Klaipėdietę Maskvoje sulaikė meilė

Kokie likimo keliai suvedė į šeimą maskvietį ir klaipėdietę?

Knygą galima išleisti apie tai, kaip mes susipažinome, - šypsosi Gitana. - Mano vaikystės svajonė buvo išvažiuoti iš Sovietų Sąjungos. 1989 m., būdama 19-metė, baigusi vidurinę ir prekybos mokyklą, tą kelią radau. Su "Žiogelio" šokėjų grupe per Maskvą turėjome skristi į užsienį, nes buvome sudarę darbo kontraktą. Tikėjausi, kad tas kontraktas padės atitrūkti ir išvažiuoti į Ameriką.

Taip atsitiko, kad laukdami skrydžio su draugais valgėme vakarienę kavinėje "Pas Margaritą", istoriniame name, kur Bulgakovas rašė knygą "Meistras ir Margarita". Tuomet įėjo į kavinę Georgijus, pamačiau jį - it žaibas trenkė.

Susipažinome, bet tą patį vakarą turėjau išskristi. Lėktuvas 9 valandas vėlavo. Kai pagaliau išskridome - tik iki tarpinio oro uosto: lėktuvas, kuris turėjo nuskraidinti į galutinį tikslą, buvo išskridęs, o mus sugrąžino atgal į Maskvą, nes neturėjome tranzitinių vizų.

Kol darėmės naujas vizas, užsakinėjome bilietus, Maskvoje išbuvau 9 dienas ir su Georgijumi susipažinau artimiau. O kai atidirbau pusę metų pagal kontraktą, grįžau į Maskvą tiesiai pas jį. Balandžio 29 d. bus 20 metų, kai mes kartu.

Ką lietuvaitė veikia Maskvoje? Ar nesinori grįžti į gimtą Klaipėdą?

Dirbu interjero dizainere, auginu 10 ir 13 metų vaikus. Jie mokosi rusų mokykloje. Maskvoje yra gera lietuviška mokykla, bet toli važiuoti. Nepaisant to, abu sūnūs laisvai kalba ir lietuviškai, nes nuo mažens namuose girdi dvi kalbas. Į Lietuvą atvažiuojame labai dažnai, ir visa šeima ją be proto mylime. Ypač Klaipėdą dievina vaikai: čia įdomiai leidžia laiką, yra lepinami senelių. Abu turi ir Lietuvos pilietybę.

Georgijus: O aš čia kaip vietinis esu, dažnai atvažiuoju, myliu Lietuvą. Atvykus čia nervų sistema ilsisi.

Kuo ypatingas gyvenimas Maskvoje?

Mūsų šeima bendrauja su išprususiais žmonėmis, su viduriniąja, vadinamąja "menedžerių", klase. Pastebėjau, kad tos klasės atstovai mėgsta komfortą, estetiką, todėl daugelis negaili pinigų interjero dizaineriui ar auklei pasisamdyti, jei yra pinigų - perka tik gerus brangius daiktus. Patinka jų tradicijos - močiutės labai padeda vaikams, prižiūri anūkus. Maskvoje įprasta, kad vaikus į mokyklą veda auklė arba močiutė.

Nepraryja tas didžiulis megapolio skruzdėlynas?

Taip, Maskvoje gyvenimas verda visą parą. Aš net nustebau sužinojusi, kad Klaipėdoje, pavyzdžiui, soliariumai dirba tik iki vakaro. Vaikai stebėjosi, kad 2 val. nakties Klaipėda tuščia, o Maskvoje tokiu laiku verda gyvenimas. Ritmas ir tempas Maskvoje žiaurus, dėl to žmonės būna pikti, pavargę. Kad nuo jo pailsėtume, stengiamės bent savaitgalius praleisti savo name užmiestyje. O kad neprarytų didmiesčio srautas, vaikštome įprastais "skruzdėlyno" takais, nesiblaškome po miestą. Dažniausiai važinėjame mašina, tik sūnus į ledo ritulio treniruotes važiuoja metro, nes juo tikslo vietą pasiekia per 40 min., o mašina dėl spūsčių užtruktų 3 valandas.

Georgijus: Maskvoje ne kiekvienas gali gyventi, ir kuo toliau - tuo sunkiau. Visi mano, kad tai svajonių išsipildymo miestas. Svajonės tikrai gali išsipildyti, bet tai priklauso ir nuo paties žmogaus, ir nuo sėkmės, karmos, tam tikrų aplinkybių.

Ar pas jus kainos kandžiojasi?

Pas mus viskas pabrango per paskutinį pusmetį. Na, benzinas pigesnis, bet tenka važiuoti didesnius atstumus. Kavinėse pas mus brangiau, bet jos vis tiek pilnos. Puodelis kavos kainuoja 90-150 rublių (7,6 - 13 Lt). Kas nori - tam Maskvoje yra didelės galimybės uždirbti, atlyginimai patys įvairiausi. Auklė už valandą ima apie 250 rublių (21 lt). Maskvoje nėra vidurio. Galimybių daug.

Ar rusai draugiški lietuviams?

Daug mūsų draugų kasmet atvažiuoja į Klaipėdą. Jie sako, kad čia jaučiasi Europos dvelksmas, bet žmonių mentalitetas artimesnis rusams. Jie su pagarba kalba apie Lietuvą, daugelis išreiškia apgailestavimą, kad Lietuvos politika nukreipta prieš Rusiją.

Georgijau, esate tarptautinių kultūrinių projektų agentūros "Artinterforum" viceprezidentas. Gal žadate įgyvendinti kokį projektą ir Lietuvoje?

Tai realu, tačiau iniciatyva neturi būti privati, antraip neturės rimto tęsinio. Idėjų turiu, jau kalbėjau su miesto meru. Kad idėja realizuotųsi, reikia dar susitikti, suprasti, ko vieni ir kiti norime. Vietos iniciatyva būtų sveikintinas dalykas.

Mūsų agentūra įgyvendina įvairius tarptautinio lygio kultūrinius projektus bet kurioje pasaulio teritorijoje. Juos užsako vyriausybės, ne privatūs asmenys. Rusų pasiūlymai domina Europos šalis. Turime sukaupę daug geros patirties, o atstumas mums neturi reikšmės.

RUSIJOJE su pasididžiavimu galiu sakyti, kad esu lietuvė, nes rusai mėgsta užsieniečius, žiūri į juos su pagarba. Jie nori draugauti su mumis. Rusijoje išgarsėjo ne vienas lietuvis, - sako Gitana, kurią su Georgij suvedė likimas

Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.