Jurijus Smoriginas - apie gėjus, sovietinius laikus ir mezgimą

Apie gėjus su J. Smoriginu kalbamės visai neatsitiktinai. Jo pastatytas spektaklis "boHema" pasakoja apie rašytojo Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) gyvenimą ir meilę kitam vyrui. Tokia neįprasta tema pastatytas spektaklis jau sulaukė kritikų ir publikos pripažinimo. "boHemos" "vinis" - visuomenės nepakantumas kitokiems žmonėms.

Oskaras Vaildas, jau būdamas žymus filosofas ir rašytojas, turėdamas žmoną ir vaikų, įsimyli jauną poetą Bozį, kuris O. Vaildą įtraukia į paleistuvystės pasaulį. Rašytoją palieka šeima, visuomenė nusigręžia, dėl savo orientacijos jis nuteisiamas kalėti. Tokią neįprastą teatrui temą J. Smoriginas pasirinko todėl, kad mėgsta ieškoti įdomių, "nekomercinių" siužetų.

Be abejo, dėl savo sprendimo statyti spektaklį apie vyrų meilę, pats baletmeisteris, dviejų vaikų tėvas, išgirdo įvairiausių gandų ir paskalų apie save.

"Jei ir būčiau gėjus, vis tiek nesakyčiau - čia Lietuva, per daug mažas kraštas. Tik labai turtingi žmonės, tokie kaip Eltonas Džonas, gali ramiai pasakoti apie savo orientaciją, kadangi gali jaustis saugūs. O piktų žmonių pilna visur".

Susimąstome apie homofobiją Lietuvoje ir pasaulyje. Lietuviai - vieni iš nepakančiausių gėjams visoje Europoje. O L. Smoriginas pastebi, kad homofobija dabar tampa madinga: "daugelio vaikinų grupių narių stilius - pseudo gėjų. Apranga, šukuosenos, manieros - infantiliškos, tam, kad atkreiptų dėmesį".

Jaunystėje nešiojo "kliošus"

Jurijus Smoriginas sako iš karto atskiriantis homoseksualus - iš žvilgsnio, manierų, apsirengimo. Apskritai jis pastebi, kad dabar vyrai rengiasi moteriškiau, daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai. Jie vis labiau tampa narcizais, tuo tarpu moterys ima dirbti vyriškus darbus. "Gamta mus apdovanojo penkiomis galūnėmis - dėl to turėjome būti viršesni, o moterys - pasyvesnės. O kadangi dabar moterys dažnai būna viršesnės, daugelis vyrų yra nelaimingi". Taip bekalbėdami padarome išvadą, kad didelis žmonių nepakantumas kitiems - kad ir gėjams - atsiranda iš to, kad patys nėra patenkinti savo gyvenimu. Nepakantumo taikiniu yra tapęs ir J. Smoriginas - pasirinkęs tikrai ne dažną šokėjo profesiją, jis dažnai sulaukdavo kitų nesupratingumo. "Žiūrėdavo kaip į beždžionę keturiom kojom. Jaunas būdamas labai dėl to kompleksavau".

Baletmeisteris tikrai turėjo būti pastebima asmenybė - nešiojo "45 centimetrų pločio" platėjančias kelnes, klumpes itin aukšta pakulne. "Visada stengiausi būti kitoks. Man net "Bitlai" nepatikdavo, klausiau Edit Piaf ir kitų". Darydavo, ką norėdavo pats - va buvo laikai, kai su draugu megzdavo sau įvairius nertinius.

Į pensiją - keturiasdešimties

Už poros metų penkiasdešimtmetį švęsiantis baleto artistas senas tikrai nesijaučia. Jis sako, kad svarbiausia - jaustis jaunam. "O mano kūnas dar jaunatviškas - juk kasdien sportuoju, treniruojuosi, be to, daug laiko praleidžiu savo studijoje su šokėjais". Nuo 15 metų šokęs baletą, dabar pats J. Smoriginas stato spektaklius. Baleto šokėjui pensija - sunkus gyvenimo etapas: "Tau 40 metų, gauni 270 litų pensijos, ir nieko nemoki, tik šokti".

J. Smoriginas savyje surado ir režisieriaus gabumų - dabar jau yra sukūręs daugiau nei 25 spektaklius. Bene 4 metus jis dirbo Klaipėdoje, už šiuo gyvenimo laikotarpiu nuveiktus darbus baletmeisteris 2001 metais gavo "Kristoforą", kuris vadinamas teatralų "Bravo".

J. Smoriginas prisimena ankstesnius laikus, kai operos ir baleto teatras Vilniuje buvo naujiena, salės - pilnutėlės, o kelionės į užsienį - beveik neįmanomas dalykas. Jis mano, kad iš dalies sovietiniu laikotarpiu gyventi buvo lengviau: "Žmonės buvo laimingesni, kadangi nebuvo tokio milžiniško skirtumo tarp turtingų ir vargšų, visi buvo daugmaž lygūs, išskyrus mažą grupelę "partinių". Apie keliones į užsienį nė nesvajodavome, bet nebuvo ir tokios didelės konkurencijos, kaip dabar".

Išgėręs daro špagatą

Anksčiau ir menininkų susibūrimai buvo didesni. Po kiekvienos premjeros - didžiulė šventė. Ar sunku nepaskęsti alkoholio ir linksmybių liūne?
"Gėrimo periodai sutapdavo su sunkesniais laikais - kai kas nors nesisekdavo. Būdavo visko". Dabar baletmeisteris daug nebešvenčia - tam tiesiog nėra laiko. Be to, jam nepatogu dėl sūnaus Juliaus, kuris jį kartais gėdina: "Kai gan daug išgeriu, vėliau jis pasakoja, kad buvau kvailas ir dariau špagatą",- juokiasi J.Smoriginas.
Jis prisimena, kaip kartą vienas viduryje salės šoko savo pyktelėjusiai žmonai. Nors šiaip J. Smoriginas rūpinasi savo reputacija ir išvaizda. "Apskritai mes, šokėjai, bene visą gyvenimą praleidžiame prie veidrodžio - kaip prostitutės".
O iki 18-os metų būsimas baletmeisteris nešiojo tik treningus...