Kas kam labiau reikalingas?

Jeigu nesugalvoji, ką naudingo nuveikti laisvalaikiu, įsigyk keturkojį draugą, kuris neplepės be reikalo, neklausinės, ko nereikia, ir išves tave pasivaikščioti bet kokiu oru, kartą patarė bičiulis, didelis šunų mylėtojas. Bet šis laisvalaikio receptas tinka anaiptol ne kiekvienam, nes žmonės yra kelių kategorijų. Vieni šunis myli, juos lepina ir laiko visateisiais šeimos nariais. Kiti jų bijo, nes mano, kad jie pikti ir gali apkandžioti. Treti nekenčia, kartais net nežinia dėl ko. Tad kalbiname tuos, kuriems jų keturkojai tapo draugais, namiškiais, suteikiančiais laisvalaikiu gerų emocijų ir net pamokų.

Verslo, kultūros ar pramogų pasaulio įžymybių namuose ar sodybose dažniausiai rasime išpuoselėtų grynaveislių šunelių. Bet yra žmonių, kurie veislės nepaiso, laiko ir mišrūnų, kurie ne mažiau mieli, o kiti turi net po kelis keturkojus, kad vienam nebūtų liūdna, kai šeimininkai dirba. Kalbinti šunų augintojai gyrė saviškius, atlaidžiai kalbėjo apie jų išdaigas ir teigė, kad augintinis jiems padeda miklinti kojas, išeiti pasivaikščioti ar pabėgioti ir puikiu oru, ir per darganą, o vaikams nebereikia aiškinti, kad negalima skriausti mažesnių už juos.

Ir džiaugsmas, ir atsakomybė

Kultūros viceministras pianistas Darius Mažintas anksčiau vadovavo muzikinius renginius organizuojančiai firmai „Culture live“, kurios dėka buvo surengti keli labdaros koncertai „Muzika išlikimui“. Juose surinkti pinigai skirti vienai gyvūnus globojančiai organizacijai. „Gyvūnai mus moko mylėti ne tik juos, bet ir žmones. Kaip žmogus elgiasi su šunimi, kate ar kitu gyvu padarėliu, taip elgsis ir su aplinkiniais. Jeigu tūlas pilietis savo šunį dresuos pagaliu ar diržu, tai taip elgsis ir su vaiku. Gaila, bet vis dar tenka priminti, kad privalome rūpintis mažesniais ir silpnesniais už save“, - apgailestauja D.Mažintas.

Su žmona Ugne prieš kelerius metus juodu įsigijo dabar ypač populiarios Jorkšyro terjerų veislės šunelį. Šiemet susilaukęs sūnaus, muzikas augintinio neatsisakė. „Tas rūpestėlis šuneliu mums buvo tarsi generalinė repeticija iki vaikelio gimimo, - šypsojosi viceministras. - Tokio mažumo, kantrumo ir meilumo gyvūnas tikrai nevaržo šeimininkų, nes visada gali keliauti kartu. Atsakomybė už gyvą padarą ne mažesnė negu auginant vaiką“. Anot viceministro, kol mūsų šalyje požiūris į gyvūnus ir jų globą nepasikeis, tol bus tokių žiaurių nutikimų, kai vaikai išduria mažiems kačiukams akis arba numeta šunelį nuo tilto. „Jeigu vaikas sugeba nuskriausti gyvūną, tai užaugęs gali nužudyti ir žmogų. Tad bausmės už gyvūnų kankinimą turėtų būti griežtesnės. „Reikėtų persvarstyti Gyvūnų globos ir elgesio su jais įstatymą ta linkme. O viešos gyvūnų globos akcijos labai reikalingos, nes primena mūsų priedermę“, - įsitikinęs pašnekovas.

Moka užgesinti neigiamas emocijas

Apie airių seterių veislės šunelį Orį, kuriam aštuoni mėnesiai, aktorius ir režisierius Sakalas Uždavinys kalba: „Galiu pasakyti tik gera, nes apie tikrus draugus blogai kalbėti nedera. Beje, visose civilizuotose valstybėse, o man su žmona Silvija ilgą laiką teko gyventi Kanadoje, žmonių ryšys su gyvūnais, ne tik su savo augintiniais, yra labai šiltas ir draugiškas. Šunys gali eiti šalia šeimininko be pavadžio, lakstyti po parkus, užsukti į kavines ir pan. Šiuo atžvilgiu vis griežtėjančiais draudimais ir suvaržymais Lietuva yra labai atsilikusi šalis. Jeigu žmogus apsisprendžia turėti namie gyvūną, privalo žinoti, kad bus ir problemų, nes tai ne žaisliukas vaikams. Teks kitaip vertinti ir savo buitį. Jaunas šuniukas būtinai ką nors sujauks, suvels, o gal ir apgrauš, todėl reikia turėti kantrybės jį auklėti. Mūsiškis kol kas jokios didelės ir nepataisomos išdaigos neiškrėtė“.

Aktorius tik apgailestauja, kad per gastroles, repeticijas ir spektaklius šuneliui jis skiria mažiau laiko negu žmona. Dabar, vasarą, kai dar neprasidėjo darbų sezonas, Sakalas pats mėgaujasi pasivaikščiojimais su šunimi. „Neatsistebiu gamtos ir gyvūno tobulybe. Žiūrėdamas į šitą padarą, dažnai galvoju apie mus, žmones, kurie barasi, pykstasi, o šuo priima visas, net ir neigiamas, šeimininko emocijas ir moka jas užgesinti“, - kalba vyras. S.Uždavinys baisisi, deja, neretais atvejais, kai žmonės atsibodusius gyvūnus ar išvykdami svetur, išmeta tiesiog į gatvę.

Savo augintinio gerosiomis savybėmis džiaugiasi ir dainininkas Žilvinas Žvagulis, kuris sūnaus Vakario prašomas neseniai įsigijo retos Lietuvoje šveicarų zenenhundų veislės šunelį Aro. Žilvino žmona dainininkė Irena Starošaitė iš pradžių priešinosi tokiam sumanymui, nes šuo - ne iš mažųjų, bet galiausiai sutiko. Dabar kilmingasis Aro lydi dainininkus į koncertus ir klusniai jų laukia užkulisiuose.

O štai verslininku tapęs žurnalistas Ričardas Sartatavičius taip pat negali apsieiti be šuns, ir ne bet kokio, o rotveilerių veislės. Vienas jo augintinis, sulaukęs garbaus amžiaus, prieš kelerius metus iškeliavo, kaip sakoma, į amžinąsias pievas, bet Ričardas ir jo žmona Juventa neilgai trukus įsigijo kitą tos pačios veislės šunį Rodą. „Kai kas rotveilerius laiko pavojingais ir jų bijo, o mūsiškiai labai draugiški, bet tik geriems žmonėms ir yra patikimi namų sargai“, - sako R.Sartatavičius. Paklaustas apie priimtą įstatymą, kuris draus daugiabučiuose laikyti kai kurių pavojingų veislių šunis, vyras tikino, kad dėl bet kokios veislės šuns agresijos pirmiausia kaltas šeimininkas, kuris nepasirūpino dresūra.

Nekilmingi, bet protingi

Tie, kurie augina mišrūnus, kitaip - kiemsargiukus, gali iki kraujo ginčytis, kad jų augintiniai ne blogesni už kilminguosius. Iš tiesų dėl tų argumentų nesutaria ir kinologai, nors jiems labiau rūpi veislynų keturkojai, o ne tie, kuriuos priglaudžia „Penkios pėdutės“, „Pifas“, „Lesė“ ar kita gyvūnų globos savanorių įstaiga. Tokią kieminę kalaitę vardu Leira jau šešeri metai augina dainininkė ir kelių knygų autorė Rūta Lukoševičiūtė. „Negaliu atsidžiaugti savo spontanišku poelgiu, kai kadaise pasiėmiau iš kiemo vieną iš dešimties beglobės kalės šunyčių. Jos prieraišumas ir ištikimybė beribė. Tarsi žinotų, kad išgelbėjau nuo pražūties, - giria augintinę Rūta, puikiai sutariančią ir su jos 3,5 metukų dukrele Lėja Kornelija. - Leira nė karto nesirgo, yra judri ir nepaprastai protinga“.

Nekilminga iš Klaipėdos „Penkių pėdučių“ gyvūnų prieglaudos pernai parsivežtą šunyte Uoga džiaugiasi ir aktoriaus Vytauto Rumšo jaunesniojo šeima, taip pat auginanti vaikelį.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"