kovą po viena vėliava.

Tačiau bin Ladenas dar grįžta į gimtąją Saudo Arabiją. Jis dar nenutraukė ryšių nei su šeima, nei su karalyste. Priešingai, čia jis liaupsinamas kaip karo didvyris ir vertinamas kaip oratorius.

Tačiau netrukus bin Ladenas sulaukia pažeminimo, kuris jį galutinai ir negrįžtamai paverčia pasaulinio džihado ideologu: karaliaus rūmai 1990 m. atmeta jo parengtą 60 puslapių planą, kaip atremti galimą Irako invaziją į Saudo Arabiją.

Vietoj to karalius į “dviejų šventųjų miestų” šalį pasikviečia amerikiečių dalinius. Susivaidijęs su karališkąja šeima, 1992 m. bin Ladenas netenka šalies pilietybės ir persikelia į Sudaną.

Jis steigia firmas, kad uždirbtų pinigų ir kartu kuria džihado centrą. Pietų Jemenas, Somalis, prasidedantis karas Bosnijoje - prie visų šių krizių prikiša nagus ir “Al Qaeda”.

1996 m. bin Ladenas išvaromas iš Sudano ir grįžta į Afganistaną, kur talibai stiprina savo valdžią. Jų vadeiva mula Omaras užtikrina jį: “Mes tavęs niekad neišduosime”. Savo pažado mula Omaras laikosi, nors po 5 metų dėl to žlunga jo režimas.

Grįžęs į Afganistaną, bin Ladenas planuoja naujus išpuolius - plataus masto ir svarbiausia sensacingus. Didysis posūkis įvyksta 1998-aisiais.

Kartu su Savahiriu ir kitais vadais vasarį jis paskelbia: žudyti amerikiečius, tiek civilius, tiek kareivius, yra kiekvieno musulmono pareiga, kurią jis gali vykdyti bet kur. Šis pareiškimas paskelbiamas “Tarptautinio islamo fronto už džihadą ir prieš žydus bei kryžeivius” vardu, bet tai yra “Al Qaeda”.

Kelias į Rugsėjo 11-ąją

Po pusmečio bin Ladenas įrodo, kad jo ketinimai rimti. Kai du teroristai beveik tuo pačiu metu pasikėsina į JAV atstovybes Nairobyje ir Dar es Salame, žūva 200 žmonių.

Po dvejų metų “Al Qaeda” prie Jemeno krantų užpuola amerikiečių eskadrinį minininką “USS Cole”. Bin Ladeno organizacija tampa rimta grėsme JAV saugumui.

Tačiau talibai ir toliau jį dengia, o bin Ladenas trykšte trykšta pasitikėjimu savimi: su JAV, ne kartą aiškina jis, kovoti yra daug lengviau nei su sovietais. Dėl savo materializmo amerikiečiai nesantys pasirengę aukotis.

Tuo metu “Al Qaeda” jau turi šaukimo punktus visame pasaulyje ir savanoriai vėl plūsta į Afganistaną, tarp jų Mohamedas Ata (Mohammed Atta) ir kiti nariai būrelio, kuris po metų surengs baisiausią visų laikų teroro išpuolį.

JAV nepavyksta jo neutralizuoti. Nacionalinės saugumo agentūros centrinėje būstinėje netoli Vašingtono aukšto rango svečiai kartais pasiklauso Osamos bin Ladeno pokalbių telefonu su motina, bet kad tuo metu jis organizuoja Rugsėjo 11-ąją, niekas nepastebi.

O ženklų, kad kažkas rengiama, yra. Bet niekas teisingai nesudėlioja mozaikos detalių ir katastrofa įvyksta. Bin Ladenas ją stebi gyvai per televiziją. Per pirmąsias kalbas po Rugsėjo 11-osios jis šaltai pareiškia: “Aš jus ne kartą įspėjau”.

Interviu kanalui “Al Jazeera” jis pateisina savo tikslus: “Mes neketinome žudyti vaikų”, todėl esą buvo pultas Pentagonas, o Pasaulio prekybos centras juk nesantis vidurinė mokykla.

Pabėgimas į Tora Bora

2001 m. bin Ladenui tampa striuka: jis per dienas sėdi Tora Bora kalnų olose, o JAV jį bombarduoja. Jis parašo testamentą ir pirmą sykį jo optimizmas užleidžia vietą keistai depresinei nuotaikai: “Pagrindinė mūsų tautos kančių priežastis yra baimė žūti dėl Alacho vardo... Šiandien ši tauta paliko mus bėdoje”. Savo vaikams jis rašo: “Atleiskit man, kad skyriau jums tiek mažai laiko”.

Bet Osama lieka gyvas ir pasprunka - nuo tada gerai saugomas slapstosi Afganistano ir Pakistano pasienyje. Kelias dešimtis kartų jis skelbia viešus pareiškimus, bet niekas nežino tikslios jo buvimo vietos.

Iš savo slėptuvės visus “Al Qaeda” šalininkus ir narius Osama aprūpina strateginiais planais. Jam paminėjus kokią nors šalį, ten dažnai įvyksta teroro aktai, nors pats jų rengti tikrai negali.

Osama bin Ladenas buvo fenomenas. Jis iš esmės skyrėsi nuo diktatoriškų arabų vadų, bet buvo ambicingas net ir būdamas kuklus, vaizdavo dievobaimingą, išmintingą vyrą, nors, galima sakyti, neturėjo religinio išsilavinimo.

Savo kalbose Vakarams nuolat aiškindavo trokštąs taikos ir kartu kurstė terorą. Amerikietis rašytojas Stivas Kolas (Steve Coll) teigia, kad norint suprasti bin Ladeną, reikia nepamiršti patirties, kurios jis įgijo savo šeimoje.

Žavėjimasis technika arba požiūris į pinigus ir kitus resursus - šia prasme jis buvęs verslininkas. Jo žūtis “Al Qaeda” yra sunkus smūgis, labiau demoralizuotų tikriausiai tik jo suėmimas.

“Tai reikštų psichologinį pralaimėjimą”, - svarstė jo buvęs asmens sargybinis Abu Džandalas (Abu Dschandal), kalbėdamasis su bin Ladeno biografu Piteriu Bergenu (Peter Bergen).

Tačiau kankinys bin Ladenas ir toliau įkvėps savo šalininkus, tai rodo ir džihado išpažinėjų reakcija į Abu Musabo al Sarkavio (Abu Mussab al Sarkawi) arba Abdulos Asamo mirtį.

Pasaulinis islamo terorizmas turės susitaikyti su pralaimėjimu, bet dėl to neišnyks. Pats bin Ladenas kartą sakė: “Esu tik vargšas Dievo vergas. Kai mirsiu, karas vyks toliau”.