Klaipėdos gydytojo pavardė - prestižiniame mokslo žurnale

KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Šlepavičius kartu su septyniais kolegomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų net ketverius metus dirbo kartu prisidėdami prie naujo vaisto, naujo reikalingo antibiotiko kūrimo.

Ruošė 4 metus

A. Šlepavičius bei jo vadovaujamo skyriaus medikai ne tik gydo, bet ir nuolat dalyvauja mokslinėje veikloje - pasaulinėje storosios žarnos metastazinio kepenų vėžio gydymo programoje. Šiame klinikiniame tyrime dalyvauja apie 300 pasaulio klinikų. O kartu su daugiau nei 60 pasaulio mokslo centrų skyrius dalyvavo ir kuriant naujus antibiotikus.

"Pasaulyje vystosi rezistencija antibiotikams, todėl kuriami nauji. Mes prie to prisidėjome. Kartu su amerikiečių chirurgais paskelbėme mokslinį straipsnį apie naujo antibiotiko pritaikymą gydyti labai sunkias pilvo infekcijas. Šis straipsnis buvo paskelbtas Amerikos mokslų akademijos žurnale JAMA. Tai - ypač prestižinis, ko gero, labiausiai prestižinis pasaulyje medicinos žurnalas", - sakė šio mokslinio straipsnio bendraautoriumi tapęs dr. A. Šlepavičius.

Remiantis viešai minėto žurnalo skelbiama informacija internete, iki šiol šiame žurnale buvo publikuoti tik 5 moksliniai straipsniai, prie kurių rengimo prisidėjo lietuviai.

"To straipsnio parašymas truko ketverius metus. Kaupėme medžiagą, tyrime dalyvavo 66 moksliniai centrai iš 11 šalių. Lietuvoje tyrimas vyko pas mus ir Kaune, Šiauliuose bei Vilniuje, tačiau centras buvome mes. Nuolat internetu į konferencijas susijungdavome aštuoni žmonės, svarstydavome kiekvieną niuansą, kol galiausiai tas straipsnis "pribrendo" ir pateko į tokį prestižinį žurnalą", - pasakojo dr. A. Šlepavičius.

"Olimpinis" pasiruošimas

Pasak gydytojo, buvo be galo daug mokslinės informacijos, kurią reikėjo perskaityti, analizuoti, laiku atlikti su kolegomis pasiskirstytas užduotis.

"Kiekvieną dieną grįžęs iš darbo sėsdavau prie kito - mokslinio darbo. Reikia perskaityti daug medžiagos, sužinoti, kas naujo pasaulyje pasirodė. Tai ne tik mano darbas, bet viso skyriaus darbas, prisidėjo ir gydytojas Vitalijus Eismontas, ir slaugytojos, mūsų laboratorija atliko dalį tyrimų, kurių nereikėjo siųsti į užsienio laboratorijas, - kalbėjo dr. A. Šlepavičius.

- Jeigu medicinos centras sugeba pats tokius tyrimus daryti, jis yra aukšto lygio. Prieš pradedant daryti tokius darbus visuomet patikrinama, ar ligoninė sugebės atlikti tyrimus. Pas mus buvo atvykę stebėtojai iš Amerikos, kurie apžiūrėjo laboratorijas, tyrimams naudojamą įrangą. Jie pripažino, kad galime dalyvauti tyrime, ir tik tuomet gavome teisę prisidėti."

Ketverius metus prie šio mokslinio straipsnio dirbęs gydytojas pasakojo, kad buvo tiriamas naujo vaisto eravaciklino efektyvumas. Tai vaistas, skirtas sunkioms infekcijoms gydyti, pavyzdžiui, plyšus apendiksui, atvejams, kai prakiūra žarnos, susidaro pūliniai pratrūkus tulžies pūslei.

"Jis skirtas gydyti ypač sunkias infekcijas. Jos nėra labai retos. Kuo labiau žmonės sensta, tuo labiau reikia tokių vaistų. O kuo silpnesnis žmogus, tuo stipresnis antibiotikas efektyviau veikia", - aiškino pašnekovas.

Gydytojo teigimu, jo ir kolegų parengtą medžiagą publikavęs žurnalas - Amerikos medicinos mokslų akademijos pagrindinis mokslinis žurnalas.

"Amerika yra didelė šalis, ten yra daugybė ligoninių, daugybė universitetų, kurių mokslininkai privalo rašyti mokslinius straipsnius norėdami gauti laipsnį. Konkurencija pateikti straipsnį yra didžiulė. Tačiau jei žurnalo rengėjai mato, kad tai yra esminis straipsnis, kuriame yra kažkas naujo, pasaulio skaitytojams suteikia žinių, tuomet spausdina. Labai geras jausmas matyti jame savo darbą. Svarbiausia - rezultatas. Kaip ketverius metus sportininkai ruošiasi olimpiadai ir galiausiai pasiekia pjedestalą, tai ir čia tas pats", - šypsojosi dr. A. Šlepavičius.

Gali atsirasti ir Lietuvoje

Pasak pašnekovo, klinikos pasaulyje vertinamos pagal tai, kiek jos turi klinikinių tyrimų - kuo klinika aukštesnio lygio, tuo daugiau klinikinių tyrimų ji atlieka.

"Norint tuos tyrimus daryti, turi būti labai gerai išvystyta ligoninės infrastruktūra, turi dirbti aukšto lygio profesionalas, kuris geba dirbti su duomenimis. Visa informacija elektroniniu būdu keliauja į vieną centrą, viskas skaičiuojama, skaičiai pagrindžiami. Nėra taip, kad parašai, jog turėjai 10 ligonių, iš kurių vienas mirė. Yra daugybė medicininės statistikos, įvairių procedūrų.

Pavyzdžiui, bakterijos, kurios paimamos iš pilvo ertmės, siunčiamos į laboratoriją Rygoje, biocheminiai tyrimai atliekami Anglijoje. Kiekvieno tyrime dalyvaujančio paciento mėginius kasdien paima kurjeris, veža, jie specialioje šaldomoje talpykloje dedami į lėktuvą ir siunčiami tirti. Galutinis bakteriologinis tyrimas atliekamas Amerikoje. Visi tie duomenys iš pasaulio suplaukia ir jais remiantis parengiamas toks straipsnis", - aiškino dr. A. Šlepavičius.

Gydytojo teigimu, tokie moksliniai darbai reikalingi tam, kad būtų sukuriami nauji efektyvūs vaistai. Kažkada žmonės atrado peniciliną, kuris buvo tikras išsigelbėjimas, tačiau dabar jis jau praeitis, reikia efektyvesnių medikamentų.

"Jeigu antibiotikas yra vartojamas ilgesnį laiką, toje ligoninėje atsiranda atsparios bakterijos, kurios nebereaguoja į antibiotikus. Tai yra pasaulinė tendencija, tai vyksta visose ligoninėse. Jeigu antibiotikas naudojamas, pavyzdžiui, dešimt metų, išsivysto bakterijų štamai, kurie tampa atsparūs. Norint, kad ligonis, kuris serga sunkia bakterine infekcija, pasveiktų, reikia sukurti naują antibiotiką, kuriam bakterijos nebūtų atsparios.

Būtent tai ir stengėmės padaryti, atrasti tokį antibiotiką. Amerikiečių kompanija ruošiasi jį išleisti. Savo klinikiniu tyrimu įrodėme, kad vaistas šiuo metu būtų vienas veikliausių, vienas geriausių antibiotikų pasaulyje. Šį medikamentą ligoniams sutikus ir gavę Lietuvos bioetikos komiteto leidimą naudojome savo praktikoje. Iš tikrųjų jis davė labai puikius rezultatus gydant sunkias pilvo infekcijas. Mūsų gauti rezultatai leidžia tikėtis, kad šis vaistas padarys didelį progresą gydant pūlingus pilvo ertmės susirgimus", - rezultatais džiaugėsi dr. A. Šlepavičius.

Naująjį vaistą turi aprobuoti Amerikos federalinis maisto ir vaistų biuras ir tuomet jis pateks į klinikas. Pasak dr. A. Šlepavičiaus, tuomet galima tikėtis, kad po metų ar dvejų tas vaistas pasieks ir Lietuvą.