Kęstas Rimdžius: „Karantinas mane išjungė per parą“

Nors kirpyklos jau atvėrė duris, ilgametis plaukų meistras Kęstas Rimdžius (38 m.) dar nepuola džiūgauti. Mat, kai kalbėjomės su stilistu, iki galo dar nebuvo aišku, kaip dirbti, kad būtų užtikrintas klientų bei personalo saugumas. Kol pandemija neleido grįžti į vėžias, žinomas stilistas ėmėsi naujos veiklos. „Seniai svarstėme vesti jaunimui paskaitas apie stilių, bet dėl didelio užimtumo niekaip nerasdavau tam laiko“, - pagaliau įgyvendinęs idėjas šypsosi jis.

„Keistos buvo tos karantino savaitės: iš ritmo taip išmušė... O pažįstamiems gyvenimas, bet jau socialinėje medijoje, atrodo, nenutrūko: visi tik valgyt gamina, su vaikais žaidžia, sportuoja, jogos, knygos, žvakės... Supratau, kad aš nieko neveikiu. Po dviejų savaičių ėmiau virsti į daržovę. Nemoku taip savęs „užsikoučinti“ kaip kiti“, - pripažįsta plaukų meistras Kęstas Rimdžius.

- Kęstai, suintrigavote neseniai startavęs su nauju projektu jaunimui: mokiniams nuotoliniu būdu organizuojate grožio stovyklą. Ar idėją jai pametėjo karantinas?

- Idėją brandinome ne vienerius metus. Su viena privačia gimnazija palaikome glaudžius ryšius, kasmet mokslo metų pabaigoje prieš išleistuves jaunimui vedame paskaitas apie stilių. Tokiai edukacijai fiziškai nerasdavau laiko, o karantinas pristabdė nesibaigiančius darbus. Pagalvojome, kad geresnio laiko to imtis tiesiog negali būti.

Parengėme penkių dalių kursus, kuriuose aptaruiame temas nuo mados istorijos iki kasdienio makiažo, veido formos, tinkamo kirpimo, susišukavimo. Nors šiais laikais tokios informacijos pilnas jutubas, niekas nepateikia suasmenintų patarimų. O stovykloje apie tai, kas labiausiai tau tinka, galima gyvai bendrauti ir diskutuoti su profesionalais. Šalia teorinių dalykų pateikėme daug praktinių patarimų.

- Pikti liežuviai gali plakti: tik pamanyk, mokykloje kosmetologus ruošia...

- Na, bendras suvokimas apie stilių dar niekam nepamaišė. Juolab grožio standartai atsiradus tokiai galingai jėgai kaip socialinė medija tapo iškreipti. Stilius nėra tik makiažas, suknelė ar plaukų spalva. Tai - vidinė būsena. Prisiminkime save paauglystėje – turbūt kiekvienas turėjome kompleksų dėl spuogų, figūros. O tai formuoja ir patyčias. Grožio stovyklos tikslas – padėti moksleiviui suprasti, kad mūsų išskirtinumas yra žavus. Sugebėjimas rasti, kas tau tinka, suteikia pasitikėjimo savimi.

- Vadinasi, grožio puoselėjimas – ne vien paviršutiniškas dalykas, kaip gali atrodyti.

- Daugelis mano, kad deklaruojame grožio standartą, tačiau mes tik padedame nepasimesti informacijos sraute. Jaunimas „Instagrame“ pamato, kaip prie baltų plaukų kas nors nusipaišo juodus antakius ir galvoja čia kūl. Net suaugę, išsilavinę žmonės gali imti jausti kompleksą prisižiūrėję instagraminių redaguotų nuotraukėlių. Žiūrėk, jau lūpos tampa per mažos, krūtinė per plokščia, oda išvagota. O čia visi tik atostogauja, geria šampaną, puošiasi prabangiais daiktais ir problemų neturi. Suaugusiam žmogui, žinoma, lengviau suprasti, kad realybėje gyvenimas atrodo kitaip. Jauna mergaitė arba kompleksuoja, kad yra ne tokia, arba bando iš savęs išauginti panašų instagraminį zombį.

- Viename interviu prisipažinote, kad šis mokiniams skirtas projektas leido jums ir vėl pasijausti reikalingam. Karantinas darbus sustabdė maksimaliai?

- Pirmiausiai man, kaip meistrui, smogė psichologiškai. Paprastai turėjau įtemptą dienotvarkę, trys keturi mėnesiai darbo planų į priekį. Karantinas mane išjungė per parą. Kilo ir baimė, ir nesaugumo jausmas, kaip bus po to. Kaip išgyvens mano dvidešimt penkių asmenų komanda, turinti vaikų.

Keistos buvo tos karantino savaitės: iš ritmo taip išmušė... O pažįstamiems gyvenimas, bet jau socialinėje medijoje, atrodo, nenutrūko: visi tik valgyt gamina, su vaikais žaidžia, sportuoja, jogos, knygos, žvakės... Supratau, kad aš nieko neveikiu. Po dviejų savaičių ėmiau virsti į daržovę. Nemoku taip savęs užsikoučinti kaip kiti.

- Na, bet leidus dirbti grožio salonams telefonas nuo klientų skambučių turbūt netyla...

- Jau pastarąsias savaites, kai buvo imta kalbėti apie grožio salonų veiklos atnaujinimą, pasipylė klientų užklausos, kada bus galima apsilankyti. Komandai sakiau - neskubėkime. Atvirai, dabar nežinau, ką daryti. Kol kas nesame sulaukę jokių konkrečių siūlymų, kaip galime saugiai atsidaryti ir dirbti. Kažkur rašo klientui skirti dešimt kvadratinių metrų, sodinti tik į kas antrą kėdę. Kažkur rašo, kad negalima tvarkyti antakių. Yra dar daug neaiškumų, viskas padrika, todėl darbų vilkelio iškart neužsuku. Prabuvus penkias savaites karantine, papildoma savaitė nieko nepakeis. Neduok Dieve, kas iš mūsų susirgs, nes kas nors, ko nors iki galo nepasakė.

- Ar nebus taip, kad klientai pabėgs į tuos pogrindžio garažus, kurie, kalbama, net nebuvo užsidarę... Kiek gi gali namie eksperimentuoti su dažais ir žirklėmis!

- Mažuose miesteliuose, kiek žinau, nėra jokio karantino! Skladukai kaip darė manikiūrus, taip sėkmingai daro. Kai spaudoje apie tai straipsniai ėmė šmėžuoti, atėjęs į savo saloną klientams išsiųsti siuntinių, šalia durų mačiau laukiančių manęs su fotoaparatais.

Aišku, kad žmonėms trūksta grožio procedūrų. Pažiūrėkite į televizijos laidų vedėjus - kokiom plaukų šaknim ataugusiom sėdi. Nors esu prieš savarankišką plaukų dažymą namuose, jei jau nebeįmanoma žiūrėti į veidrodį, uždažyk tas šaknis pats, psichologiškai bus maloniau. Ateis laikas viską profesionalai pataisys.

- Ar galima prognozuoti, kaip pasikeis grožio standartai po karantino? Gal eisime natūralumo link?

- Net neabejoju, kad grožio sektoriuje bus pokyčių. Jau prieš karantiną kurį laiką plaukams rinkomės maksimaliai natūralius tonus, dingo ryškios sruogos, šviesinti galai. Ėjome į hipišką, natūralų septyniasdešimtųjų stilių. Karantinas – tik vyšnia ant torto, kai supratome, kad einame teisinga linkme. Grožio paslaugos taps švente, todėl ateisime čia ne tik paslaugos - ieškosime kokybės.