Gytis Šimelionis: "Dainuoju, nes noriu, kad būtų geriau"

Apie tai dainuoja uostamiesčio aktoriai Donatas Želvys ir Gytis Šimelionis. Prieš porą savaičių interneto visuomenei jie pristatė ironišką muzikinį filmuką-manifestą "Odė Klaipėdai".

Pasikalbėjome su Gyčiu Šimelioniu.

Nežvaigždė

Jūsų manifestas "Odė Klaipėdai" sulaukė daug dėmesio - tą rodo peržiūrų skaičius. Ar tokia reakcija jus nustebino?

Tikėjomės, kad kokia nors reakcija bus; jeigu jos nebūtų, - tai išvis būtų liūdna.

Peržiūrų skaičiai visgi nustebino: socialiniame tinkle "Facebook" vaizdo klipas peržiūrėtas daugiau nei 190 tūkst. kartų, beveik 2000 kartų juo buvo pasidalinta, daugybė "like'ų" ir komentarų; tinklalapyje "YouTube" filmukas peržiūrėtas daugiau nei 10 tūkst. kartų (čia nesigiriant)... Mums, kaip "nežvaigždėms", tokie skaičiai yra milžiniški.

Kaip vertino draugai, kaimynai, nepažįstami?

Žmonių reakcijų buvo įvairių. Vis dėlto dauguma iš jų pritarė ir palaikė dainos tekstą ir idėją.

Kas buvo tas "paskutinis lašas" gimti šiai idėjai ir kas padrąsino ją įgyvendinti?

Paskutinis lašas buvo noras sukurti naują dainą, ir ypač dainą apie tuščią Klaipėdą. Pradėjome dėlioti tekstą - atėjo vis daugiau minčių.

NEŽVAIGŽDĖS. "Mes nenorime išgarsėti ir užlipti į "didžiąją" Lietuvos estrados sceną, mums patinka groti gatvėje, bendrauti su žmonėmis ir kartu su jais pasijuokti iš jų pačių."(Tomo VĖJO nuotr. )

Pirmiausiai dainą pristatėme keliems artimiems draugams. Jie iš karto užsikabino. Net pradėjo mus spausti, kad kuo greičiau padarytume klipuką... - šypsosi. - Be abejo, aš privalau paminėti Karolį Paradniką ("Loading films") bei Tomą Vėją ("Neringa FM"), nes be jų pagalbos, idėjų ir nuoširdaus noro bei darbo šis klipas nebūtų toks patrauklus, koks yra dabar. Su šiais žmonėmis užsimezgė puikus ryšys, ir ateityje tikrai dirbsime kartu.

OK

Pranešimai apie jūsų "Odę" pasirodė miesto naujienų portaluose. Juose jūsų kolega Donatas Želvys sako: "Mūsų judėjimas siekia įvardinti, kad yra ką keisti." Apie kokį judėjimą kalbama?

Mūsų judėjimas - "Pinigautojai".

O kas jūs?

Mes esame klaipėdiečiai menininkai, kurie nori kalbėti apie tai, kas mums aktualu, apie tai, kas mums skauda. Ir apie tuos mums svarbius dalykus kalbame mums patinkančia ir, ko gero, paprasčiausia - dainos - forma. Mes nenorime išgarsėti ir užlipti į "didžiąją" Lietuvos estrados sceną, mums patinka groti gatvėje, bendrauti su žmonėmis ir kartu su jais pasijuokti iš jų pačių.

Kodėl pinigautojai?

Nes mėgstame pinigus, - juokiasi. - Iš tikrųjų pavadinimas gimė gatvėje: mes grojome ir susirinkdavome šiek tiek pinigų. Supratome, kad šis pavadinimas mums tinka. Mes neslepiame, kam mums reikia tų pinigų ir kodėl grojame gatvėje. Visada stengiamės kalbėti tai, ką galvojame, ir nieko nevyniojame į vatą.

Ir kam jums reikia tų pinigų? Tik nevyniokit į vatą.

Būtent apie tai - kodėl einame į gatvę - dainuosime kitoje dainoje. Laukite.

Minėtame pranešime dar užsimenama apie sociologinį tyrimą, atskleidusį, kad klaipėdiečiams būdinga pozicija: "Mums visada viskas OK ". Kas čia per tyrimas?

Apie patį tyrimą nesu kompetentingas ką nors daugiau pasakyti, bet ir be tyrimo labai jaučiama nuostata, kad esą geriausia gyventi Klaipėdoje: čia viskas OK, visiems visko užtenka, visi gyventojai laimingi ir sotūs.

Jūs taip nemanote.

Nemanau, kad iš tikrųjų taip jau viskas čia gerai. Kiekvienas miestas turi savo vočių, tiesiog iki šiol kažkodėl niekas nekalbėjo apie klaipėdietiškas votis. Gal jau atėjo laikas?..

Nerimtai

Vienas toks žmogus "prie valdžios" sakė, kad panašiais būdais "problemos nesprendžiamos". Suprask - jas sprendžia kas reikia ir kur reikia - ir rimtai. O jūs maivotės. Ko tikitės, ko siekiate maivydamiesi?

Tikėkimės, kad tas žmogus "prie valdžios" imsis daryti dalykus ir spręsti problemas, o ne kalbėti apie tai, kad tik jie gali spręsti tas problemas ir tik rimtai.

Kaip dėl maivymosi?

Drįsčiau abejoti, ar mes maivomės.

O ką darote?

Mes kalbame apie problemas.

Dainuojate.

Suprantama, dainomis jų neišspręsime, bet jei daugiau žmonių pradės dainuoti apie problemas, tai gal tada ateis laikas visgi tas problemas spręsti RIMTAI.

NE OK. "Suprantama, dainomis problemų neišspręsime, bet jei daugiau žmonių pradės dainuoti apie problemas, tai gal tada ateis laikas visgi tas problemas spręsti rimtai."

Ar jums yra tekę susitikti su "sprendžiančiais problemas", turiu galvoje Klaipėdos valdžios atstovus?

Yra tekę susitikti, ir dažniausiai tie susitikimai baigiasi taip ir neišsprendus problemų.

Galbūt buvote pakviesti į meriją po "Manifesto/Odės" pasirodymo? Vis dėlto daug peržiūrų... Atstovaujate jaunimui. Dainuojate apie Klaipėdos votis.

Deja. Niekas nepakvietė į meriją. Net kavos išgerti. Gaila. Girdėjau, kad ten visai gražu, - šypsosi.

Atskleiskite paslaptį: gal daugiau taip nebedainuosite?

Kad jau įpusėjome dar vieną naują dainą.

Dar apie votis?

Kalbėsim apie kitus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo aspektus. Klipą, manau, pavyks nufilmuoti per artimiausias porą savaičių.

Rimtai

Dainuojate, kad Klaipėdoje nėra žmonių, nėra perspektyvų, ir visiems vienodai. Kam nepatinka - gali išvažiuoti kitur. Beje, projekto "Klaipėdos Europos kultūros sostinė 2022 m." rengimo vadovė Goda Giedraitytė radijo laidai "Yra racijos" pasakė iškalbingą faktą: kad Eduardo Balsio menų gimnaziją kasmet baigia 30 vaikų ir tik du iš jų lieka savo mieste. O ką daryti, kad jaunimas liktų arba grįžtų? Kad būtų perspektyvų?

Nežinau, ką daryti, dėl to ir dainuoju dainas.

Rokas prieš stagnaciją.

Norisi bent jau apie tai kalbėti. Gal tada kas nors sugalvos, kaip pagerinti situaciją. Aš tikrai neturiu sprendinių.

Tai ir nėra jūsų darbas - miesto valdymas, jūs - aktorius.

Manau, mums dažniau reikėtų įsispirti sau į sėdimąją, kad pajudėtų reikalai.

Kokie?

Dėl finansavimo, jaunimo erdvių kūrimo, jaunimo švietimo ir panašiai.

Panašiai parašyta ir projekto "Klaipėda 2022" tinklalapyje: "... negalime leisti, kad mūsų mieste ir regione būtų <...> nenorinčių pasilikti jaunuolių, nes jiems trūksta inovatyvaus laisvalaikio, patrauklių viešųjų erdvių, tikėjimo savo miesto ateitimi"; taip pat neturi likti "nebendraujančių kaimynų ir nesišypsančių senolių, nes negatyvi bendruomenė stagnuoja ir nejuda į priekį..." Sprendimo būdas - didesnis finansavimas kultūrai. Tinka?

Kultūra yra svarbi švietimo priemonė. Skiriant daugiau lėšų kultūros projektams, yra tikimybė, jog bus daugiau kūrinių; jei bus daugiau kūrinių - bus daugiau atlikėjų, žiūrovų ir t. t. Taip įmanoma plėsti sąmoningą, protingą, komunikabilią bendruomenę.

Ir tai paskatins Eduardo Balsio, "Ąžuolyno" ir kt. gimnazijų auklėtinius po studijų pasaulio sostinėse sugrįžti gyventi ir dirbti į Klaipėdą? Jie grįš dėl kultūros renginių, patrauklių viešų erdvių ir abstraktaus "tikėjimo miestu"?

Tai kita medalio pusė. Grįžę jauni menininkai padarys projektą, pasiims pinigėlius ir vėl išvyks atgal į sostinę. Ar dar kur kitur. Aišku, čia tik prielaida.

Dėl grįžimo į Klaipėdą reikia klausti tų, kurie yra išvažiavę.

Jau klausta. Jie dainuoja tą patį, ką ir jūs: nėra perspektyvų. Bet jūs štai likote Klaipėdoje.

Aš tai esu Klaipėdoje, nes man patinka čia, todėl noriu, kad čia būtų tik geriau. Ypač norėčiau, kad "Neužšąlantis kultūros uostas" iš tikrųjų neužšaltų rudeniui, žiemai ir pavasariui, o klestėtų ištisus metus.

GARVIO nuotr.

Tikėjimas

Papasakokite apie save. Kur ko mokėtės, ką dirbate, ką ketinate veikti toliau šiame OK mieste.

Gimiau 1992 m. Klaipėdos ligoninėje. Augau Šilutėje. Būdamas 14 m. atvykau gyventi į Klaipėdą. Mokiausi Klaipėdos Vydūno vidurinėje mokykloje.

Ar stropiai?

Sakyčiau, vidutiniškai gerai. Būtent "Vydūne" atradau savo meninį pašaukimą. Mokykloje pradėjau kurti dainas, koncertuoti, vaidinti, dainavau chore, - visa tai man iki šiol labai padeda gyvenime.

Baigęs "Vydūną", įstojau į vaidybą Klaipėdos universitete, pas Valentiną Masalskį. Čia jau tobulinau savo sceninius ir socialinius įgūdžius. Už tai, be abejo, esu labai dėkingas dėstytojui - režisieriui V. Masalskiui.

Baigęs vaidybą, toliau dirbu aktoriumi Klaipėdos jaunimo teatre.

Kodėl neišvažiavote į Vilnių?

Likau Klaipėdoje, nes Vilnius man per didelis miestas, aš nespėju pagal jo tempą. Klaipėdoje sukūriau šeimą. Čia gyvena mano mama. Čia mano darbas. Noriu čia likti ir toliau bandyti kurti. Ir kalbėti apie Klaipėdą, kad joje būtų gera gyventi, o ne gera iš jos išvažiuoti.

Paskutinis klausimas, susijęs su tikėjimu. Kokią Klaipėdą įsivaizduojate 2035 metais (tais metais bus galima vėl bandyti tapti Europos kultūros sostine)? Kas bus kitaip? Kaip manote, jau bus daugiau žmonių?

Nežinau. 2035 metais mano sūnui bus 18 metų. Net neįsivaizduoju, kur pasaulis bus nusiritęs. Ką jau kalbėt apie Klaipėdą...

Pagyvensim - pamatysim. Tikiuosi geriausio.

KOMENTARAS

"Kultūros paslaugų rinka perpildyta"

Liutauras KRANIAUSKAS, socialinių mokslų daktaras

Gerbiamas Liutaurai, sakoma, jog klaipėdiečiai - pasyvūs "OK visuomenės" atstovai. Visada viskuo patenkinti. Tokia išvada padaryta po neseniai jūsų atlikto sociologinio tyrimo. Papasakokite apie jį plačiau.

Minimas tyrimas - apie Klaipėdos kultūros vartotojų poreikius. Jis buvo atliktas 2016 m. Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus užsakymu. Pristatytas konferencijoje piliavietėje. Klaipėdiečių buvo klausiama, ar jie patenkinti kultūriniu gyvenimu uostamiestyje. Tyrimas išryškino, jog dauguma patenkinti: 50 proc. apklaustųjų - visiškai, 43 - neturi pretenzijų, ir tik 6 proc. norėtų ko nors naujesnio, geresnio ar panašiai.

Vadinasi, ne dėl kultūros paslaugų stokos Klaipėdoje tuščia?

Pakartokite klausimą. Labai jau suktas, - juokiasi.

Uostamiestyje gyventojų mažėja, ar ne?

Taip, demografinės tendencijos rodo, kad žmonių mažėja, ypač darbingo amžiaus. Vyresnių žmonių daugėja.

Sociologiniai tyrimai rodo, kad kultūros sektoriuje viskas gerai?

Kultūros paslaugų rinka netgi perpildyta. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Klaipėdos kultūros darbuotojų sluoksnis plečiasi. Siūlomų produktų daug - vartotojų rinka maža. Todėl iš kultūros paslaugų kūrėjų dažnai girdima nusiskundimų, kad nesurenkamos auditorijos. Manau, tai susiję ne tiek su demografija, kiek su rinkodara - paslaugų orientavimu į specifines grupes, kurios gali būti mokios. Taip pat esama skonio elemento. Kartais produktas neatitinka vartotojų supratimo, jų skonio, poreikio. Pavyzdžiui, skundžiamasi, kad Klaipėdoje nėra roko klausytojų. Arba siūlomas aukšto estetinio, meninio lygio produktas nesulaukia dėmesio... Pažiūrėkime, kas lankosi, tarkime, Parodų rūmuose: pamatysime gana uždarą menininkų bendruomenę. Šis fenomenas "be auditorijos", suprantama, kūrėjus varo į neviltį.

Atliekant minėtą kultūros vartotojų tyrimą, nuostabą sukėlė, kiek daug simpatijų klaipėdiečiai išreiškė folklorui. Žmonės noriai dalyvauja Joninėse, Užgavėnėse ir panašiuose renginiuose su liaudies kultūros elementais.

Ar matėte dainos-manifesto "Odė Klaipėdai" vaizdo klipą?

Taip, mačiau.

Koks įspūdis?

Įspūdis geras... Padaryta gerai. Man ypač patiko paskutinė scena: du hipsteriai (čia aš sakau sąlygiškai) dainuoja savo stiliumi, jų klausosi tautinių dainų ir šokių ansambliai, skamba ovacijos, ir galiausiai ta spontaniškai susibūrusi folklorinė klausytojų minia nueina ir išnyksta mieste. Simboliška. Klaipėda - kompleksiškas miestas, mišrių grupių sankloda.

Kodėl filmukas tapo reiškiniu - sulaukė tiek dėmesio?

Bet koks meninis produktas, kuriame stipriai išryškinta politinė dimensija, sulaukia daug dėmesio. Jeigu jame būtų kalbama abstrakčiai: nėra žmonių, nėra perspektyvų, - tokia kritika praeitų nelabai pastebėta. Tačiau filmuke įvardytas konkretus adresatas, ir tai sukelia didelį susidomėjimą.