JAV architektas A.Bublys: "Aš modernistas, kuris vertina istoriją"

Paklaustas, kuriame pasaulio kampe šiandien yra daugiau jam artimų žmonių, svečias nusijuokė - "Geras klausimas!" ir kiek pamąstęs atsakė, kad, išskyrus dvi dukras, tikriausiai jų vis dėlto daugiau Lietuvoje.

Simpatijos - Europos architektūrai

Algimantas Bublys šią savaitę vedė praktinius užsiėmimus ir konsultacijas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto architektūros studentams, skaitė paskaitas jau praktikuojantiems Klaipėdos miesto ir regiono architektams bei dizaineriams. Paskaitų temos - "Architekto edukacija ir šiuolaikinio biuro veiklos modeliai JAV" ir "Visuomeninių modernių pastatų objektų tipologija ir dizainas JAV".

Kokią žinią atvežėte mūsų architektams bei studentams, ką norite jiems perduoti?

Patirtį, praktines žinias. Tikrai neteigiu, kad Amerikos architektūra - geriausias pavyzdys. Bet yra ko pasimokyti iš amerikiečių.

Ko gi?

Pavyzdžiui, to, kaip kieti vyrai pinigą paima, - juokiasi. - Turiu galvoje - kaip jie sugeba įtikinti klientą. O paskui daro, kaip jiems reikia. Apskritai dauguma amerikiečių kreipia daugiau dėmesio į praktinę, ne į meninę architektūros pusę; svarbu, kad būtų funkcionalu ir nebrangu. Europoje - kitaip. Ir man labiau patinka europietiškoji architektūra. Net finansiškai pajėgūs amerikiečių užsakovai, kurie orientuojasi į meninę pusę ir ieško ko nors įdomesnio, paprastai samdo architektus iš Europos.

Lietuviai ne prastesni architektai nei amerikiečiai, tik galbūt jiems trūksta praktinių dalykų. Malonu padėti Lietuvos jaunimui. Aš jau bendravau su VDA Kauno skyriaus studentais - man paliko puikų įspūdį, jie labai gabūs, darbštūs.

Ar JAV dar yra garsių lietuvių architektų?

Ne per daugiausiai... Yra vienas kitas, bet nelabai siejasi su Lietuva. Iš jaunosios kartos - kalifornietis Rimas Mulokas, Jono Muloko (žinomas išeivijos architektas, 1944 m. emigravęs į Vokietiją; nuo 1949 m. gyveno JAV. - Aut. past.) sūnus.

Ar galėtumėte įvardyti mėgstamą architektūrinį stilių? Galbūt šalį, kurios architektūra artima jūsų širdžiai?

Negalėčiau. Neturiu mėgstamo stiliaus. Galiu tik pasakyti, kad manęs nežavi dangoraižiai. O šalis... Apkeliavau pasaulį du kartus, mačiau daug įdomių šalių... Korėja, Japonija, Filipinai, Indija, Nepalas, Pakistanas, Afganistanas, Iranas, Turkija... Visur sava architektūra, vienur įdomi, kitur ne.

Kuri iš šalių apskritai padarė stipriausią įspūdį?

Afganistanas. Tada ten buvo ramu. Labai įdomi šalis. Dramatiška gamta.

Vertina istoriją

Kas jums miela, traukia akį Klaipėdoje? Kuria kryptimi, pagal jus, ji turėtų plėtotis architektūriškai?

Man jaukiausia Arūno namuose, - juokiasi. (Pokalbininkas yra apsistojęs pas savo senus gerus draugus skulptorių Arūną Sakalauską ir aktorę Virginiją Kochanskytę.) - Aš modernistas, bet labai vertinu istoriją, todėl Klaipėdoje man mielas senamiestis, kurį tiesiog būtina pabaigti restauruoti, bet aš suprantu, kad tai brangiai kainuoja. Žinoma, reikia atstatyti pilį, sutvarkyti aplinką, kad atrodytų patraukliai ir iš išorės, patrauktų užeiti į tuos požemius, kuriuose be galo įdomu. Dar reikėtų nusamdyti keletą ožkų, kad jos nuėstų ten žolę, - juokiasi.

Lankėtės Valdovų rūmuose Vilniuje?

Žinoma. Keletą kartų. Mano nuomonė kritiška. Palyginti su tais rūmais, kuriuos matau žiūrėdamas senas graviūras, buvo persistengta su dydžiu, aukščiu... Man jie atrodo kaip didelis baltas dramblys. Bokštas aukštesnis už Kazimiero koplyčią. Senais laikais tokių aukštų kupolų nebuvo. Ir kam ta simbolikos konkurencija su Katedra? Yra grynai praktinių trūkumų, pavyzdžiui, įrengtas tik vienas liftas. Tiek lėšų investuota, šimtai žmonių eina, o apie tokį paprastą dalyką kaip patogumas nepagalvota.

Skurdo nepastebėjo

Esate prisidėjęs prie didžiųjų sporto arenų projektavimo. Dar turite darbo planų Lietuvoje?

Su Eugenijumi Miliūnu (architektas, Šiaulių ir Kauno "Žalgirio" arenų autorius. - Aut. past.) esame seni pažįstami. Jo komanda buvo atvažiavusi į Ameriką, apžiūrėjo čionykštes arenas. Daugiausiai konsultavau dėl funkcinių, techninių dalykų... Dabar E. Miliūnas su komanda projektuoja 18 tūkstančių vietų areną Ukrainoje, Kijeve, siūlė ir man prisidėti, bet dirbti reikia vietoje, o aš gyvenu Amerikoje. Ir nebeaišku, ar dėl dabartinių aplinkybių darbus pavyks pabaigti.

Savo patirtim, konsultacijomis esu pasiruošęs Lietuvai bet kada padėti. Ne dėl naudos. Iš patriotiškumo. Mūsų kartai būdingas toks jausmas.

Manote, jaunajai - jau nebe?

Negaliu taip tvirtinti, bet... Yra ir tarp jaunimo šalies patriotų. Viskas priklauso nuo tėvų auklėjimo.

Ką manote apie jaunimo emigraciją?

Aš turiu draugą Amerikoje, jis kilęs iš Lenkijos, dažnai lankosi šioje šalyje ir mėgsta su manimi viešėti Vilniuje - jam čia labai patinka. Iš jo girdėjau apie tą pačią problemą. Nors Lenkijoje krizės metu nebuvo taip sunku kaip Lietuvoje, bet ir iš ten jaunimas bėgo. Tos pačios problemos. Svarbiausias klausimas - kaip juos susigrąžinti.

Ar, būdamas JAV, sekate įvykius Lietuvoje? Kaip jums atrodo, kaip mes gyvename?

Aš čia lankiausi dar sovietiniais laikais, paskui su žmona - ne kartą. Manau, viskas eina į gera.

Taip, įvykius seku, visad skaitau internetinę spaudą. Joje daug kritikos apie valstybę.

Sako, skurstame.

Aš skurdo nepastebėjau. Matau, kaip žmonės atrodo, kaip jie apsiavę ir apsirengę, kokiais automobiliais važinėja... Žinot, aš tokio automobilio Amerikoje neturiu, - juokiasi. - Žinoma, jeigu kalbėsime apie kaimus, tai ten kita padėtis. Seniems žmonėms sunkiau. Bet jų ir poreikiai mažesni...

Mūsų valdžią pakritikuosite?

Mano galva, seimūnų yra per daug. Reiktų kirsti per pusę. Proporcingai pagal emigracijos skaičius, - juokiasi. - Manau, tai, kad Andrius Kubilius laiku suveržė diržus ir suvaldė situaciją, nebuvo blogai, tik reikėjo labiau pagelbėti tiems, kuriems buvo sunkiausia, nepalikti jų.

Nesiaukojo dėl pinigų

Jūsų tėvynainiams čia, Lietuvoje, tikriausiai būtų įdomu sužinoti, ar esate turtingas žmogus.

O ne, ne, - purto galvą, - aš ne biznierius. Labiau esu menininkas. Niekad neaukojau meno, kūrybos dėl pinigų.

Ar jus asmeniškai palietė finansų krizė?

Taip. Daug praradome, ką su žmona investavome. Ir į namą buvom daug sukišę, paskui dėl krizės per pigiai jį pardaviau.

Kokiame name dabar gyvenate?

Ilgą laiką gyvenau dideliame name ant ežero kranto netoli Detroito. Bet, kaip žinot, atėjo sunkūs laikai (miestas bankrutavo. - Aut. past.), sumažėjo užsakymų, darbų... Daugelis paliko savo namus. Aš pardaviau namą ir nusipirkau butą Majamyje. Dabar gyvenu 5 aukštų moderniame pastate, kuriame yra baseinas, fitneso klubas, požeminis garažas ir sargas visą parą... Gyvenu ten su jaunėle dukra, nes vietos pakankamai.

Žmoną Birutę 2011 m. gegužę palaidojau Lietuvoje, Petrašiūnų kapinėse. Tokia buvo jos valia. Birutė dažnai Lietuvoje lankydavosi su įvairiais visuomeniniais reikalais, buvo aktyvi išeivijos bendruomenėje.

Ar jūsų dukros lankėsi Lietuvoje?

Taip, lankėsi. Jaunėlė netgi norėtų čia gyventi, jei tik būtų iš ko pragyventi. Dabar abi Majamyje. Vyresnioji Milda - madų dizainerė, jai 32 metai. 27 metų Lina baigė slaugytojos mokslus, bet nepatiko, dabar studijuoja Montesori pedagogiką.

Anūkų turite?

Tai kad neturiu!.. Sakau, gal reikės pačiam surasti kokį ispaną... arba dėti reklamą į laikraštį, - juokiasi.

Gal grįšite į Lietuvą visam?

Aš čia jau keletą metų praleidžiu vasaras. Turiu du butus Vilniuje - tai buvo mūsų su Birute investicija, kuri geriau pasisekė negu Amerikoj... - šypsosi. - Dabar lankau Birutės kapą. Turiu daug giminių, išsibarščiusių po visą Lietuvą.

Kaip susipažinote su Birute?

"Dainavos" stovyklavietėje Mičigane, šeštajame dešimtmetyje. Toje vietoje, kuri primena Lietuvą. Ji buvo 9 metais jaunesnė.

"Dainavos" stovykla veikia nuo 1955 metų. Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija (ALRKF) nusipirko 220 akrų žemės netoli Mančesterio miestelio. Čia yra Thorn Lake ežeras, lietuvių vadinamas Spygliu, ąžuolų ir pušų miškai. Ji lengvai pasiekiama iš Detroito, Klyvlendo, Čikagos, net Toronto ir Hamiltono (Kanados) miestų.

Kelionė iš Tauragės

Iš kurio Lietuvos krašto kilę jūsų tėvai? Papasakokite daugiau apie juos.

Mama Stasė Užupytė kilusi iš Suvalkijos, iš 16 vaikų šeimos. Ne visi jie, žinoma, išgyveno. Mama buvo tryliktas vaikas. Lietuvoje ji buvo gimnazijos mokytoja. Jos dėdė buvo vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų. Mama mirė prieš ketverius metus - beveik sulaukusi 99 metų, kai buvo likęs vos mėnuo iki gimtadienio.

Tėvelis Vladas Bublys kilęs iš Aukštaitijos. Jis buvo agronomas.

Ką tėveliai dirbo Amerikoje?

Dirbo "Ford Motors" fabrike. Tėvelis iš darbininkų prasimušė į buhalterijos skyrių, bet paskui mažino etatus, tai vėl grįžo atgal į fabriką - kad išsaugotų gerą pensiją. Mama dirbo skyriuje, kur mokėjo čekius, algas.

Ką prisimenate apie tą 1944 metų dieną, kai traukėtės iš Tauragės?

Man buvo treji ar ketveri metukai. Atsimenu susišaudymus. Traukėmės su vokiečių kariuomene per Tilžę. Buvom įstrigę ant tilto... Atsimenu, kaip vokiečiai sakė: "Tiltą sprogdinsim - su jumis ar be jūsų."

Atsimenu bombardavimus Berlyne. Mes ten gyvenome 1944-1949 metais. Vėliau pasitraukėme į JAV.

Kiek vaikų buvo jūsų šeimoje?

Du. Turiu brolį Romualdą, jis vyresnis. JAV kariuomenės atsargos karininkas, su žmona Ingrida gyvena Klyvlende. Ji irgi aktyviai reiškiasi Lietuvoje (Ingrida Bublienė - Lietuvos garbės konsulė Klyvlende. - Aut. past.).

Kodėl pasirinkote architektūrą?

Taip jau man nuo mažens klostėsi. Polinkis. Atsimenu, dar Vokietijoje pilis iš dantų krapštukų statydavau... - juokiasi.

DOSJĖ
Gimė 1941 m. Tauragėje. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į JAV.
Tėvas Vladas Bublys - agronomas, agronomijos daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo narys. Vienas "Dainavos" jaunimo stovyklos steigėjų, jos valdybos ir tarybos narys. Mama Stasė Užupytė-Bublienė - mokytoja.
1965 m. Detroito universitete įgijo architektūros bakalauro kvalifikaciją.
1968-1972 m. dirbo žymaus Amerikos latvio architekto Gunaro Birkerto (Gunnar Birkerts) firmoje Birmingeme (Birmingham), Mičigano valstijoje. Suprojektavo Mineapolio federalinio rezervo banko pastatą.
1972 m., perėjęs į "O'Dell, Hewlett and Luckenbach" firmą, parengė ir įgyvendino "Detroit Lions" futbolo stadiono Pontiako mieste projektą.
1973 m. Birmingeme įsteigė savo architektūros firmą "Bidigare/Bublys Architects".
1980-2000 m. dirbo architektūros biuro "Rossetti Associates" viceprezidentu ir firmos projektų bendraautoriumi.
2007-2009 m. Eugenijaus Miliūno architektų grupei padėjo projektuoti Šiaulių ir Kauno "Žalgirio" areną.
2012 m. suprojektavo "Taipei" areną ir sporto centrą Taivane.
Už kūrybinius projektus yra pelnęs per 60 premijų. Apdovanotas Detroito architektų draugijos aukso medaliu.
Dažnai kaip ekspertas dalyvauja vertinant architektūros studentų darbus Mičigano ir Detroito universitetuose, Detroito ir "Lawrence" technologijų institutuose.
Šiuo metu gyvena JAV, Majamyje.
Našlys, turi dvi suaugusias dukras Mildą ir Liną.

SVARBIAUSI PROJEKTAI
Flat Roko savivaldybės pastatas, 1973 m.
Kompiuterių centro EDS pastatas (Camp Hill, Pensilvanija), 1981 m.
Gamyklos "Ford" biurų centras "Fairlane", Dyrbornas, 1984 m.
Biurų centras "Liberty Center" (Troy, MI) ir kompiuterių bendrovės "Unisys" centrinė būstinė, Detroitas, 1987 m.
"Palace" sporto rūmai, Auburn Hilsas, 1988 m.
JAV teniso asociacijos centras "Flushing Meadowse" ir Detroito oro uosto išplėtimas, 1990 m.
"Van Andel" sporto rūmai (Grand Rapids, Mičiganas), 1994 m.
"Blue Cross Blue Shield" arena, Ročesteris, 1995 m.
Biurų centras "Orchestra Place", Detroitas, 1996 m.
Rytų Mičigano universiteto sporto rūmai, Ypsilantis, 1997 m.
Bendrovės "Barton Malow Design" centriniai rūmai, 2001 m.
Bendrovės "General Motors" "Powertrain" centriniai rūmai, Pontiakas, 2002 m.
Kiti projektai: JAV teniso centras ir Arthur Ashe teniso stadionas "Flushing Meadows", Niujorke, "Compuware" korporacijos centriniai rūmai Detroite; naujas Vakarų Mičigano universiteto inžinerijos fakulteto kompleksas "Kalamazoo".