Joe Nickell: vaiduoklių medžiotojas

Paranormaliais reiškiniais pradėjau domėtis, kai dirbau iliuzionistu. Tuomet ir kilo mintis juos patyrinėti. Pirmoji proga pasitaikė 1972 metais Kanadoje. Tai buvo "namas, kuriame vaidenasi". Jame naktimis girdėjosi paslaptingi žingsniai ir balsai. Bet paaiškėjo, kad garsai ateina nuo laiptų, kuriais naktimis laipioja šiukšlių rinkėjai.

Nuo to laiko aš rimtai įnikau domėtis pareiškimais apie paslaptingus reiškinius. Vėliau, jau dirbdamas tyrėju detektyvų agentūroje, nutariau pratęsti savo universitetinį išsilavinimą ir įgijau magistro, o paskui ir anglų literatūros bei folkloro daktaro laipsnį. Tuo metu parašiau daug straipsnių ir knygų apie paranormalius reiškinius, o dabar išėjo mano septynioliktoji knyga, pavadinimu "Real Life X-files" ("X failai realiame gyvenime"). Kaip žinote iš mokslinio fantastinio serialo, X failai - tai slapta medžiaga apie paranormalius reiškinius.

Kalbama, kad tarp prezidento Reigano patarėjų būta astrologų. Ar magai ir astrologai turi kokios nors įtakos dabartinei JAV administracijai arba jėgos struktūroms?

Daugelio šalių vyriausybėse, taip pat ir JAV, esama žmonių, nepasižyminčių dideliu protu. Iš tikrųjų misis Reigan, kaip ir Ronaldas Reiganas, buvo prietaringa ir turėjo konsultantą astrologą, kuris, pasitaręs su žvaigždėmis, pasakydavo, kaip jai elgtis vienu ar kitu atveju. Žinoma, jei valstybės galva, priimdamas kokius nors sprendimus, klauso nemokšiškų patarimų, tai kelia nerimo. Mums lieka tikėtis, kad žala minimu atveju buvo padaryta minimali.

Buvo toks atvejis, kai CŽV susidomėjo psichologinio karo idėja ir paskyrė keletą metų ir krūvą pinigų vadinamiesiems "nuotoliniams regėjimams" tirti. Jokio efekto konstatuota nebuvo, tad, laimei, protas paėmė viršų. Tie tyrimai baigėsi.

Apie dabartinę JAV Vyriausybę nieko negaliu pasakyti - mes nežinome, kas ten darosi, bet tikimės, kad ji nepasikliauja panašia parama. Kaip yra iš tikrųjų - sužinosime kada nors vėliau. Juk ir apie Reiganų šeimos astrologines aistras tapo aišku tik vėliau. Dėl prezidento Bilo Klintono, tai nemanau, kad jis domėjosi panašiais reikalais - tai inteligentiškas žmogus.

Kokiais paranormaliais reiškiniais amerikiečiai domisi labiausiai?

Daugiausiai pranešimų - apie namus, kuriuose vaidenasi. Kartais aš tiriu tuos atvejus savo iniciatyva, kartais - televizijos prašymu. Štai televizijos kompanija ABC pakvietė mane atlikti tyrimą Luizianos valstijoje, kur "daug namų su vaiduokliais". Manęs paprašė praleisti naktį viename sename plantatorių name, vadinamojoje "žudiko sodyboje". Tai buvo puikus didelis senovinis namas, miegamajame stovėjo senovinė lova su baldakimu, ir aš puikiai išsimiegojau.

Kita amerikiečius jaudinanti tema - bendravimas su dvasiomis. JAV praėjusio amžiaus viduryje šis reiškinys, spiritizmas, buvo pripažintas vos ne mokslu. Spiritistai tiki, kad gali bendrauti su mirusiaisiais, tikliau - su jų sielomis, ir tvirtina, kad gauna iš jų įvairių pranešimų. 19 amžiuje ir 20-ojo pradžioje egzistavo daugybė triukų, kurių griebęsi, kai kurie žmonės "matydavo" dvasias arba "girdėdavo" jų balsus. Žinomi iliuzionistai, pavyzdžiui, Garis Gudinis, demaskuodavo tuos fokusus. Aš darau kai ką panašaus.

Kiti paplitę pranešimai - apie NSO, tai yra ateivių, pagrobtus žmones. Tokius pranešimus mes taip pat tiriame.

Kas tai per žmonės, kurie pranešinėja apie paranormalius reiškinius?

Kalbėdamiesi su tais žmonėmis, mes supratome, kad dauguma iš jų nuoširdžiai tiki tuo, ką kalba. Jie nėra pamišėliai. Jų pasakojimai dažniausiai susiję su būsena, vadinama "miegu atsibudus", kai žmogus galvoja, kad jis jau pabudo, tačiau jo kūnas dar paralyžiuotas miego, ir smegenys yra sapnų valdžioje, taigi žmogus mato vaiduoklius, angelus arba ateivius. Kitąkart žmonėms atrodo, kad ateiviai juos kažkur tempia. Žodžiu, "miego atsibudus" reiškinys paaiškina daugelį "paranormalių" atvejų.

Kitus paslaptingus regėjimus sukelia hipnozė: kai kurie jai pasidavę žmonės atsipalaiduoja, pasineria į tam tikrą snaudulį ir juos lanko įvairios fantazijos. Jie paprasčiausiai įsivaizduoja kosminius laivus, ateivius - tai toks žmonių tipas, kurį mes vadiname "su fantazijos problemomis". Vaikišką fantaziją turinčių žmonių JAV yra maždaug 5 procentai iš visų gyventojų. Dauguma "išaugame" savo vaikiškas fantazijas, tačiau dalis žmonių išsaugo šį gebėjimą sapnuoti atsibudus.

Ar jūsų draugija turi kokios nors įtakos Vyriausybei, CŽV, FTB?

Nieko negaliu pasakyti dėl įtakos Vyriausybei. Tik noriu pabrėžti, kad Skeptikų draugija gyvuoja jau 25 metus, joje yra keletas žymių mokslininkų, taip pat ir Nobelio premijos laureatų, kaip antai Rodas Stiuartas. Mes leidžiame savo žurnalą "Sceptical inquirerer", jis gerbiamas visuomenėje, tarp mokslininkų, inteligentijos, žodžiu, mes dirbame reikalingą darbą. Žmonės įsiklauso į mūsų nuomonę, bandydami suprasti vieną ar kitą reiškinį. Kai pranešama apie naują paranormalų reiškinį, sulaukiame daugybės laiškų ir telefono skambučių su prašymais jį ištirti. Žinoma, ne visi tiki mūsų tyrimais. Kai kurie žmonės laiko juos nepakankamais, kad būtų galima daryti išvadas, tačiau aš įsitikinęs, kad iš principo darome įtaką visuomenės nuomonei.

Kiek skaitytojų turi jūsų žurnalas?

Manau, apie 50 tūkstančių. Beje, daugiau nei 30-yje šalių.

Ar, jūsų nuomone, žavėjimasis pseudomokslu pavojingas visuomenei?

Žinoma! Pseudomokslas gali pridaryti nemažai žalos. Pavyzdžiui, astrologija tampa mąstymo būdu, kuris nepagrįstas nei faktais, nei įrodymais, nei logika, nei mokslu. "Mistinio mąstymo" įvairovė ir įprotis taip mąstyti paveikia žmonių gyvenimus. Jie ima gyventi ne realiame, o mistiniame pasaulyje, praranda gebėjimą sveikai mąstyti ir tampa įvairiausių sukčių, traukiančių iš jų pinigus, aukomis. Žmonės, užuot ėję pas tikrus gydytojus, kreipiasi į visokius žynius, o tai jų sveikatai gali turėti katastrofiškų padarinių. Vieni paranormalūs tikėjimai gana rimti, kiti ne tokie pavojingi, tačiau įprotis mąstyti mistiškai priveda žmones prie siaubingų situacijų.

Jūs užsiimate ir antimokslo problemomis?

Aš dažniausiai dirbu su paranormaliais reiškiniais. Antimokslas yra tam tikra pozicija, teigianti, kad mokslas gali pažinti tik kai kuriuos reiškinius ir kad daugeliu atvejų reikia pasikliauti intuicija ir širdies balsu. Taigi žmonės, kurie mano, kad mokslas negali, pavyzdžiui, bendrauti su dvasiomis, tiki, kad jeigu jie įsivaizduos savo pokalbį su mirusiaisiais, tai tas pokalbis taps realybe. Tai yra viena iš antimokslo pozicijos variantų, kurio esmė - mokslas esąs ribotas, šaltas ir t.t. Žinoma, puiku yra turėti širdį, jausmus, kurie daro mus žmonėmis. Aš poetas, aš artistas - visa tai nuostabu, bet kai tenka priimti rimtus sprendimus, reikia galvoti kritiškai ir kreiptis ne tik į širdį, bet ir į galvą.

Dalyvavote tarptautiniame simpoziume pseudomokslo tema. Ar jis buvo kuo nors naudingas?

Taip, žinoma. Susirinko žmonės, kuriuos vienija bendri interesai, iš įvairių šalių - Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV. Mes galėjome apsikeisti idėjomis, tyrimų metodikomis. Beje, turiu pasakyti, kad mane labai pralinksmino tai, kad į simpoziumą atėjo žmonių, kurie tiki įvairiais anomaliais reiškiniais. Kai kurie iš jų buvo labai pikti ir mojavo kumščiais...