Iš Galicijos - į lietuvišką lapkritį...

Iš Galicijos - į lietuvišką lapkritį...

Mabela prisimena, kaip Linas džiaugsmingai sušuko "Žiūrėk, štai mano Lietuva!" ir dar pridūrė: "Čia nuolat lyja, tvyro rūkas ir viešpatauja tamsa!". Moteris susigūžė: "Dieve mano! Noriu kuo greičiau grįžti pas mamą!".

Pirmas susidūrimas su pasienio kontrolės darbuotojais Mabelai optimizmo nepridėjo. Pasieniečiai jai atrodė kaip vaškiniai. "Negi tokie ir yra lietuviai?" - nusigando mergina.

Praėjus metams, Mabela sako, kad lietuviai yra draugiški, tačiau vis dėlto - šaltoki. Ispanė pasigenda šypsenų, kurios jos šalyje dalijamos į kairę ir dešinę, triukšmo gatvėse ir pašėlusio gyvenimo tempo. Čia žmonių gatvėse mažai, jie nerėkauja ir nesiginčija... Kol bent kiek adaptavosi Lietuvoje, prisimena Mabelė, jai visąlaik norėjosi miegoti...

Vyno išniekinimas

Kai pirmą kartą Mabelė Lietuvoje užsisakė vyno, padavėjas taurę atnešė ir padėjo ant stalo. Ispanė buvo šokiruota. Ji net norėjo taurę sugražinti. Tik Linui paaiškinusi, kad Lietuvoje tai normalus dalykas, Mabelė nurimo. Vyno pilstymo ir gėrimo kultūra ispanams yra sakralinis aktas: vynas į taurę įpilamas prie kliento akių.

O štai kita lietuvių tradicija - susidaužti taurėmis žiūrint į akis - Mabelei labai patiko. Tiesa, ispanė paminėjo, kad jos šalyje alkoholis geriamas daug lėčiau ir būtinai valgant. Ir niekada niekas negeria iš vienos taurelės.

Beje, Mabelė stebėjosi, kad Lietuvoje vyrams įvairiomis progomis dovanojamos gėlės. Jos šalyje gėlės teikiamos tik moterims. Ir žiedų turi būti lyginis skaičius, mat gavus nelyginį - gresia vienatvė.

Kefyras ir juoda duona

Mabela sunkiai susigaudė, kada lietuvaičiai pietauja ir vakarieniauja. Atrodo, kad bet kada. Ispanijoje restorane maisto bet kuriuo laiku negausi. Čia pietaujama nuo pirmos iki ketvirtos, o vakarieniaujama nuo aštuntos vakaro iki vidurnakčio. Įstaigos dieną uždaromos nuo dvyliktos iki ketvirtos: siesta.

Ispanai taip pat nėra įpratę, kad visas maistas būtų sukrautas ant stalo iškart, kaip lietuviškose pobūviuose. Ispanijoje patiekalai ant stalo keliauja po vieną. Jei nevalgei salotų, tai daugiau jų ir nebepamatysi.

Mabelei Lietuvoje patiko kefyras, balandėliai, šaltibarščiai ir burokėlių sriuba. Visa kita - per riebu. Ispanės skrandis tokio dalyko kaip cepelinai neatlaiko. Mabelė yra pamišusi dėl jūros gėrybių ir žuvies, tad labiausiai jų ir pasigenda. Kaip ir gero vyno, kuris Lietuvoje yra daug brangesnis nei jos gimtinėje.

Tiesa, juoda duona Mabelei patiko be išlygų. Bet kurios rūšies.

Pasibaisėtinas patriarchatas

Mabelė sakė nesuprantanti, kaip tokioje šalyje, kur darbo rinkoje moterys ir vyrai turi vienodas galimybes, egzistuoja tokios patriarchalinės tendencijos ir "macho" kultūra. Moterys Lietuvoje, ispanės nuomone, priverstos ne tik būti gražios, įtemptai dirbti ir prižiūrėti vaikus (vienų vyrų su vaikais gatvėse ji beveik nepastebėjo), bet ir kepti bei virti, skalbti ir tvarkyti namus. Mabelės teigimu, užsienietės yra tiesiog pasibaisėjusios lietuviais vyrais.

Ispanijoje šeimos galva yra moteris. Net jei ji - tik namų šeimininkė, finansai - jos rankose. Moteris namuose yra valdovė. Vyrams palikta teisė reikštis visuomenėje. Ispanės, pasak, Mabelos, labiau nepriklausomas nuo vyrų. Jos ir gimdo daug vėliau nei lietuvaitės, dažniausiai jau sulaukusios trisdešimties. Ispanijoje turėti vaikų - brangus malonumas, nėra jokių pašalpų, tad dažnai modernios šeimos turi tik po vieną atžalą.

Religingi ir daug geria

Mabelė pastebėjo, kad lietuviai daug konservatyviau nei ispanai traktuoja seksualinius santykius. Vienadieniai romanai ar net pasikeitimas partneriais jos šalyje nėra jokia sensacija. Bet tik tol, kol nutariama tuoktis.

Didžiausia problema Lietuvoje Mabela laiko alkoholizmą. Svirduliuojančių gatvėse žmonių savo šalyje ji nėra mačiusi. Tačiau Ispanija turi kitą bėdą - narkomaniją. Ne vienas jos draugas perdozavęs jau atsidūrė anapilyje.

Mabelės nuomone, lietuviai - labai religinga tauta. Daug žmonių lankosi bažnyčioje. Ispanai, nors ir tikintys, katalikybę praktikuoja rečiau. Mergina mano, kad tam įtakos turėjo keturiasdešimt metų trukusi fašistinė diktatūra, kurios metu bažnyčios lankymas buvo privalomas. Bažnyčioje jos tėvynainiai lankosi krikštynų, vestuvių ar laidotuvių proga. Net ir per Kalėdas į bažnyčią eina nedaug žmonių. Kalėdos - linksma šeimos šventė. Valgoma daug mėsos, geriamas vynas, o džiaugsmas liejasi per kraštus...

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder