"Jei ne gražios moterys - Klaipėdoje neužsibūčiau"

Italas Antonio Pintus, gyvenantis Sardinijos sotinėje Cagliari ir be galo mylintis jūrą, šią vasarą nutarė praleisti prie Baltijos. 71 metų pensininkas, seniau vertęsis gėlių prekyba, dažniausiai keliauja pusę metų. Jo žmona, ne tokia kelionių mėgėja, kartu su keturiom dukromis laukia Antonijo Sardinijoje, kol šis vienas keliauja po pasaulį ir kolekcionuoja įspūdžius.

Kadangi esu pensininkas ir prie pensijos prisiduriu tik tapydamas, negaliu gyventi ištaiginguose viešbučiuose. Prisimenu, kartą draugai pasiūlė labai pigų skrydį į Niujorką - tik už 250 dolerių. Aš jiems pasakiau, kad kam man toks pigus skrydis, jei nakvynei nežmoniškus pinigus paklosiu. Tada jie man ir rekomendavo apsistoti jaunimo viešbučiuose. Pradžioje jaučiausi lyg ir nejaukiai, tarsi metai ne tie. Bet po kelionės į Ameriką, kur apvažiavau visą rytų pakrantę ir nakvojau jaunimo viešbučiuose, supratau, kad tai pigu ir patogu.

Aš visada norėjau nukeliauti į Rusiją, nes mano žmonos prosenelis pabėgo iš ten revoliucijos metu. Tad su mielu noru aplankyčiau Sankt Peterburgą. Tačiau tai beprotiškai sunku. Norint ten nuvažiuoti, turi kraujo kelius pereiti, kad gautum vizą, ir dar už viešbučius užsimokėti iš anksto reikia. Tikra nesąmonė! Prieš keletą metų norėjau aplankyti Baltijos šalis. Paskambinau į Lietuvos ambasadą ir man pasakė, kad už vizą reikia mokėti 60 dolerių. Pagalvojau, kad per brangu. O praeitais metais draugai informavo, kad vizų italams nereikia, tad ir nutariau atvažiuoti. Aš dievinu jūrą ir nors jūsiškė šalta, bet man patinka. Čia praleisiu tris mėnesius, pakaitomis gyvendamas Klaipėdoje, Palangoje ir Nidoje. Birželio pradžioje buvau apsistojęs Palangoje, bet žmonių dar mažai, tai nuobodoka. Dabar tenai jau geriau.

Moterys, moterys ir dar kartą moterys! Aš save pažįstu. Jeigu čia nebūtų gražių moterų, tai ir manęs čia nebūtų. Klaipėdoje gali užkalbinti merginą, pakviesti papietauti ar pasivaikščioti prie jūros. Jei tai padaryčiau Sardinijoje, tai jos pagalvotų, kad aš išprotėjęs ir prie jų kabinėjuosi. Lietuvoje žmonės daug atviresni nei Italijoje. Čia ir draugų jau susiradau.

Tik nesijuokite, bet man labai patinka lankytis "Hyper Maksimoje". Ten gali visko nusipirkti - ir maisto, ir drabužių. Ir daug įvairiausių žmonių pamatai. Taip pat labai pamėgau nedidelį "Texas" restoranėlį senamiestyje. Jis toks jaukus ir mielas. Taip pat einu pasižmonėti į "Klaipėdos" viešbučio bariuką.