Kam patinka Lietuva lapkritį?

Mums tai labai egzotiška. Ir paskutiniai spalvoti medžių lapai, ir pirmas sniegas bei šalna. Pavyzdžiui iki šiol niekada neteko matyti apledėjusių medžių ar ledo bei sniego nuklotų smėlio kopų. Tokių vaizdų Australijoje nepamatysi. Be to, tokiu metų laiku daug mažiau turistų ir gali netrukdomas stebėti tikrą, o ne turistams pristatomą žmonių bei miesto gyvenimą.

Visada kelionės metu stengiamės susipažinti su vietiniais žmonėmis, kad galėtume geriau pažinti kultūrų skirtumus.

Tai gal jau spėjote susidaryti įspūdį, kokie yra lietuviai?

Pirmiausia į akis krinta tai, kad jie labai draugiški. Atrodo, jog Latvija - čia pat, ir žmonės tikrai turėtų būti panašūs, bet taip nėra. Lietuvoje dėl žmonių šypsenų jautiesi daug jaukiau. Kitoms jūsų tautos savybėms pažinti reikia daugiau laiko.

O kaip apibūdintumėte tipišką šiuolaikinės Australijos gyventoją?

Tai draugiškas, geranoriškas, mėgstantis gamtą ir aktyvų poilsį žmogus. Ir tikriausiai jaučiantis istorijos, istorinių šaknų nostalgiją. Todėl ir jūsų mieste mus visų pirma žavi istorinis palikimas, senamiesčio pastatai ir gatvelės.

Kur dar apsilankėte Klaipėdoje?

Buvome Pilies muziejuje, Fotogalerijoje. Planavome ir Laikrodžių muziejų aplankyti, bet labai sušalome, tad nukeliavome į "Pėdos" galeriją. Mus ten labai maloniai priėmė. Daug gražių meno dirbinių pamatėme. Pirkti tokių gal ir nepirktume, bet pamatyti įdomu. Ir labai skanų omletą ten valgėme. Buvome užsukę į "Kurpius". Tikėjomės tikro džiazo, bet grojo muziką, tik primenančią džiazą ir nelabai aukšto lygio. Publiką sudarė vyresnio amžiaus vyrai, kurie, atrodo, čia atėjo "nukabinti" merginų. Tad mums buvo nesmagu.

O ar patiko lietuviškas maistas?

Jūsų duona - fantastinė! Ypač juoda. Tiesiog negalime jos atsivalgyti. Ir blynų įvairovė sužavėjo. Labai skanūs.

O kur Klaipėdoje apsistojote?

Jau Rygoje, Jaunimo viešbutyje, gavome Klaipėdos jaunimo viešbučio skrajukę. Jis tikrai patogus, arti stoties. Čia švaru ir jauku, tad jaučiamės gerai.

O ką dar spėjote Lietuvoje apžiūrėti?

Apie Lietuvą prieš atvykdamos beveik nieko nežinojome, bet draugai, kurie buvo lankęsi čia anksčiau, jūsų šalį apibėrė pačiais geriausiais komplimentais. Mes taip pat nesitikėjome, kad jūsų šalis tokia vakarietiška ir labai gražus kraštovaizdis, daug erdvės, puikūs miškai. Pastebėjome, kad Lietuvoje nedideli miesteliai daug geriau sutvarkyti nei Latvijoje ar Estijoje. Mes lankėmės Šiauliuose ir Kryžių kalne. Ta šventa vieta paliko neišdildomą įspūdį. Gal todėl, kad, be mūsų, buvo tik viena moterėlė. Tai buvo pilka diena, bet toks oras sukūrė mistin atmosferą. Įdomu, kaip ši vieta atrodo apgulta piligrimų?

Buvome ir Nidoje. Mus sužavėjo miškas, jo kvapai, spalvos. Pataikėme tokiu momentu, kai medžiai buvo nukloti šerkšno. Jautėmės kaip pasakoje. Mes Australijoje taip pat turime kopas, bet niekada neteko jų matyti nuklotų ledu. Mums buvo gaila, kad Nidoje buvo uždaryta Gintaro galerija ir Tomo Mano namelis, tad ten nepabuvome.

O štai Raganų kalnas, kuriame nėra nei atidarymo, nei uždarymo valandų, mus tiesiog užbūrė. Tiesiog puikus sumanymas įkurdinti skulptūras kalne, tokio mąslaus miško apsuptyje. Nuostabūs meno kūriniai ir fantastinė gamta.

Ką savo tėvynainiams pasakytumėte apie Lietuvą, ką akcentuotumėte?

Istoriją, gamtą ir žmones.