"Klaipėdoje puiku, bet Gana visad mūsų mintyse"

Klaipėdoje pustrečių metų išgyvenusi afrikiečių šeima netrukus ruošiasi palikti Lietuvą. Tačiau Deividas ir Perpetual, iš Ganos atvykę studijuoti į Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštąją mokyklą, prisipažįsta, kad tai padaryti labai sunku. Ir ne tik todėl, kad būtent uostamiestyje pasaulį išvydo jų pirmagimė Greis Afrifa...
Studentų bendrabutis Karklų gatvėje tapo jų namais, o Klaipėda - savu miestu. Liūdi ir bendrabučio gyventojai bei kiti studentai, kurie sako Deividą ir Perpetual visada prisiminsiantys kaip draugiškus, gerus žmones.

Deividas: Mums čia labai labai patinka! Susiradome Klaipėdoje daugybę draugų.
Perpetual: Aš taip pat labai gerai jaučiuosi Lietuvoje. Susitinku su kitomis mamomis ir jų vaikais, - šypsosi, - smagiai pabendraujame... Tai puikus miestas.
Deividas: Deja, aš jau baigiau studijas ir gavau diplomą. Vyksiu kur nors kitur mokytis. Perpetual studijų dar nebaigė, ji mokosi antrame Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos kurse. Ji taip pat tęs studijas kitame universitete.
Bus labai sunku išvažiuoti, nes radau draugų ne tik aukštojoje mokykloje, bet visoje Klaipėdoje. Draugais tapo ir maisto pardavėjai, ir vairuotojai... Tad miestą palikti labai liūdna. Dar nesame tikri, kada tiksliai išvažiuojame. Sunku atsisveikinti. Vis dėlto tikimės išvykti iki šio mėnesio pabaigos.

Deividas: Susituokėme Ganoje 1997 metais, bet draugauti pradėjome dar 1989-aisiais. Tad draugavome ilgai. Kartu keliavome mokytis į Kiprą, o po to - į Klaipėdą.
Greis buvo netikėtas, bet labai malonus siurprizas. Mat gydytojai nebuvo tikri, ar mes apskritai galėsime turėti vaikų. Todėl ją pavadinome būtent Greis vardu, kuris reiškia malonę. Kitas jos vardas mūsų gimtąja kalba - Afrifa, o tai reiškia kelionę ieškant ko nors brangaus.

Perpetual: Kartą mano draugė, Deivido draugo sesuo, pasakė pažįstanti vaikiną, kuris yra labai gabus matematikai. Turėjau ruoštis baigiamiesiems egzaminams, o matematika man ne itin gerai sekėsi. Deividas matematikai buvo labai gabus. Draugė užtikrino, kad jis man gali padėti. "Jis labai geras vaikinas", - sakė man ji. Taip ir susipažinome.

Deividas: Panašiai... Leisdavome laiką trise, kartu su mano draugu. Bet aš turėjau pranašumą... Kadangi mokiau Perpetual matematikos, turėjau galimybę su ja praleisti daugiau laiko nei draugas. Ir šiaip aš jai labiau patikau.

Deividas: Skirtumų yra. Pavyzdžiui, kitaip minimos šventės. Kadangi Ganoje neauga eglės, vietoje jų per Kalėdas ir Velykas naudojamos palmių šakos. Šios šventės būna labai džiugios. Per Velykas žmonės papuošia automobilius gėlėmis. Taip pat gausiai gėlėm išpuošiami namai, bažnyčios.
Be to, tuokiantis Ganoje, jei bažnyčia yra pripažinta valstybės, jos išduotas santuokos liudijimas yra lygiavertis išduotam valstybinės institucijos. Ir vestuvių tradicijos kitokios, nuotakų per tiltą jaunikiai neneša...

Perpetual: Ganoje sistema keičiasi, moterys įgyja vis daugiau teisių. Anksčiau jos daugiau rūpindavosi namais, buitimi, nes neturėjo galimybių siekti išsilavinimo. O šiaip moterys pas mus labai gerbiamos.

Taip, trečiadienį ėjau dar kartą filmuotis, - šypsosi. - Tiesiog bendrovė susisiekė su aukštąja mokykla ir paklausė, kas iš Ganos studentų galėtų nusifilmuoti. Pasiūlė man.

O, taip, be problemų! - juokiasi. - Esu žmogus, kuris gali drąsiai kalbėti prieš žmones, nebijau vaizdo kamerų. Kita priežastis, kodėl man patinka filmuotis - taip aš jaučiuosi Klaipėdos bendruomenės dalimi.

Aš pasirinkau žmogų, kuris mane myli, ir žinau, kad jis mane visada parems sunkiu momentu. Todėl esu labai laiminga, kad Deividas yra mano vyras. Jis mane kartais juokais paerzina, pirmaisiais santuokos metais buvo sunku prie to priprasti. Bet dabar aš žinau, kad tai nepiktybiniai juokai - jis pokštauja todėl, kad mane myli.

Nuo paauglystės aš daugiau laiko praleisdavau su merginomis nei su vaikinais. Galbūt todėl išmokau perprasti moteris ir žinau, kaip su jomis elgtis. Perpetual mane palaiko visose situacijose. Ji visada pasiruošusi pasiaukoti, bet kur su manimi važiuoti.

Deividas: Nuo pat pirmos minutės, kai išvykau iš Ganos, galvoju apie sugrįžimą. Kai rinkausi mokomuosius dalykus, mąsčiau, kaip galėsiu šias žinias pritaikyti gimtojoje šalyje. Verslo administravimo specialybę pasirinkau, nes tikiu, kad taip daugiausia galėsiu duoti savo šaliai.

Perpetual: Gana visada yra mūsų mintyse. Bet mes būtinai čia kada nors atvažiuosime. Juk Greis gimė Klaipėdoje! Užaugusi ji būtinai norės pamatyti, kur praleido pirmuosius savo vaikystės metus. Atvažiuosime kartu su ja.

Deividas: Būna visko. Išpuolių pasitaiko, bet stengiamės suprasti, kodėl taip yra, kas dedasi tų žmonių galvose. Tuomet ateina atleidimas. Kadangi nemoku lietuvių kalbos, negaliu išsiaiškinti, kur problema. Bet tikrai nepykstu. Galbūt iš pradžių, vos mums atvykus, buvo daugiau smalsių žvilgsnių. Nes klaipėdiečiams dar buvo neįprasta matyti iš Afrikos atvykusius žmones. Bet dabar miestelėnai prie mūsų jau priprato ir nesivaržo prieiti, ko nors paklausti, pabendrauti. Tokiu būdu radome labai daug draugų. Galbūt požiūris į kitos rasės žmones pasikeis tada, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Tuomet į Lietuvą atvyks daugiau svetimšalių.

Deividas: Maisto. Bet mums patinka, kad čia yra didelis mėsos pasirinkimas. Be to, labai lengva gauti ryžių, bulvių, o iš šių produktų jau galima padaryti viską. Duona čia kitokia, ji kitaip valgoma. Lietuvoje duona - tarsi priedas prie patiekalo. O Ganoje ji gali būti valgoma kaip atskiras patiekalas. Šiaip sutikome Klaipėdoje daug artimų žmonių, todėl nejaučiame labai didelio namų ilgesio.