Klaipėda austrų architektės akimis

Architektas, pirmąsyk atvykęs į Baltijos šalis, prisipažino, kad pavasarį paštu gimtadienio proga iš Lietuvos gauti marškinėliai tapo pirmąja pažintimi su mūsų šalimi.

Lietuvos suvenyrų parduotuvės turistams siūlomi marškinėliai su užrašu anglų kalba "Aš myliu Lietuvą... bet kur ji yra?". Kitoje marškinėlių pusėje - Europos žemėlapis ir ryški dėmė, žyminti mūsų šalį. Graiko manymu, šie marškinėliai puikiai atspindi realybę.

Bent jau Graikijoje žmonės tikrai nežino, kur tiksliai yra Lietuva, su kokiomis valstybėmis ji ribojasi.

Vienintelis žinomas faktas, kad Lietuva - buvusi sovietinė respublika, turinti puikius krepšininkus.

Daugelis net nesuvokia, kad lietuviai turi savo kalbą...

Labiausiai svečią sužavėjo lietuvių sugebėjimas atsispirti globalizacijos procesui. Tai, kad Klaipėdos centre nėra "McDonald's" restorano, byloja, kad lietuviai stengiasi išsaugoti savo paveldą, o kulinarinis paveldas taip pat yra neatsiejama tautos kultūros dalis.

Architektui labai patiko žemaitiškas kastinys ir įvairiai paruoštos bulvės.

Klaipėdos senajame turguje svečią nustebino daug rankų darbo gaminių - megztų pirštinių ir kojinių, pradžiugino faktas, kad daugelis žmonių pardavinėja savo soduose ir daržuose išaugintas gėrybes - kad verslo gigantai dar nesugebėjo panaikinti tiesioginio ryšio tarp gamintojo ir vartotojo.

Graikijos kultūros ministerijos atstovas susipažino ir su Klaipėdos apylinkėmis, taip pat su Kuršių nerija. Pradžiugino faktas, kad buvusiose gaisravietėse - nauji želdiniai.

Mat kitose Europos valstybėse pažadai atsodinti gaisruose pražuvusius miškus ir lieka pažadais.

Graiką sužavėjo kopos, senosios Nidos kapinės. "Graikijoje kapinės labai depresyvios. Tai dar viena vieta skirtumui tarp turtingų ir vargšų išreikšti. O čia toks įspūdis, kad mirusieji tarp aukštų pušų iškart gali džiaugtis pomirtiniu gyvenimu."

Svečias gailėjosi, kad taip ir nepamatė bent vieno iš 25 Lietuvos pusėje Kuršių nerijoje reziduojančių briedžių. Jis mano, kad reiktų pagalvoti, kaip būtų galima padidinti briedžių populiaciją, nes jie - absoliuti egzotika, bent jau lankytojams iš pietų šalių.

Viena diena konferencijos dalyviams buvo skirta pažinčiai su pajūrio regionu - Palanga ir Liepoja. Maloniausiu dalyku Palangos parke graikui pasirodė tai, kad čia gali girdėti ir jūros bangų ošimą.

Tačiau svečias mano, kad per mažai darbuotojų rūpinasi parko priežiūra.

Gintaro muziejui jis patartų, kad kuo greičiau po eksponatais atsirastų užrašai anglų kalba.

O štai muziejaus suvenyrų parduotuvė verta pagyrimo. Čia pardavinėjami tikrai meniški gintaro dirbiniai už prieinamą kainą.

Liepojoje svečias suvokė, kad ir Lietuvą jis įsivaizdavo būsiančią tokią - dar neatsikračiusią ryškaus sovietinio palikimo. Graiką nustebino, kad liepojiečiai, kurie taip didžiuojasi vargonais bažnyčioje, visai nesirūpina bažnyčios pastato būkle.

Na, o turistų jau pamėgti realybės šou Liepojos kalėjime svečiui sukėlė absoliutų pasibaisėjimą, beje, kaip ir daugeliui jo kolegų.

Graiko teigimu, maskaradą primenantis uniformuotų prižiūrėtojų šou - tai tiesioginis paveldo naikinimas.

Originalių durų, kad ir geležinių, spardymas, sienų su senais kalėjusių žmonių įrašais nesaugojimas - tai tiesiog kriminalas paveldosauginiko akimis.

Graikui taip ir nepavyko susisiekti su kalėjimą prižiūrinčios organizacijos vadovais bei pasidalyti patirtimi, kaip kituose Europos miestuose prižiūrimos istorinę vertę turinčios tokio pobūdžio įstaigos.

Kalbant apie paveldą Lietuvoje, Graikijos kultūros ministerijos atstovui didžiausią įspūdį paliko Valdovų rūmų projektas Vilniuje. "To negali būti!" - negalėjo savo akimis patikėti svečias. "Kičas ir disneilendas - tai labai jau švelnūs epitetai šiam kūriniui..."