Jolita Koruklu: "Jei mokaisi, niekas nėra sunku"

Šiuo metu Stambule šilta, apie 27 laipsn. C, ir labai drėgna. Vieną didžiausių Europos miestų Jolita pažino ne iš karto: "Jis chaotiškas, nuolat judantis... Čia atvažiavusi pirmus kartus, žavėjausi kiekvienu kampeliu, bet po kelerių metų pavargau nuo amžinų kamščių, triukšmo, dulkių... O pastaruosius kelerius metus vėl iš naujo jį atrandu. Per paskutinius dvejus metus pamačiau daugiau Stambulo nei per pirmuosius penkerius."

Dabar Jolitos gyvenimas sukasi aplink namus, dukros darželį, žaidimų parką... Šiuo metu ji rašo antrąją knygą - Stambulo kelionių gidą, taip pat savo kulinarinį tinklaraštį (www.surfingtheworldcuisine.com), iš kurio gimė pirmoji knyga - "Turkijos virtuvė", neseniai išleista Lietuvoje. Nors Jolita - anglų kalbos filologė, maisto gaminimas ir turkų kulinarinis paveldas tapo jos didžiuoju atradimu.

Iš mamos ir anytos

Esate egzotiškų patiekalų virtuozė. Kada pajutote aistrą gaminti? Kas buvo pirmieji Jūsų mokytojai?

Pradėjau gaminti gana ankstyvoje paauglystėje. Mama dirbdavo pamainomis, tai reikėdavo kaip nors suktis. Ji visada daug gamindavo, todėl augdama tai mačiau ir mokiausi. Su turkiška virtuve susipažinau per pirmus metus Turkijoje, nes tada gyvenome su anyta. Greičiausiai, jei ne ji, tai vis dar lietuviškus ar bent jau europietiškus patiekalus gaminčiau.

Ar prisimenate savo pirmąjį "blyną"? Kas tai buvo?

Pirmo blyno neprisimenu, bet jų kartais pasitaiko, ypač gaminant kokius kepinius, nes čia reikia būti atidžiam su gramais ir tinkamais ingredientais.

Kas paskatino parašyti knygą "Turkijos virtuvė"?

Buvusi kursiokė. Ji netikėtai parašė man žinutę į "Facebook'ą", pasiūlė pabandyti ir net patarė, nuo ko pradėti. O pradėjus jau buvo paprasta.

Ar ji yra išleista Turkijoje?

Knyga išleista lietuvių kalba Lietuvoje. Turkijoje jos platinti neplanuoju.

Ar yra kokių nors panašumų tarp tradicinės lietuviškos kulinarijos ir turkiškosios?

Esama panašumų, ypač tarp šiuolaikinių patiekalų. Pavyzdžiui, turkai gamina suktinukus iš kopūstų (balandėlius), verda plovą, marinuoja daug daržovių, mėgsta ant "griliaus" keptą mėsą, troškinius, sriubas...

Kokie didžiausi skirtumai?

Turkiškas maistas truputį aštresnis. Čia vartojama daugiau žalumynų, pomidorų ir paprikų, alyvuogių aliejaus. Turkai mėsos ar žuvies nerūko ir nesūdo, todėl iš užsienio atvežti rūkyti ar sūdyti produktai daugeliui atrodo keisti ir nepriimtini.

Kokius Jūsų gaminamus šedevrus labiausiai giria Jūsų vyras?

Mano vyras, kaip ir bet kuris turkas, labiausiai mėgsta patiekalus, kilusius iš jo regiono. Jis užaugo Hatay regione, Pietryčių Turkijoje, netoli Sirijos sienos, tad ir jo mėgstami patiekalai turi šiek tiek arabiškos kilmės. Jis nepaprastai mėgsta bulguro plovus, humusą - avinžirnių ir tahini (sezamų) pastos užtepą, baklažanų ir paprikų salotas, plokščiąją duoną su paprikomis ar špinatais.

Ar mėgsta kokius nors lietuviškus patiekalus?

Lietuviškus gaminu gana retai, dažniausiai Kalėdų ir Velykų metu, tačiau dažnai verdu burokėlių sriubą, ypač su džiovintais grybais, kurių atsivežu iš Lietuvos. Kartais verdu virtinius, nes tiesiog neturiu kantrybės gaminti mažyčius turkiškus manti, kuriuos labai mėgsta mano dukra.

Ar laikotės šeimoje kokių nors mitybos principų?

Vienintelis principas yra tai, kad maistas turi būti šviežias ir sveikas. Pastaruoju metu pradėjome valgyti mažiau mėsos, nors ir niekada daug jos nevalgėme, stengiuosi naudoti mažiau aliejų ar baltų miltų.

Ar turite ten sodą, daržą?

Ne, gyvename bute. Sodų čia tokių kaip ir nėra... Daržoves visada perku turguose, kurie yra labai gausūs visus metus. Net ir kaimuose gyvenantys retai sau augina daržoves, nes bent kartą per savaitę atvažiuoja ūkininkai su savo produkcija.

Iš kur Jūs semiate tokių stulbinamų patiekalų receptus? Kur jų atrandate?

Gyvenu Turkijoje jau daugiau nei 9 metus, tai nori nenori matau, ką valgo aplinkiniai. Tenka vakarieniauti pas draugus, restoranuose. Skaitau, žiūriu įvairias televizijos laidas - tokiu būdu ir ateina įkvėpimas. Visada patiekalus ruošiu tokius, kokius norėčiau valgyti pati ir mano šeima. Gimus dukrai, pradėjau gaminti švelnesnius patiekalus, su mažiau druskos, kad įtiktų ir mažajai valgytojai.

Sveikatos tavo rankoms

Mokate turkiškai?

Moku, tačiau ne tiek kiek norėčiau, todėl kitą mėnesį pradedu turkų kalbos kursus. Tikiuosi, jie padės išmokti kalbėti taisyklingiau.

Ar sunki turkų kalba?

Sako, kad nesunki, nes griežtos taisyklės ir mažai išimčių. Bet, kaip ir mokantis bet kurią kitą kalbą, visus žodžius, posakius reikia įsiminti. Jei mokaisi, niekas nėra sunku.

Ar žinote kokių nors turkiškų patarlių?

Turkų kalba yra labai vaizdinga, jie turi patarlių, posakių kiekvienai gyvenimiškai situacijai. Pavalgę turkai maistą ruošusiam asmeniui visada pasako: "Elenize saglik". Tai reiškia: "Sveikatos tavo rankoms".

Ką reikia atsakyti?

Į tai atsakoma: "Afiyet olsun" - "Kad tau būtų gera". Panašiai, kaip lietuviai linki "Skanaus!"

Jei kas pamato draugą ar šeimos narį nusipirkus naują daiktą, dažnai sako: "Gule gule kulan!" - "Naudokis šypsodamas!"

Gana daug vaizdingų frazių vartojama žmogaus charakteriui ar išvaizdai apibūdinti. Pavyzdžiui, charizmatišką ar paslaptingos išvaizdos žmogų galima pavadinti "seytan tuyu" - tai reiškia "šėtono plunksna".

Ar tai bus komplimentas?

Taip, tai bus komplimentas. O žavią moterį, turinčią nedidelių apvalumų, dažnai maloniai pavadina "balik eti", pažodžiui - "žuvies mėsa", bet iš tiesų tai reiškia "minkšta ir maloni".

Vienas iš gražiausių linkėjimų ką tik susituokusiems jauniesiems skamba taip: "Bir yastikta kocasinlar" - "Kad pasentumėte su viena pagalve", kitaip sakant, niekada nesipyktumėte ir visada būtumėte kartu. Pagal tradiciją jaunieji miega su viena ilga pagalve.

Stambulas yra visoks

Dešimtus metus gyvenate viename didžiausių Europos miestų. Koks jis - Jūsų akimis?

Stambulas yra chaotiškas, visada judantis, niekada nesustojantis miestas. Pirmą kartą jį pamatę žmonės visada įsimyli, šiek tiek pagyvenę pavargsta nuo jo, o vėliau pripratę vėl jį atranda. Tokia ir mano istorija. Čia atvažiavusi pirmus kartus, žavėjausi kiekvienu kampeliu, bet po kelerių metų pavargau nuo amžinų kamščių, triukšmo, dulkių... O pastaruosius kelerius metus vėl iš naujo jį atrandu. Per paskutinius dvejus metus pamačiau daugiau Stambulo nei per pirmuosius penkerius: išvaikščiojau siauras senamiesčio gatveles, menančias daugiau nei 500 metų istoriją, hipiškas ir jaunatviškas - mėgstamas jaunų ir veržlių žmonių. Šis miestas iš tiesų yra visoks, tik reikia laiko ir noro tai atrasti.

Koks Jūsų pačios gyvenimo ritmas?

Gana lėtas ir vienodas. Paprastai jis sukasi aplink namus, dukros darželį, žaidimų parką, darbą...

Kokį darbą dirbate?

Rašau naują knygą - Stambulo kelionių gidą, taip pat savo kulinarinį tinklaraštį (www.surfingtheworldcuisine.com).

Kartais susitinku su draugais. Mes gyvename Stambulo europinės pusės pakraštyje, todėl čia mažiau triukšmo, mažiau žmonių, tiesiog paprastas gyvenimas, ir tiek.

Jei dar nebuvote...

Ką patartumėte aplankyti atvykus pirmą kartą?

Pirmą kartą tiesiog privaloma susipažinti su Stambulo istorija, aplankyti istorinio Sultanachmeto rajono įžymybes: čia buvo Bizantijos, Konstantinopolio ir Stambulo pradžia. Šv. Sofijos soboras, Topkapi rūmai, archeologijos muziejai, Mėlynoji mečetė, Bazilikos cisterna (puikiai išsilaikiusi senovinė Konstantinopolio vandens saugykla), Konstantinopolio hipodromas, Arasta ir Didysis turgūs... Visos šios vietos yra viena šalia kitos, todėl nereikia klaidžioti. Tai vienas didžiulis atviras muziejus.

Turint daugiau laiko, galima nukeliauti į didingą Suleimanijos mečetę (visai šalia Didžiojo turgaus), įsikūrusią ant 3-iosios miesto kalvos. Kartu pasigrožėsite ir nuostabiais Auksinio Rago įlankos bei Bosforo sąsiaurio vaizdais.

Taip pat siūlyčiau apsilankyti egiptietiškame, arba prieskonių, turguje prie Galatos tilto ir pakilti į 67 metrų Galatos bokštą.

Troštantys pramogų visada jų ras judriausioje Stambulo gatvėje Istiklal prie Taksimo aikštės ar Bosforo pakrantėse esančiose "meyhanėse" - tai tradiciniai restoranai, kuriuose dažniausiai valgomi užkandžiai ir geriama raki. Čia pat paprastai ir šokama... Galima pasilinksminti ir klubuose.

O jei norisi pabėgti nuo triukšmo?

Tuomet siūlau aplankyti nuostabius Stambulo parkus ar visai dienai nuplaukti į Princų salas.

Ko patartumėte čia būtinai paragauti?

Jei apsistosite Sultanachmeto rajone (ideali vieta, jei nenorite naudotis taksi ar viešuoju transportu), visi restoranai ir patiekalai atrodys gana vienodi. Tačiau ir čia galima išsirinkti kai ką autentiška. Paragaukite tradicinių turkiškų pusryčių, ypač Van regiono. Prie Bosforo sąsiaurio rasite ne vieną restoraną, tiekiantį puikius tradiciškus pusryčius, o tuo pat metu galėsite grožėtis stulbinančiais vaizdais, tik patarčiau peržiūrėti kainas, nes viename restorane pusryčiai 2 asmenims gali kainuoti 50 Turkijos lirų (apie 15 eurų), o kitame - ir kelis šimtus.

Priešpiečiams puikiai tiktų "Sultanahmet kofte" - maltinukai, arba "gozleme" - dideli įdaryti blynai su jogurto gėrimu "ayran".

Vakarienei siūlyčiau rinktis "iskender kebab". Jeigu keliaujate keliese, užsisakykite kebabų rinkinį, nes vienu metu paragausite visų populiariausių jų rūšių, t. y. ant žarijų keptos mėsos.

Jei ištrūksite iš Sultanachmeto rajono, paragaukite "meze" - užkandžių, kurie bus patiekti mažose lėkštelėse, ar žuvies patiekalų.

Desertui neapsistokite tik ties garsiąja baklava, bet paragaukite pudingų, chalvų, turkiškų ledų...

Jei jus domina tradiciška Osmanų virtuvė, aplankykite "Asetane" restoraną, garsėjantį kelis šimtus metų siekiančiais receptais, o modernios turkiškos virtuvės mėgėjai turėtų nepraleisti progos pavakarieniauti "Mikla" restorane, kuris įtrauktas į 100 geriausių restoranų pasaulyje sąrašą.

Kuris restoranas patinka Jums?

Mane asmeniškai žavi "Neolokal" restoranas netoli Galatos bokšto, "Salt" komplekse.

Visada kartu

Kur Jūs užaugote? Kur mokėtės? Kas pastūmėjo išvykti iš Lietuvos?

Užaugau Kėdainių rajone. Vilniaus universitete baigiau anglų kalbos filologijos studijas. Iš Lietuvos išvažiavau susipažinusi su savo dabartiniu vyru Cengiz, su kuriuo esame šeima daugiau nei 9 metus, kartu auginame 4 metų dukrą Emilę.

Kokie jos talentai, pomėgiai?

Kaip ir kiekvienas tokio amžiaus vaikas, ji mėgsta dainuoti, šokti, piešti ir tiesiog žaisti.

O gaminti maistą?

Taip, nori, todėl kartais leidžiu pažaisti su tešla, tarkim bandeles aptepti plaktu kiaušiniu ar apibarstyti sezamų sėklomis...

Įdomu išgirsti iš pirmų lūpų, koks turkų požiūris į vaikų auklėjimą. Sakoma, jog yra japoniškas, kiniškas, itališkas auklėjimas... O kaip apibūdintumėte turkiškąjį?

Turkiškas auklėjimas yra visai kitoks nei lietuviškas, kai kurie sako, kad čia išvis auklėjimo nėra. Tai ir tiesa, ir ne. Turkijoje vaikas yra visavertis šeimos narys, kuris dalyvauja visokioje šeimos veikloje. Ar šeima eitų į prekybos centrą, ar į svečius, ar žiūrėtų televizorių, - visada visi bus kartu. Išties kartais tai mane žavi, nes šeimos, giminaičiai ir draugai visada laiką leidžia kartu, žaidžia su vaikais ir niekas nepyksta, jei kuris pradeda verkti ar šūkalioti, atvirkščiai - visi stengsis vaiką pralinksminti. Kita vertus, iš pradžių buvo keista, kad čia nėra griežtų taisyklių, reta šeima vaikus migdo 9 valandą vakaro. Tokiu metu visai normalu eiti į svečius arba jų sulaukti.

Memeklet

Ar greitai pavyko prigyti kitokioje kultūroje?

Prie visko priprantama. Kas iš pradžių atrodė keista, dabar jau tapo norma. Dabar jau grįžusi į Lietuvą "pagaunu" save besistebinčią, kodėl čia kitaip. Išties Turkijoje daug kas yra kitaip, bet svarbu surasti tai, kas tave daro laimingą. Mane supa daug užsieniečių (amerikiečių, britų, ukrainiečių), todėl tai palengvina kultūrinius skirtumus.

Kuo Jums artima, patraukli, vertinga turkiška kultūra?

Mane žavi turkiška meilė gimtajam kraštui - memleket, nes kad ir kur jie būtų, kad ir ką darytų, kad ir kaip vaikytųsi vakarietiškų madų, vis tiek jiems svarbiausia lieka tai, kas yra turkiška. Kad ir restoranai ar kavinės... Stambule ir visoje Turkijoje yra labai mažai užsienio virtuvių restoranų. Jei toks atidaromas, vargu ar išsilaikys daugiau nei porą metų. Dauguma turkų ten nesilanko. Judriausioje Istiklalo gatvėje, kur gausu tiek turkų, tiek užsieniečių, viena šalia kitos veikia "Starbucks" ir "Simit Saray" kavinės. Spėkite, kurioje bus daugiau turkų?

Sakote, turkai moka mylėti savo šalį. O lietuviai?

Apie lietuvių meilę savo šaliai puikiausiai parodo bendruomenių kūrimas visame pasaulyje, tik pažiūrėkite - liepos 6 dieną himną visas pasaulis gieda. Lietuviai taip pat myli tėvynę, bet jie yra atviresni kitoms kultūroms. Pavyzdžiui, mes mieliau ragaujame kitų šalių patiekalų, turką ne kiekvieną prikalbinsi tai padaryti...

Vyrą išmokėte lietuviškai?

Ne, neišmokiau, tačiau tai sėkmingai daro mūsų dukra.

Ar esate įsitraukusi į lietuvių bendruomenės veiklą?

Lietuvių bendruomenė Turkijoje aktyviausiai veikia Antalijos mieste ir jo apylinkėse. Ten įkurta ir lietuviška savaitgalio mokyklėlė, švenčiamos visos šventės, organizuojama įvairi kitokia veikla.

O Stambule?

Yra lietuvaičių grupių, kurios tarpusavyje bendrauja, tačiau bendruomeninė veikla nevyksta, nors Kalėdas ir Velykas susiburia švęsti kartu. Greičiausiai todėl, kad daugelis čia dirba ilgas valandas arba augina mažus vaikus, todėl dėl didelių atstumų patogiau bendrauti su aplinkiniuose rajonuose įsikūrusiais tautiečiais. Netoli manęs gyvena mažiausiai penkios lietuvaitės ir du lietuviai su šeimomis. Kiek girdėjau, turėtų būti dar keli studentai, kurie mokosi pagal "Erasmus" programą Stambulo universitetuose.

Dažnai grįžtate į Lietuvą?

Kasmet, kartais ir du kartus. Vasarą būnu apie mėnesį, o žiemą ar pavasarį, jei turiu reikalų, praleidžiu maždaug porą savaičių.

Ilgitės savo šalies, gimtosios kalbos?

Žinoma, kad pasiilgstu, juk tai nepaprastai graži šalis ir ten mano mama. O lietuviškai čia visada kalbu su dukra.

JOLITOS RECEPTAS

"Šventikas nualpo"

Tai Osmanų imperijos laikus siekiantis receptas, pažodžiui reiškiantis "šventikas nualpo". Legenda sako, kad šventikas, paragavęs patiekalo, nualpo, nes jis labai jam patikęs. Kita istorija sako, kad jis nualpo sužinojęs, kiek daug alyvuogių aliejaus jame buvo panaudota.

Imam Bayildi (daržovėmis įdaryti baklažanai)

4 asmenims reikės: 8 nedidelių baklažanų (arba 4 didesnių), apie 150 ml alyvuogių aliejaus, 2 didelių svogūnų, 1 saldžiosios paprikos, 4 didelių pomidorų, 2 česnako skiltelių,, 1 šaukštelio džiovintų čiobrelių, druskos ir juodųjų pipirų - pagal skonį, pusės šaukštelio aitriosios paprikos dribsnių (arba pagal skonį), 1 šaukšto pomidorų pastos, 2 pomidorų ir 1 žaliosios paprikos - papuošti (nebūtinai), saujelės petražolių, jogurto. Patiekti su virtais ryžiais.

* Baklažanų odelę nulupkite juostelėmis, lyg kokį zebrą. Įkaitinkite keptuvę su šiek tiek aliejaus ir apkepinkite iš visų pusių apie 5 minutes, kol baklažanai šiek tiek suminkštės. Atidėkite į šalį.
* Nulupkite česnakus ir supjaustykite gabalėliais. Juos įspauskite į apkepintus baklažanus (apkepę jie bus gana minkšti).
* Nulupkite svogūnus ir supjaustykite pusžiedžiais. Paprikas susmulkinkite. Pomidorus nulupkite ir smulkiai supjaustykite ar sutarkuokite.
* Įkaitinkite keptuvę su likusiu alyvuogių aliejumi ir apkepinkite svogūnus su paprikomis, pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, čiobreliais. Kepkite apie 5 minutes, tada sudėkite pjaustytus pomidorus, išmaišykite ir kepinkite, kol suminkštės, apie 3 minutes. Sudėkite pomidorų pastą, išmaišykite, įpilkite apie 200 ml vandens ir patroškinkite apie 5 minutes.
* Įkaitinkite orkaitę iki 180 C.
* Dideliame karščiui atspariame inde paskleiskite šiek tiek pomidorų padažo su troškintomis daržovėmis, ant viršaus sudėkite baklažanus, jų vidurį įpjaukite ir šakute šiek tiek praskėskite. Į vidų įdėkite troškintų svogūnų, paprikų ir pomidorų. Ant viršaus uždėkite po griežinėlį pomidoro bei žaliosios paprikos. Likusį troškinį paskleiskite tarp baklažanų, pomidorų padažas turėtų pusiau juos uždengti. Apiberkite žiupsneliu druskos (nes baklažanai buvo nesūdyti). Dėkite indą su įdarytais baklažanais į orkaitę ir kepkite apie 30 minučių.
Patiekite baklažanus šiltus ar atvėsusius su natūraliu jogurtu ir virtais ryžiais. Prieš patiekdami apiberkite petražolėmis.
Afiyet olsun!