Kazimieras Budrys: sujungęs dvi vertybes

PRISISTATYMAS. Esu žemaitis, optimistas. Mano ūgis metras aštuoniasdešimt penki, buvau trimis centimetrais aukštesnis. Sveriu 85 kilogramus, batų dydis - 44.

APIE PRIETARUS. Nesu prietaringas. Džiaugiuosi, kai juodas katinas per kelią perbėga, nes sode Šernuose turiu 12 katinų. Tiesa, jie ne mano, bet subėga prie manęs iš visų pašalių, nes aš juos pamaitinu. Kartais atbėga ir 13, todėl šio "velnio tuzino" nebijau. Sapnais netikiu ir sapnuoju retai.

APIE LAIMĘ. Laimingas esi, jeigu esi sveikas.

APIE PRAVARDES. Vaikystėje pravardžių neturėjau, tik trumpinį. Šaukdavo Kazy, Kazy...

APIE NUODĖMES. Kai mokiausi 4-oje klasėje, vyko lapkričio 7-osios šventė.Koncertavo saviveiklininkai, dalyvavo tėvai. Vienas klasiokas atsinešė 250 gramų talpos stiklinį alaus butelį, kuriame buvo įpilta naminė. Prasidėjo koncertas, o mes įlindom į šalia esančius griuvėsius. Neturėjom užkandos, bet radom geležinėje bačkoje rūkomą menkę. Užkandom pusiau žalia žuvimi, tą buteliuką įveikėme trise ir visi pasigėrėm. Visi apsivėmėme ir įkliuvome mokytojai.

TĖVAI buvo darbštūs, rūpestingi. Mažąją Lietuvą užplūdus naciams daugiabučiame name buvome vienintelė lietuvių šeima. Tėvams didelį nerimą kėlė nesibaigiančios berniukų peštynės su vokietukais. Paskui ir mūsų langų stiklai pradėjo byrėti.

APIE BROLĮ. Alfonsas buvo žinomas uostamiesčio sportininkas. Pokario metais gynė Klaipėdos futbolo komandos vartus, krepšinio ekipos garbę. Jo partneriai krepšinio aikštelėje buvo vienas geriausių Klaipėdos dramos teatro aktorių Vytautas Kancleris bei talentingas architektas Petras Lapė.

APIE ŠEIMĄ. Mano šeima - žmona Virginija, du sūnūs ir dukra. Romualdas šiuo metu Vokietijoje. Jis gimė 1961 metais, kai Jurijus Gagarinas pakilo į kosmosą, tai mane spaudė, kad aš jį pavadinčiau Jurka. Kitas sūnus - Eduardas - gyvena Klaipėdoje. Dukra Raminta yra etikos ir tikybos mokytoja Gargžduose. Turiu penkis anūkus: trys mergaitės ir du berniukai.

APIE ŽMONĄ. Su Virginija susipažinome sporto dėka - varžybų metu stadione. Kartu gyvename jau 28 metus.

APIE TANKUS. 1955-aisiais buvau pašauktas į kariuomenę, tapau tanko vadu. 1956-ųjų Vengrijos įvykius mačiau iš arti. Laimingai grįžęs iš Vengrijos pakliuvau į Lvovo ASK komandą ir ten buvau pirmas lietuvis krepšininkas.

APIE "MAISTĄ". 1962 metais su Klaipėdos "Maistu" tapau Lietuvos krepšinio pirmenybių nugalėtoju. Mano komandos draugai buvo iš Kauno "Žalgirio" grįžęs Valentinas Greičiūnas, Europos jaunių krepšinio žvaigždės Modestas Paulauskas ir Rimas Salys.

APIE TOLERANCIJĄ. Modestas Paulauskas tada buvo dar tik dešimtokas. Mes, vyresni žaidėjai, juodu su Rimu Saliu priėmėme pagarbiai, nesistengėme parodyti, kad esame vyresni ir geresni. Valentinas Greičiūnas tada demonstravo aukšto lygio krepšinį, galėjo sėkmingai žaisti bet kurioje pozicijoje.

APIE VIKRUMĄ. Mano ūgis tada buvo 188 cm, o svoris - 74 kilogramai, bet dažnai tekdavo žaisti vidurio puolėju. Tada siekiant čempionų vardo teko žaisti su Kauno "Pilėnų" komanda, kurios centro puolėjas buvęs Lietuvos rutulio stūmimo rekordininkas Adolfas Varanauskas - aukštas, per 100 kilogramų sveriantis krepšininkas. Kai mane pastumdavo, skriedavau į šalį kaip skiedra. Bet aš buvau vikresnis, greitesnis.

APIE TAŠKUS. Kartą Smalininkuose pelniau 46 taškus, kai visa komanda buvo sugraibiusi kiek daugiau.

APIE PAVYDĄ. Tais laikais man daug kas pavydėdavo. Kai kitiems užsienis buvo uždarytas, aš keliaudavau po Veneciją, Romą, Londoną, Paryžių. Vienas iš pirmųjų į Klaipėdą parvežiau džinsus. 14-osios vidurinės mokyklos direktorius Ignas Ruginis, vakaronėje pamatęs mano sūnų su džinsais, jį išvijo su priekaištais: "Ko tu čia atėjai su darbinėmis kelnėmis?" Tai sūnus verkė, nes per garsiakalbį buvo paskelbta: "Budrys, prašome išeiti iš salės!"

APIE AUGINTINIUS. Vaikystėje esu ganęs karves, auginęs triušius, veisęs balandžius. Ir dabar sode Šernuose laikau 15 balandžių. Jie labai ramina. Aš pasėdžiu balandinėje 15-20 minučių ir labai atsigaunu. Klausydamasis, kaip jie burkuoja, pailsiu. Namie auginu katiną Murką, kuris jau atšventė 10 metų gimtadienį.

APIE GROŽĮ. Gražiausias metų laikas - pavasaris, kai pražysta pienių žiedai. Gražiausias medis - ąžuolas. Gražiausia spalva - žalia.

VIRTUVĖJE. Pats gaminu cepelinus. Bulves tarkuoju rankomis. Kartais išverdu ukrainietiškus barščius. Pats maistui esu neišrankus, valgau viską. Mėgstu lašinukus. Šaldytuve privalo būti sūdytų lašinukų, svogūno galvutė, agurkai, pomidorai. Iš vaisių labiausiai patinka vyšnios, trešnės, slyvos, obuoliai.

APIE KITUS. Nemėgstu pažadukų. Labai nepatinka veidmainiai.

APIE PREKYBĄ. Kai buvo kilęs prekybos bumas, teko prekiauti Lenkijos turguose. Kartą vykome į Vokietiją, tai specialiai sustojome kažkokiame Lenkijos turgelyje ir pardavinėjome mėsos konservus ir degtinę.

APIE VYNDARYSTĘ. Šiemet pasigaminau 160 litrų obuolių vyno ir 15 litrų vyno iš mėlynųjų vynuogių.

APIE AUTOMOBILĮ. Vairuoju "Audi A4". Pirmasis mano užsienietiškas automobilis buvo "Opel Ascona".

APIE AVARIJAS. Netoli Palangos esu patekęs į avariją. Tada dar vairavau žiguliuką. Buvo labai slidu, sumėtė ir įskridau į griovį. Bet labai pasisekė - ir pats likau sveikas, ir kitų nesužalojau.

APIE BAUDAS. Neseniai Klaipėdoje sulaikė už greičio viršijimą. Tai pareigūnė pažiūrėjo į mano gimimo metus ir stebėjosi, kaip tiek metų vairuoju ir dar neturiu jokios nuobaudos. Praėjo nepilnas mėnuo ir mane toje pačioje vietoje jau nubaudė kaip pėsčiąjį. Gavau 11 eurų dydžio baudą.

APIE DAINAS. Dabar jau rečiau padainuojame, bet anksčiau traukdavome liaudies dainas. Mūsų visa šeima labai balsinga.

RYTAIS, tik atsibudęs, visada lendu po šaltu dušu. Mankštelės nedarau, nes ir taip kiekvieną dieną sportuoju.

APIE MALONUMUS. Mėgstu maudytis šaltame vandenyje. Anksčiau balandžio pabaigoje jau maudydavausi jūroje. Patinka kaitintis pirtelėje.

VERTYBĖS. Šeima - didžiausias gyvenimo, valstybės turtas, o krepšinis - nacionalinė vertybė. Pamėginau tai sujungti. Rodos, pavyko.

APIE ŠEIMŲ TURNYRĄ. Tokio renginio, kaip šeimų krepšinio turnyras, nėra visame pasaulyje. Net Japonijoje apie mus žino. Kai Japonijos komandą treniravo Antanas Sireika, vietiniai išgirdo apie šeimos turnyrus, jau bando žaisti, tiesa, kol kas tik trys prieš tris. Smagu žiūrėti, kaip mažiausi vaikai krepšinio aikštelėje laksto kartu su vyresniais broliais, seserimis, tėvais, dėdėmis ir net seneliais. O juk įprastai mūsų šeimos dažniausiai susiburia tik per laidotuves.

TIKSLAI. Didžiausia svajonė, kai kitais metais įvyks 40-asis Šeimų turnyras, suorganizuoti Europos ir Pasaulio šeimų krepšinio turnyrus. Vienais metais finalas galėtų vykti Lietuvoje, kitais metais - kurioje nors kitoje šalyje.

APIE OLIMPINĘ UGNĮ. 2012 metų vasarą buvau išrinktas dalyvauti Londono olimpinės ugnies nešimo estafetėje. Kelias minutes bėgau Pietryčių Anglijos miesto Ašfordo gatvėmis. Tai buvo tarsi padėka už visą mano sportinį kelią. Kai bėgau su deglu rankose, tiesiog virpėjo širdis. Aplink buvo daugybė žmonių, visi plojo ir džiaugėsi. To apsakyti žodžiais neįmanoma, kūnu bėgiojo malonūs šiurpuliukai. Olimpinį deglą, kurį nešiau Anglijos gatvėmis, perdaviau Klaipėdos sportininkų namams. Tegul juo grožisi visi miestiečiai. Tai juk istorinis įvykis - olimpinės ugnies iki tol nėra nešęs nė vienas klaipėdietis.

APIE TURTUS. Šeima yra pats brangiausias turtas ir didžiausia vertybė, ją privalo puoselėti kiekvienas. Juk kuo daugiau darnių ir sveikų šeimų gyvens valstybėje, tuo ji bus stipresnė.

IŠSIPILDŽIUSI SVAJONĖ. Kažkada Nidoje vykdavo sporto stovyklos. Aš tais laikais vaikštinėdavau netoli "Jūratės" poilsio namų ir galvodavau, kaip čia būtų smagu dirbti. Praėjo 20 metų ir mano svajonė išsipildė. Man pasiūlė generalinio direktoriaus pareigas.

APIE ŽVEJYBĄ. Jūroje esu pagavęs menkę, kuri svėrė 10 kilogramų ir tris šimtus gramų. Specialiai iš laivo nuleidome valtelę, nes bijojome, kad laimikis nenutrūktų nuo kabliuko.

APIE GRYBAVIMĄ. Baravykų nemoku rinkti. Nerandu aš jų. Randu šilbaravykius, nes jie yra ryškesni.

APIE MUZIKĄ. Tėvai buvo nupirkę ir akordeoną, ir smuiką, bet muzikantais netapome.

PRIORITETAS. Jeigu važiuočiau į negyvenamąją salą, pasiimčiau krepšinio kamuolį. Aprangos ten, ko gero, neprireiktų. Daugiau nieko neimčiau - ir taip pragyvenčiau.

APIE SĖKMĘ. Visą gyvenimą dariau tai, kas man labiausiai patiko, ką labiausiai moku, gal dėl to ir sekėsi. Į pensiją išeiti nežadu. Artėja šeimų krepšinio turnyro keturiasdešimtmetis.

APIE UOSTAMIESTĮ. Klaipėda - mano širdies miestas. Su šiuo miestu susiję gražiausi prisiminimai.

KLAIPĖDA PO 100 METŲ. Bus atstatyta Klaipėdos piliavietė, Jono bažnyčia. Uostamiestyje bus gražiau negu Druskininkuose.

APIE GYVENIMĄ. Aš taip pragyvenau gyvenimą, kad jeigu manęs kas paklaustų, ką noriu pakeisti gyvenime, aš nieko nekeisčiau.

Kalbino Gintaras TOMKUS

Dosjė

Kazimieras Budrys gimė 1936 03 15 Klaipėdoje. Krepšininko karjerą pradėjo 1949 m. Tuo pat metu žaidė ir futbolą, ledo ritulį. Tapo miesto moksleivių čempionu stumdamas rutulį, užėmė antrąją vietą šuolių į aukštį rungtyje.

Nuo 1970 m. iki šiol K. Budrys dalyvauja krepšinio veteranų turnyruose. Kazimieras - "Neptūniečių" veteranų klubo prezidentas.

Dabartinei kartai K. Budrys labiausiai žinomas kaip vienintelio pasaulyje šeimų krepšinio turnyro įkūrėjas. Šį pavasarį Šeimų krepšinio lyga surengs jau 39-ą šeimų krepšinio turnyrą K. Budrio taurei laimėti. Už šias atitikmens visame pasaulyje neturinčias varžybas pajūryje vyresnė yra tik Kuršių marių buriavimo regata.

K. Budrys apdovanotas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento medaliu "Už nuopelnus Lietuvos sportui", Sporto garbės kryžiumi, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde, Lietuvos prezidento dekretu apdovanotas medaliu "Už nuopelnus Lietuvai".