Į pasaulio kraštą

Susitiko jiedu pernai, liepos 25 dieną. Šiemet, tą pačią dieną, atšventė pagoniškas jungtuves. Rugsėjo pirmąją, kai visi išėjo į mokslus, jiedu iškeliavo pažinti pasaulio. Sugrįžti žada po metų.

Nors po truputį...

Esate studentai, bendraamžiai?

SILVESTRAS: Abu gimėme 1992 metais. Aš šiemet atsiėmiau vizualinės komunikacijos bakalauro diplomą, o Agnė pristabdė savo studijas Vilniaus universitete. Ji studijuoja anglų ir ispanų kalbas.

Abu vilniečiai?

SILVESTRAS: Užaugome Vilniuje, nors Agnė gimė ir pirmus septynerius metus gyveno Panevėžyje.

Koks jūsų kelionės maršrutas? Galutinė stotelė?

AGNĖ: Pasaulio kraštas, - šypsosi. - Šie žodžiai mus lydėjo daugiau negu metus, kai pusmetį pagyvenome Ispanijoje ir keliavome visur aplinkui - į Maroką, Portugaliją, Andorą, Prancūziją, o po to dar tris mėnesius praleidome Islandijoje.

SILVESTRAS: Kelionę pradėję rugsėjo 1-ąją, Europą kirtome per penkias dienas. Nenorėjome čia ilgai užtrukti, troškome kuo greičiau pasiekti egzotiškuosius kraštus ir kultūras.

Pirmas ilgesnis stabtelėjimas tapo Turkijos valstybė. Dar ilgėliau, t. y. dvi savaites, paviešėjome Irane. Vieną parą dėl lėktuvo persėdimo praleidome Dubajuje.

AGNĖ: Dvi savaites planuojame pabūti visose valstybėse mūsų kelyje.

SILVESTRAS: Išskyrus Australiją - joje žadame praleisti kelis mėnesius. Mažąsias Centrinės Amerikos valstybes planuojame kirsti greičiau.

AGNĖ: Žinome, kad dvi savaitės nėra pakankamai ištyrinėti šalį, bet mes norime bent prisiliesti prie kiekvienos iš jų, pažinti vietinius, jų kasdienybę - nors truputį, paragauti nacionalinio maisto, žvilgtelėti į šalies gamtos perlus...

SILVESTRAS: Šiandien atšventėme savo pirmąjį 10 000 kilometrų Nepale, Poharos mieste.

Kada grįšite namo?

Žadame ir norime grįžti į Lietuvą iki kitų metų liepos pabaigos.

Autostopu

Taigi iškeliavote metams. Aplink pasaulį. Ar bent kiek pasiplanavote kelionę iš anksto, ar pasikliaujate likimo ranka?

SILVESTRAS: Metų trukmės kelionę susidėlioti iš anksto nėra lengva, todėl dažniausiai viską planuojame tik kelioms dienoms į priekį.

AGNĖ: Keliaujame autostopu. Norime, kad mūsų kelionė aplink pasaulį būtų ir visų sutiktų žmonių kelionė. Pavėžėdami jie bent keliais kilometrais prisideda prie mūsų nuotykio.

SILVESTRAS: Žinoma, kartais teks lipti į lėktuvą. Jau išbandėme ir nepalietiško autobuso patogumus, nes šalyje trūksta degalų, tad "tranzuoti" čia šiuo metu yra sunkiau nei paprastai.

Ką nešatės ant pečių?

SILVESTRAS: Su savimi turime palapinę, kurią iki šiol panaudojome tik tris kartus, nors keliaujame jau mėnesį.

AGNĖ: Pirmomis dienomis mūsų kuprinės svėrė 23 ir 31 kilogramus, nes turėjome daug maisto iš Lietuvos. Jo dar nespėjome pabaigti, nes sutikti žmonės, mus priėmusios šeimos niekada neleidžia iškeliauti tuščiais pilvais.

SILVESTRAS: Pastarosiomis dienomis, kai esame Nepale, kur maistas gana egzotiškas ir nelabai suprantamas mūsų skrandžiams, atsirenkame atidžiau, ką valgyti. Maistą perkame mieste, valgome vietinėse kavinukėse - jose galima pasisotinti už 1 ar 2 dolerius dviem.

Kur nakvojate?

SILVESTRAS: Paprastai nakvynės ieškome tinklalapyje couchsurfing.com. Čia skelbiasi keliautojai ir žmonės, trokštantys keliauti - jie priima kitus tokius į savo namus.

AGNĖ: Bet dažniausiai apsistojame pas žmones, sutiktus kelyje, t. y. automobilių vairuotojus, kurie sutinka mus pavėžėti.

Barjerai - tik galvoje

Keliauti po pasaulį autostopu - viliojanti mintis, bet daug ką stabdo abejonė, ar tai saugu. Ar nebaisu pasikliauti nepažįstamais žmonėmis?

SILVESTRAS: Pasikliaujame nuojautomis, stebime aplinką, įvertiname aplinkybes, žmonių intencijas ir tada sprendžiame dėl pasitikėjimo.

AGNĖ: Daugybė nepažįstamų žmonių atvėrė savo širdis ir nepaprašė mainais nieko, išskyrus draugystę, nuoširdų bendravimą ir istorijas, kuriomis noriai dalinamės.

SILVESTRAS: Žmonės nesiryžta keliauti dėl tūkstančio priežasčių. Didžiausius barjerus susikuriame patys.

AGNĖ: Baimių visada yra ir bus, svarbu, kaip žmogus jas įveikia.

Išlaidos

Kiek pinigų reikia turėti tokiai kelionei?

AGNĖ: Nepale išgirdome istoriją apie vietinį, kuris keliavo dviračiu per pasaulį 11 metų. Aplankė 150 šalių. Jis turėjo vos 100 Nepalo rupijų (dabar tai 0,85 euro), kurias jam davė mama, o po kelionės sugrąžino mamai tą pačią kupiūrą. Todėl atsakyti į šį klausimą galima įvairiai. Priklauso nuo jūsų noro, užmojų, požiūrio, įpročių, poreikių, kelionės būdo ir t. t.

SILVESTRAS: Kelionę galima pradėti net be pinigų. Mes keliaujame autostopu, su palapine, nemokame už nakvynę...

Bet tenka skristi ir lėktuvu. Valgyti.

Taip, didžiausios išlaidos tenka maistui, vizoms ir skrydžiams, kurių sunku išvengti keliaujant aplink pasaulį.

Bendravimas - ne tik žodžiai

Kaip jus supranta vietiniai, kurie nemoka užsienio kalbų?

AGNĖ: Kai negalime susišnekėti žodžiais, bandome perduoti ženklais. Keliaujant Europoje - Italijoje, Prancūzijoje - dažnai tenka kalbėtis gestais, nes ir čia dauguma žmonių moka tik savo kalbą.

SILVESTRAS: Mes jau supratome, kad bendravimas nėra tik verbalinė kalba. Daug gali papasakoti akys, gestai, veidas. Daug sutiktų žmonių tekstą rašė į "google" vertėją, vairuotojai rodė savo šeimos nuotraukas, o mes rankomis rodėme, kad keliaujame aplink žemę, ir piešėme, kur yra Lietuva.

Kokią žinią du lietuvaičiai neša per pasaulį?

AGNĖ: Mums svarbu įrodyti, kad pasaulis neturi sienų.

SILVESTRAS: Taip pat svarbu savo pavyzdžiu įkvėpti kitus. Todėl, kai tik galime prieiti prie interneto, savo kelionės kronika dalijamės viešai - socialiniame tinkle "Facebook", puslapyje "Beieškant pasaulio krašto".

Nuostabus pasaulis be sienų - svajonė. O realybėje?

AGNĖ: Keliaujame jau seniai - po įvairius kraštus. Pamažu tai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Apie pavojus galima galvoti ir sėdint namuose, Vilniuje, arba vakare išėjus į centrą, tačiau jeigu visada bijosi pavojų, liks tik užsirakinti namų duris.

SILVESTRAS: Pavojų esama visur, svarbiausia išlikti budriems, visada pamatuoti riziką ir pasistengti ją sumažinti. Taip gyvename šiuo metu - šia diena. Stengiamės nusijuokti bent 20 kartų per dieną, kaip mus pamokė laimingas senolis, sutiktas kelyje.

Sunkiausias - pirmas žingsnis

Ar tarp jūsų draugų, pažįstamų yra tokių pat kaip jūs - kurie būtų iškeliavę aplink žemę?

Iš Lietuvos - nelabai, tačiau užsienyje sutikome belgą, kuris keliaus metus dviračiu iki Kinijos. Taip pat susipažinome su nepaliečiais, kurie irgi dviračiais važiuoja per pasaulį.

Praėjus pirmam kelionės mėnesiui, pasakykite, kas per tą laiką buvo sunkiausia?

Sunkiausia - palikti namus. Paskui kiekviena diena dovanoja vis naują istoriją.

Kur patrauksite rytoj?

Į kalnus. Ten praleisim kelias dienas.