Greta Garbo: "Būti žvaigžde - pavojingas žaidimas"

Jis ne tik sugebėjo prakalbinti aktorę, bet ir išplėšė iš jos keletą prisipažinimų, kurie žvaigždės karjerą nušviečia kitokia šviesa.

Kai Bromanas susitiko su Garbo, jai jau buvo 80 metų. Tačiau aktorės išvaizda vis dar žavėjo žmones.

"Klasikinis Garbo profilis iki šiol gražus, ypač kai ji atmeta galvą atgal. Nors veido oda nuvyto, jo bruožai išliko ryškūs. Aš pastebėjau, kad senų žmonių akys tarsi pamažėja, tačiau tik ne Garbo. Jos akys tokios pat didelės ir gilios kaip anksčiau. Tiesa, jos garsiosios blakstienos nebe tokios ilgos, bet vis dėlto ilgos ir meta šešėlį ant skruostų. Garbo naudoja tik tušą ir raudoną lūpdažį. Jos žili plaukai kiek ilgoki, bet ji iš principo nesikerpa, mat jie pridengia nuo svetimų akių.

Kartą aš nesusilaikiau ir sušukau: "Argi galima įsivaizduoti tobulesnį veidą!" "Ne toks jau jis tobulas, - pasimuistė Garbo. - Prieš daugelį metų man darė operaciją kaipsyk prie plaukų linijos. Užaugo didelis gumbas. Operaciją atliko taip amatininkiškai, jog teko užšukuoti ant tos vietos plaukus, kad paslėpčiau bjaurų randą."

"Kai susitikome su Garbo pirmą kartą, pirmiausiai pastebėjau jos balso grožį - sodraus, švelnaus ir melodingo. Ji labai mielai kalba švediškai, visai be akcento. Tiesa, daugelio šiuolaikinių žodelių nežino. Kai nuėjome į parduotuvę Davose, ji paklausė manęs, kaip vadinasi kai kurios garderobo detalės."

"Garbo labai gražios, išpuoselėtos rankos. Iš brangenybių ji mūvi tik auksinį žiedą, jos artimiausių draugų grafų Vachmaisterių dovaną. Sykį Garbo pasakė, žiūrėdama į žiedą: "Man visada norėjosi būti grafiene." Aš niekada nemačiau jos pasipuošus kitais papuošalais."

"Garbo nuolat rūko į cigarus panašias cigaretes, kurių galima įsigyti tik Amerikoje. Kai jos baigiasi, ji pereina prie trumpų šveicariškos gamybos cigarečių."

Garbo visada vilki kelnes ir megztinį aukštu kaklu. "Aš atsivežiau iš Niujorko 16 kelnių. Mano lagamine nerasite nė vienos suknelės ar sijono", - pareiškė ji.
Man pasirodė įdomu, kad jai būdingos ambicijos šiuolaikinės mados atžvilgiu. "Aš didžiuojuosi, kad į moterų madą atnešiau marškinius ir jais sudominau moteris. Ketrina Hepbern man padėjo. Neslėpsiu, kad moterų kova už teisę vilkėti kelnes suteikė man daug malonumo. Jos tapo sveika alternatyva tradiciniam moteriškam kostiumėliui."
Nors knygoje nėra ypatingo atvirumo ir gilių filosofinių  apmąstymų, žvaigždės atsiminimai apie metus, praleistus Holivude, praskleidžia paslaptingiausią Holivudo garsenybę dengiančią skraistę.

"Buvau keistas vaikas. Beveik nemiegodavau, naktimis klajojau po namą. Išstypusi kone per metus, buvau aukštesnė už visus savo bendraklasius, bet labai silpna, dažnai sirgau, kentėjau anemiją."

"Nuo vaikystės buvau nepasitikinti savimi, gyvenau šiam pasauly su nuojauta, kad man atsitiks kokia nors nelaimė. Pirmą kartą tai pajutau prie mirštančio tėvo lovos. Man tada buvo 15 metų. Paskui mirė mano sesuo Alva. Ji buvo gražesnė ir talentingesnė už mane, o mirė visai jauna, būdama 24 metų, nuo limfinių kraujagyslių vėžio."

"Mūsų šeima buvo labai skurdi. Kaip aš džiūgavau, kai iš honoraro už filmą "Saga apie Gestą Berlingą" galėjau nupirkti motinai apyrankę ir žiedą! Beje, savo ilgas blakstienas paveldėjau iš jos. Vaikystėje ji vadino mane Keta. Vėliau dažnai verkdavau, kai skaitydavau laikraščiuose visokius baisius dalykus apie savo santykius su motina. Tai buvo netiesa."
"Studijų metai Stokholmo dramos mokykloje buvo laimingiausi mano gyvenime. Mus bent jau išmokė tinkamos artikuliacijos, o dabar net sunku suprasti, ką kalba aktoriai."
"Tačiau nugalėti savo baimę prieš žiūrovus aš taip ir neišmokau. Visada buvau drovi, pernelyg uždara, kad prisiversčiau stoti prieš žiūrovų minią. Ir paviljone kitų žmonių buvimas trukdydavo man susikaupti.
Žinote, kas nutiko Švedijoje 1928, kur aš atvykau kalėdinių atostogų? Mane įkalbėjo dalyvauti vienoje pjesėje. Pradėjau repetuoti vaidmenį. Bet kai atėjo premjeros diena, taip nervinausi, kad spektaklį teko atšaukti."

"Mane dažnai kviesdavo pasirodyti Brodvėjuje, bet vien mintis apie tai keldavo siaubą."
"Niekada nesinaudojau dirbtinėmis blakstienomis. Nedariau patempimų ir kitokių manipuliacijų su veidu. Tiesa, teko patirti dvi chirurgines operacijas. Jaunystėje man išpjovė gumbą kaktoje, o neseniai pašalino nedidelį auglį ant nosies.

"Šiandien aš galiu pažvelgti į savo holivudišką karjerą iš nuotolio, ir jaučiu gėdą. Tai kelias, kurį pasirinkau spaudžiama aplinkybių, bet aš neturėjau galimybės priimti savarankiškų sprendimų ir todėl dažnai vaidinau tokius vaidmenis, kurie man pačiai nepatiko."

"Kai išsikrausčiau į Holivudą, netgi neįsivaizdavau, kokį abejotiną kelią pasirinkau. Būti kino žvaigžde - ne itin maloni profesija, nes žmonės nė minutei nepalieka tavęs ramybėje. Tai labai pavojingas žaidimas."

"Aš pavargau nuo Holivudo, ir apskritai nemylėjau savo darbo. Buvo dienų, kai verste versdavau save eiti į studiją. Pasitraukiau todėl, kad nebuvo nei gerų idėjų, nei pasiūlymų. Filmavausi netgi ilgiau nei planavau. Man visada norėjosi gyventi kitą gyvenimą. Būčiau sustojusi anksčiau, jei ne kontraktas. Mano paskutinis filmas atsirado todėl, kad vykdžiau kontrakto sąlygas."

"Aš siaubingai pavargau būti žvaigžde. Toks būdas užsidirbti pinigų iš tiesų labai varginantis. Buvau priversta kreiptis į psichiatrą ir praleisdavau pas jį po pusantros valandos kasdien. Gydytojas vadino mane "įdomiu depresijos atveju" ir patarė žvelgti į gyvenimą su humoru..."

Šaltinis: Cinemotions

Parengė Vilma Skiotienė