"Kalėjime geriau nei laisvėje"

Klaipėdietis Antanas Petrauskis (gim. 1959 m.) buvo teistas už vagystes bei kitus nusikaltimus ne kartą. Šių metų rugpjūčio mėn. 20 d. jis lygtinai paleistas į laisvę iš Marijampolės griežtojo režimo pataisų darbų kolonijos.
"Išėjęs į laisvę Marijampolėje gavau pinigų bilietui į Klaipėdą: juokinga - man davė 27 Lt, o kelionė juk kainuoja brangiau. Taip pat gavau dar 80 Lt. Tai tiek man buvo duota, kad pradėčiau gyventi iš naujo",- pasakojo suvirintojo profesiją turintis A. Petrauskis.
Atvykęs į redakciją, buvęs kalinys pasakojo, jog jau trečia savaitė neturi pinigų. Per savo gyvenimą viso kalėjęs 17 metų, vyriškis jaučiasi per senas ir teigė vogti nenorįs. "Bandžiau susirasti darbą, tačiau be dokumento dirbti negaliu, nueinu į Migracijos tarnybą, ten mane paprasčiausiai išvaro. Dukart norėjau pasitraukti iš gyvenimo, bet gydytojai atgaivindavo. Marijampolėje turėjau ko pavalgyti, kur miegoti, galėjau bibliotekoje knygų paskaityti. Ten buvo daug geriau gyventi",- teigė nusikaltėlis.

Reikia specialios tarnybos

Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos pavaduotojas auklėjamajam darbui Antanas Baliukevičius "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog pakartotinai į įkalinimo įstaigą patekę nusikaltėliai pripažįsta: jiems gyvenimas laisvėje - beviltiška.
Daug metų su kaliniais dirbantis kolonijos darbuotojas dalinosi savo mintimis: "Žinote, Lietuvoje turėtų būti Probacijos tarnyba. Pavyzdžiai užsienyje parodė, jog tokios tarnybos funkcionavimas - labai teigiamas socialinis reiškinys." Pasak A. Baliukevičiaus, išėjusiems į laisvę reikia psichologo pagalbos, tokie žmonės turi būti nuolat prižiūrimi.
Pavyzdžiui, daugelyje Skandinavijos šalių išėjusiems į laisvę kaliniams yra skiriamas ypatingas dėmesys: Probacijos tarnybos darbuotojai bendradarbiauja su verslininkais. Šiems yra paaiškinama, kad buvusiems kaliniams reikia suteikti galimybes įsikabinti į gyvenimą, duodama galimybė dirbti. Verslininkai už tokius darbuotojus iš valstybės gauna premijas. "Juk išėjęs į laisvę kalinys vėl atsiduria nusikaltėlių rate ir šie jį patraukia savo pusėn. O jei yra suteikiama socialinė bei moralinė parama, daugiau žmonių dar kartą nusikalsti nebenori",- sakė kolonijos darbuotojas.
A. Baliukevičius prisiminė, jog Tarybų Sąjungos laikais situacija buvo kiek kitokia: į laisvę paleistus kalinius tam tikram laikui įdarbindavo priverstinai. Tačiau kolonijos darbuotojas tikisi, kad ir Lietuvoje greitai bus sukurta Probacijos tarnyba. Šiuo metu į šią įstaigą Lietuvoje panašias funkcijas atlieka Pataisos inspekcija. "Vakarų ekspresui" Klaipėdoje esančios Pataisos inspekcijos skyriaus viršininkė Liuba Krūminienė sakė, jog laisvėn paleistiems kaliniams yra suteikiama tik reikiama informacija.
Tačiau realios pagalbos kaliniai negauna, nes nėra tuo tikslu sukurtos įstatyminės bazės. Tiesa, jei paleisti kaliniai turi gauti naują pasą, visas su tuo susijusias išlaidas padengia Socialinės paramos centras. A. Baliukevičiaus nuomone, ši įstaiga turėtų būti skirta socialiai remtiniems žmonėms, o kaliniams reikia specialios institucijos, būtent - Probacijos tarnybos.

Išvarė iš bažnyčios

Klaipėdos Socialinės paramos centro socialinių paslaugų specialistė Birutė Anfimova taip pat pripažino, jog į laisvę paleisti nusikaltėliai nebemoka joje gyventi. "Jie yra netekę visų socialinių ryšių, neturi nei padėti galinčių draugų, nei artimųjų - giminės dažnai nusigręžia",- sakė darbuotoja.

"Vakarų ekspresas" taip pat pasidomėjo, kodėl į redakciją kreipęsis A. Petrauskis negauna laikinojo paso. Klaipėdos Migracijos skyriaus komisarė Svetlana Cholina paaiškino, jog buvęs kalinys dar prieš patekdamas į koloniją pametė savo asmens dokumentą. Šis buvo išduotas ne uostamiesčio institucijoje, bet Klaipėdos rajono Migracijos tarnyboje. Taigi būtinas yra šios tarnybos A. Petrauskio tapatybę patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju pažymėjimo apie kalinio paleidimą neužtenka.
Kaip ir kiekvienas praradęs pasą pilietis, A. Petrauskis turi sumokėti 55 Lt mokestį bei apie dokumento praradimą paskelbti vietos spaudoje. Tik tokiu atveju yra išduodamas laikinasis pasas, su kuriuo galima įsidarbinti bei mokėti mokesčius. Beje, A. Petrauskis Migracijos tarnybai nepateikė nei prašymo, nei reikiamų 4 atitinkamo formato nuotraukų.
Psichologo Viliaus Katinsko nuomone, ši situacija tik patvirtina, kad laisvėn paleisti kaliniai nebeturi normalaus gyvenimo vizijos ir nesugeba metodiškai susidoroti su savo problemomis.

Pats A. Petrauskis pasakojo, jog nors jis ir turi socialinio draudimo pažymėjimą, darbdaviai, sužinoję apie teistumą, jo paslaugų atsisako. "Draugai? O ką jie? Taip, galėčiau su jais tik girtuokliauti, bet pagalbos nesitikiu - jiems patiems jos reikia. Aš ėjau į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Nieko, net duonos nepasiūlę, išvarė po to, kai pamatė mano teistumą liudijantį dokumentą",- teigė buvęs kalinys.