Iš Gargždų centro - į "Balticum" televiziją

Kaip atsidūrei Klaipėdoje?

Esu kilusi iš Gargždų. Gyvenau miestelio centre, baigiau "Vaivorykštės" gimnaziją. Vėliau tiesiog atvažiavau į Klaipėdą gyventi. O taip atsitiko todėl, kad Gargžduose nebebuvo ką veikti. Studijavau ir dirbau Klaipėdoje, o kiekvieną dieną važinėtis pirmyn ir atgal nebenorėjau.

Kaip atsiradai Klaipėdos universitete?

Klaipėdos universitete atsiradau, nes pabijojau stoti į žurnalistiką Vilniaus universitete. Visada sakydavau, kad studijuosiu Vilniuje, tačiau nenorėjau studijuoti bet ko, todėl įstojusi į Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybę apsipratau su mintimi, jog dar teks pagyventi savame krašte.

Kodėl būtent žurnalistika?

Dar mokykloje ilgai svarsčiau, ką galėčiau pasirinkti. Žinojau visas specialybes, kurių tikrai nenorėčiau studijuoti - tos, kurios bent kiek susijusios su skaičiais, matematika ir visais kitais tiksliaisiais mokslais. Taip pat nenorėjau nuobodaus kabinetinio darbo su tiksliomis darbo valandomis. Širdis labiausiai linko prie aktorystės ir žurnalistikos. Niekaip negalėjau apsispręsti, tačiau šeima nuo aktoriaus specialybės atkalbėjo.

Kada pirmą kartą susimąstei apie žurnalistiką?

Apie žurnalistiką susimąsčiau 10 klasėje. Labiau svajojau apie režisūrą, aktorystę. Norėjau save išreikšti per kūrybą, patiko vaidinti, tačiau ir žurnalisto darbas žavėjo. Savo dinamiškumu, galimybe dirbti ir susipažinti su įvairiais žmonėmis. O patį žurnalistą įsivaizduodavau kaip tiesos kareivį.

Kokias žurnalistikos rūšis teko išbandyti?

Išbandžiau visas. Pirmosios praktikos metu pabandžiau dirbti laikraštyje "Klaipėda", antrosios - radijuje "Laluna", trečiosios - "Balticum" televizijoje. Žinoma, labiausiai patiko televizijoje, todėl čia ir likau.

Kas labiausiai įsiminė per tuos praktikos metus?

Puikiai prisimenu pirmąją praktiką, kurią atlikau dienraštyje. Tik tuomet pajutau, ką aš iš tikro studijuoju. Prisimenu, kad nežinojau nieko. Nuėjus į savivaldybę tekdavo kolegų klausinėti valdininkų vardų ir pavardžių, reikėjo domėtis absoliučiai viskuo ir visada.

Kaip atsidūrei "Balticum" televizijoje?

Norėjau veiklos. Po dviejų atliktų praktikų degiau noru būti žurnaliste, o kadangi jau buvau išbandžiusi save laikraštyje ir radijuje, norėjosi kažko naujo. Todėl sugalvojau išpildyti seną savo svajonę - dirbti televizijoje. Kaip tik tuo metu kursiokė Karolina, kuri jau dirbo "Balticum" televizijoje, užsiminė, kad žinių tarnyboje reikia vieno žmogaus.

"Balticum" televiziją pasirinkau todėl, kad kitos televizijos Klaipėdoje nebuvo. O šiuo metu jos tikrai neiškeisčiau į jokią kitą televiziją. Labiausiai dėl kolektyvo.

Kaip vyko atranka?

Atranka susidėjo iš kelių etapų. Reikėjo paimti interviu iš praeivių, patikrino balsą. Tačiau labiausiai įsiminė tai, kai mane pasodino į žinių vedėjos kėdę, įjungė didžiules šviesas, kameras ir liepė skaityti savo sukurto reportažo tekstą. Atsimenu, kad išėjau visa drebėdama.

Nuo ko pradėjai darbą televizijoje?

Pradžioje, kaip ir visi naujokai ar praktikantai, važinėjausi į reportažo vietas su kitais žurnalistais, žiūrėjau ir mokiausi, kaip jie dirba. Pamenu, kai padariau pirmąjį savo reportažą, jo atėjęs peržiūrėti programų direktorius Vladas Straupas pasakė, kad pastabas pradės sakyti, kai viską perprasiu ir padarysiu bent 10 reportažų. Taip ir buvo.

Kaip dabar atrodo tavo darbo diena?

Darbas prasideda 9.30 val., tačiau aš visada vėluoju (šypsosi). Vienodų darbo dienų nebūna. Labiausiai patinka tai, jog niekada negali žinoti, kur atsidursi, su kuo ir apie ką reikės kalbėtis būtent tą dieną.

Ko išmokai dirbdama televizijoje?

Visko. Man tai buvo pati geriausia žurnalistinė mokykla. Jeigu ne "Balticum" televizija, nežinau ką dabar, baigusi universitetą, mokėčiau. Trumpiau tariant, televizijoje sužinojau, kas iš tikrųjų yra žurnalistika.

Kokius reportažus labiausiai mėgsti daryti?

Dievinu socialinius reportažus. Tokius, kur reikia spręsti ir aiškintis žmonių problemas.

Koks tavo įsimintiniausias kada nors darytas reportažas?

Net nežinau. Aišku, labiausiai įsimena "liūdni" reportažai, tačiau keisčiausiai ir visiškai ne savo rogėse jaučiausi tuomet, kai teko daryti reportažus apie sportą.

Ką tau reiškia galimybė dirbti žinių tarnyboje?

Tai galimybė nuolat tobulėti, pranešti žiūrovams naujienas, pačiam daug ką sužinoti, save išbandyti įvairiose skirtingose situacijose, žvelgti į keblias situacijas iš skirtingų pusių, tapti objektyviam, ieškoti ir skleisti tiesą, dirbti mėgstamą darbą nuostabiame kolektyve.

Ką tik tapai diplomuota žurnaliste. Ar, tavo manymu, diplomas būtinas žurnalistui?

Nesąmonė. Tai priklauso nuo būdo savybių, o ne nuo popieriaus. Gali turėti ir 10 diplomų, bet jeigu tau darbas nepatiks ir netiks, jokios universitete įgytos žinios nepadės.

Kaip manai, ar būtum įsidarbinusi televizijoje, jei nebūtum studijavus šios specialybės?

Esu linkusi manyti, kad taip, bet jeigu nebūčiau studijavusi, greičiausiai nebūčiau ten net nuėjus.

Apie kokią sritį svajoji? Gal norėtum būti, pavyzdžiui, laidos vedėja?

Taip. Labiausiai norisi būti laidos vedėja.

Artimiausi planai, norai, svajonės...

Šiuo metu esu labai sutrikusi. Noriu visko vienu metu - keliauti po pasaulį, toliau studijuoti, dirbti "Balticum" televizijoje. Atėjo intensyvus mąstymo apie ateitį metas. Palikti "Balticum" televizijos nenoriu. Būtų labai liūdna, nes darbas tapo antraisiais mano namais, o kolektyvas - lyg šeima.