Kodėl Klaipėda klasikinės muzikos topų viršūnėje?

Muzikos pavasaris

"Šią savaitę Klaipėda yra geriausia vieta Europoje klasikinės muzikos melomanui", - taip apie Koncertų salėje vykstantį festivalį "Klaipėdos muzikos pavasaris" ir garsiausią jo svečią pianistą Aleksandrą Palej atsiliepė prancūzas, kamerinės muzikos festivalių šalia Paryžiaus organizatorius bei menedžeris Laurent Blondel.

Išskirtinis įvykis

Svečias iš Prancūzijos Klaipėdoje lankosi antrą kartą, atvyksta čia specialiai į Klaipėdos koncertų salės organizuojamus festivalius. "Europoje vyksta labai daug ir įvairių klasikinės muzikos festivalių. Šią savaitę galėjau būti Vienoje arba Paryžiuje, tačiau atvykau į Klaipėdą, nes čia yra aukščiausias lygis - niekur kitur aš neišgirsiu šešių Johano Sebastiano Bacho koncertų klavyrui ir orkestrui viename koncerte. Tai yra atlikę tik keletas pianistų ir jų pavardės įrašytos muzikos interpretacijos istorijoje", - tvirtino L. Blondel.

Šią išskirtinę, nepaprastai sudėtingą J. S. Bacho programą rytoj 18 val. Klaipėdos koncertų salėje atliks Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis, Moldovoje gimęs pianistas Aleksandras Palej ir Klaipėdos kamerinis orkestras.

A. Palej Klaipėdos koncertų salėje gros ne pirmą kartą. Prieš pusantrų metų jis koncertavo festivalyje "Salve musica", užvakar uostamiesčio publikai skambino romantinius Roberto Šumano etiudus.

Aukščiausias lygis

Festivalio "Klaipėdos muzikos pavasaris" meno vadovė Loreta Narvilaitė muziko sutikimą parengti J. S. Bacho klavyrinių kūrinių programą su Klaipėdos kameriniu orkestru pavadino drąsia šio pianisto avantiūra, tuo tarpu pats A. Palej prieš koncertą tvirtino, jog grodamas su lietuviais jis jaučiąs ypatingą entuziazmą.

"Jau daug metų bendradarbiauju su Gintaro Rinkevičiaus orkestru ir parengtas programas grojame net mažuose Lietuvos miesteliuose. Nebuvau girdėjęs Klaipėdos kamerinio orkestro, kai sutikau su juo groti, tačiau šiandien galiu užtikrinti, kad neapsirikau. Tai puikus kolektyvas, kurio muzikantai labai imlūs, su jais dirbti labai lengva ir gera. Tokie pat geriausi mano atsiliepimai ir apie Klaipėdos publiką. Patikėkite, tikrai nedaug kur Europoje aš randu tokią supratingą ir intelektualią auditoriją kaip Klaipėdoje", - šiltai kalbėjo pianistas.

"Lietuvos klasikinės muzikos lygis yra vienas aukščiausių Europoje, - jam antrino L. Blondel. - Daugelyje Europos festivalių iš muzikos daromas biznis ir tai yra labai didelė problema.

A. Palej yra vienas geriausių pianistų pasaulyje. Jis išsiskiria labai savita muzikos interpretacija, prie jo nelimpa jokios klišės, kiekvieną kartą grodamas skirtingą autorių jis - vis kitoks. Ir šis atlikėjas nesivaiko komercijos, jis dažnai groja mažesnio biudžeto festivaliuose, tačiau tik tokiuose, kurių aukštas lygis", - tvirtino svečias iš Prancūzijos.

"Niekada neskubėjau"

Pats A. Palej, parimęs prie fortepijono Klaipėdos koncertų salės scenoje, labai ramiai ir nuoširdžiai papasakojo savo gyvenimo ir kūrybos istoriją. Tai buvo toks netikėtas atsivėrimas, kad visi jo klausę nuščiuvo, nedrįsdami pertraukti, sudrumsti intymią aurą.

"Man viskas atsitiko taip, kaip atsitiko, nes aš niekur neskubu. Mano tėvai buvo gydytojai ir labai mėgo muziką. Aš gimiau Kišiniove, kuris tuo metu buvo labai muzikalus miestas. Kiekvieną kartą, eidamas pro muzikos mokyklas ir išgirdęs muziką, aš sustodavau ir klausydavau. Nuo pat mažens žinojau, jog noriu groti fortepijonu. Verkiau, prašiau tėvų, kad nupirktų jį man. Kai nupirko, tėvas man pasakė: "Šis instrumentas - ne žaislas. Arba grok rimtai, arba iš viso nesiliesk."

Aš buvau iš tų vaikų, kurie vadinami vunderkindais, tačiau mano tėvai nemėgdavo, kai mokytojai ar pažįstami girdavo mano talentą ir neleido prie manęs žurnalistų. Jie sakydavo: "Palaukite, kol užaugs. Tada pažiūrėsim". Taigi ėjo visiškai kitokiu keliu nei dabar einama. Dabar maži talentingi vaikai yra skirti pardavimui. Man jų labai gaila. Šie trumpai sužibę vunderkindai vėliau išnyksta iš muzikos pasaulio.

Mano tėvai siekė, kad aš įgyčiau visapusišką išsilavinimą. Mano senelė, visą amžių dirbusi bibliotekininke, griežtai kontroliavo mano skaitomą literatūrą, į jos sąrašus įtraukdama klasikinius kūrinius. Ir šiandien aš kiekvieną dieną skaitau knygas.

Man pasisekė, nes mano muzikos pedagogai buvo labai išmintingi ir neduodavo man pirmose muzikos mokyklos klasėse groti labai sudėtingų kūrinių. Tam, kad nupirktum publiką, reikia labai nedaug - pasodinti 12 metų vaiką, kad jis virtuoziškai sugrotų S. Rachmaninovą ar F. Listą, tačiau tas vaikas dar nesuvokia tos muzikos, nors jo pirštukai puikiai bėgioja po klavišus.

Pirštai - nėra svarbiausias dalykas pianistui. Šaltu protu atlikėjas turi suvokti, ką jis daro, ko jis nori - tada jam paklus pirštai.

Šiandien mano kolegos dažnai pamiršta, ką jie nori pasakyti savo muzika. Nors jie turi rankas ir galvą, bet jiems trūksta kultūros. Jie visą laiką kalba mobiliaisiais telefonais. Jie nesilanko galerijose, muziejuose, neskaito knygų - tik groja, skuba parengti kuo daugiau programų, sugroti jas kuo didesnėse salėse. O juk svarbiausia - iš tikrųjų mylėti muziką."

A. Palėjus ir Bacho atlikimo menas fortepijonu

Visi žymiausi XIX amžiaus pianistai nuo Beethoveno iki Liszto pripažino Bacho kūrinius klavyrui kaip aukščiausią instrumentinės muzikos viršūnę ir suvokė, kiek svarbu jų pačių fortepijoniniam menui buvo didžiųjų Bacho kūrinių, tokių kaip "Gerai temperuotas klavyras" ir "Goldbergo variacijos", atlikimas, nepaisant to, kad iš pradžių jie nebuvo skirti šiam instrumentui..

Aleksandras Palėjus, kuris yra atsidavęs Bacho muzikai nuo pirmųjų savo kaip pianisto žingsnių, turėjo galimybę perimti Siloti tradiciją iš dviejų pagrindinių savo mokytojų - didžios pedagogės Veros Gornostajevos ir virtuozės Belos Davidovič. Šie faktai giliai įtakojo jo meną. Nepaisant to, A. Palejus, be abejonės, yra unikalus ir originalus atlikėjas, jis niekada nepraleis progos priminti savo klausytojams tradicijas, kurių dėkingas perdavėjas jaučiasi esąs.

Nuo įsimintino Pirmojo prizo laimėjimo J. S. Bacho konkurse Leipcige 1984 metais A. Palėjus išsiugdė ypatingą santykį su šio kompozitoriaus muzika. Atėjus meninei brandai jo suvokimas koncentruojasi ties dviem esminiais momentais.

Pirmas, ir, galbūt, labiausiai stulbinantis auditoriją, yra melodinių puošmenų supratimas ir įsigilinimas į tai, kaip jos išreiškiamos paties Bacho natose. A. Palėjaus tikslas nėra studijuoti tai, kaip Bacho epochos atlikėjai naudojo muzikines puošmenas savo virtuoziškumui atskleisti, bet būtina sąlyga parodyti Bacho kūrybą jos estetinės prasmės perspektyvoje.

Antras momentas būtų tai, kad A. Palėjaus koncepcija yra jautri Bacho kūrybos "architektūrai" ir turi daug bendro su didžiaisiais vaizduojamojo meno meistrais, kurie ruošė kelią Bachui ir tapė Kristaus gyvenimo scenas. Todėl ypatingas pianisto dėmesys vaizduojamiesiems menams neįtikėtinai praturtino jo vaizduotę ir jautrumą, tuo pačiu įgyjant unikalų Bacho estetikos suvokimą.

Po įsimintinų pasirodymų, skambinant Bacho "Goldbergo variacijas" bei jų įrašų ir neseniai ištisai atlikto "Gerai temperuoto klavyro", A. Palėjus negalėjo praleisti galimybės sudalyvauti "Klaipėdos muzikos pavasaryje", atliekant visus Bacho Koncertus solo klavyrui vieno koncerto metu.

Toks įvykis, kuris yra išties retas šių dienų Europoje, yra jam tikras džiaugsmas, tiek pat ir didelis iššūkis.

Šį vakarą atliekami J. S. Bacho Koncertai klavyrui ir orkestrui yra ypač problematiški pianistams. Iš tikrųjų, tai vėlyvos paties Bacho padarytos solinių Koncertų smuikui ar pučiamajam instrumentui transkripcijos, kurių didžioji dalis yra dingę. Taigi, atlikėjas, nepaisant specifinių problemų, susijusių su instrumentiniu pritaikymu, turi nuolatos sekti muzikines frazes, susijusias su specifiniu smuiko ar obojaus d'amore lyrizmu, ir skambinti taip, kaip Bachas įsivaizdavo jų dialogą su orkestru.

Jurga PETRONYTĖ