Gero vėjo svajonėms!

Architektė Dainora ABELKIENĖ:

SUNKUMUOSE pamatykime prasmę, skaudžias, bet reikalingas pamokas...

"Praėjusius metus pavadinčiau puikia mokykla. Sužinojome, kas yra ne tik stalininė, bet ir ekonominė krizė, ir dabar gyvensime kaip visi europiečiai. Pamoka sunki, skaudi, bet prasminga.

Kūrybine prasme džiugina, kad pas mus vėl atsikuria pagarba profesionalams, nes aš juokavau, kad visi "gruščikai" buvo pasidarę dizaineriais. Ketinu linksmai pasitikti Naujuosius metus. Norėčiau dalyvauti visur, kur tik įmanoma, keliauti. Bus Kiškučio metai, o kiškučiai yra labai gražūs, švelnūs šiltukai. Kepsiu kiškio formos pyragą su pūkučiais, ragausiu gerą vyną..."

Liuteronų kunigas Saulius VARANAVIČIUS:

BŪKIME sklidini kasdienio gerumo, pakantumo, nesureikšminkime turto ir garbės, kiekvienoje dienoje įžiūrėkime stebuklėlį.

"Kiekvieni metai atneša skirtingą gėrį. Tegu tai akivaizdžiai ir nepastebima, smulku, bet atneša - bendravimą, sutarimą, atradimą artimame žmoguje.

Kretingalės parapija išsprendė dešimt metų spręstą klausimą dėl bažnyčios ir šventoriaus sutvarkymo; vakarais jie gražiai šviečia. Buvo šventė, kai į bendras pamaldas susitiko katalikų ir liuteronų bendruomenė, pirmą kartą buvo tiek daug žmonių. Adventas, prieškalėdinis laikas suvienijo žmonių širdis. Pastebėjau visai kitokias žmonių savybes: norą ieškoti tiesos, gėrio, šviesos, ramybės.

Sūnus pradėjo lankyti paruošiamąją darželio grupę, kitais metais eis į mokyklą, labai prasiplėtė jo akiratis, įvyko pasikeitimų jo širdyje. Dukra S. Dacho mokykloje pradėjo mokytis vokiečių kalbos. Kartais žmonės nepastebi arba nenori matyti tokių mielų smulkmenų, spindulėlių."

Ūkininkas Adomas STATKUS:

NEUŽNUODYKIME savęs pykčiu, nesantaika, intrigomis... Linkiu gerų minčių, stiprių jausmų, nes nuo to priklausys, kaip gyvensime šiandien ir ateityje.

"Šiemet bandžiau pabėgti nuo sunkios ligos. Jeigu pavyks, - tai bus pats didžiausias pasiekimas. Mes savo kasdienėmis mintimis, emocijomis projektuojame ateitį: apie ką svajojau prieš kelerius metus, šiemet dauguma dalykų pradėjo pildytis. Man šie metai geri ir sėkmingi, sekasi dirbti su kooperatyvais, turime gerą gyvulininkystės stategija. Dukra su šeima sugrįžta į tėviškę, statysis namą.

Mūsų Aleksandrijos kaime yra daug ūkininkų, pastebėjau, kad jie pasidarė didesni individualistai. Žmonės paprastai telkiasi, kai jiems sunku; reikia kompanijos, bendruomenės, o kai gera gyventi, tai nereikia nieko, visi labai "kieti".

Gidė Vita ŠEPUTYTĖ:

NEPAMIRŠKIME, kad atlygis už pastangas ateina pačiu netikėčiausiu būdu...

"Mane Dievas, matyt, pasirinko stebinti. Jei tik ko labai noriu, - sulaukiu skaudžios pamokos, o apdovanojimas ateina pačiu netikėčiausiu būdu. 2010 metais darbų buvo neprognozuojamai daug. Įdomiausia, kad buvo atvykusi ponia iš JAV, kurios tėvams priklausė didelė laivų kompanija Memelyje ir Karaliaučiuje. Žinojo tik, kad jų pastate buvo įrengtas pirmasis liftas mieste, atpažino tą pastatą iš nuotraukų; gaila, liftas nebeveikė. Daug ruošiausi grupių iš Australijos ir Taivano sutikimui, o pasirodo, nereikėjo stengtis nustebinti, nes jiems čia pažįstama kiekviena gėlytė ir medelis.

Metų įvykis - greta vasarnamio apsigyvenęs gandras, kuris dar ir šeimininkę prisiviliojo. Daugybė pažinčių, kontaktų, laiškų ir skambučių iš viso pasaulio.

2011 m. kalendorių pirkau vos jam pasirodžius, nes kitų metų darbai jau rikiuojasi į eilę. Kelios mums naujos užsienio turizmo kompanijos sėkmingai siūlo Lietuvą kaip neatrastą kampelį. "

Buriuotojas Justas LUKAUSKAS:

VISIEMS linkiu visko, kas geriausia, svajonių išsipildymo, nuotykių...

"Buvo neblogų atradimų ir išbandymų. Reikėjo išbandyti naują laivą, buvo vieni plaukimai, paskui dar kiti, ir dar... Gavau dovanų ir seną svertinį švertbotą, visą vasaros pabaigą plaukiojau juo. Ką galėjau, pats pasidariau, trūkstamas dalis gavau iš draugiškų buriuotojų. Prireikus pagalbos, visada rasdavau optimistiškų žmonių. Sukaupiau naujų žinių.

Ateinančiais metais ketinu dalyvauti žygyje, apiplaukti marias Lietuvos teritorijoje, atrasti naujų vietų, susitvarkyti laivelį taip, kaip svajoju."

Režisierius Antanas MILINIS:

DAŽNIAU žiūrėkime į jaunų žmonių akis, džiaukimės jų džiaugsmais, nes tai ir mus daro jaunus.

"Esu gyvas ir tuo patenkintas. Rašau atsiminimų knygą apie Kubą - tarnavau ten tarybinėje armijoje; vartau dienoraščius, už kuriuos seniau didelius pinigus siūlė, bet nepardaviau - juk tai mano smegenys, kraujas, išgyvenimai... Parašiau laišką ispanų kalba Fideliui Kastro - kad susitikti pakviestų...

Labai džiaugiuosi įkurtu privačiu teatru. Ateina jaunimas, negaliu atsidžiaugti jų akimis, noru pažinti ir tuo, kad ateina ne pagal grafiką, o kai tik turi laisvo laiko. Įsivaizduokit, koks veržimasis, energija! Man nepaprastai smagu su jais dirbti, tikiu, kad jie - mūsų Tėvynės ateitis, jie pakeis Lietuvą.

Kitąmet savo teatre ruošiuosi statyti Albero Kamiu pjesę "Krytis". Ir tikiuosi apsišarvuoti tokia kantrybe, kad nesikankinčiau dėl to, kas vyksta aplinkui.

Koučingo specialistė Ieva Iacob:

KAI žinai, ko nori, viskas klojasi paprastai. Todėl linkiu nebijoti svajoti.

Kai per savo vedamus mokymus paklausiu žmonių, kokios yra jų svajonės, jie sako: "Nesakysiu, nes neišsipildys". Manau, kad taip daryti nėra protinga. Atvirkščiai - reikėtų daug apie savo svajones mąstyti, kalbėti. Kad visas pasaulis galėtų prisidėti prie šių svajonių išsipildymo.

Man 2010-ieji prabėgo intensyviai tobulėjant, kuriant ir įgyvendinant naujus tikslus. Per šiuos metus žengiau didelį žingsnį pirmyn. Dirbu mėgstamą darbą ir savo likimą kuriu pati.

Šventas Kūčias bei Kalėdas švęsiu prosenelių name, kur tradiciškai susirenka visa mūsų giminė. O švęsti Naujųjų važiuosime į vyro gimtinę Rumuniją.

Astrologė Rita Vainauskienė:

ATSKLEISKITE naujus savo talentus...

2010-ieji metai buvo sudėtingi, tačiau atskleidė naujas savybes: ryžtą, atkaklumą, kantrybę, tvirtumą, atlaidumą, kūrybiškumą. Džiaugiuosi, kad žmonės išliko stiprūs, optimistiški, nors padėtis atrodė be išeities. Dauguma nesėdėjo rankų sudėję, o nusipurtę vargų dulkes atrado jėgų kapstytis iš sudėtingiausių situacijų. Aš mokiausi iš tokių žmonių stiprybės.

Ateinančiais Triušio metais tokių sukrėtimų kaip praėjusiaisiais sulauksime mažiau. 2011 metais ypač svarbi bus šeima: dažniau susibėgs giminės, atsinaujins susilpnėję ryšiai. Žmonės norės daugiau bendrauti, jungsis į klubus, organizacijas, kur iš širdies galės pasidalinti savo patyrimais. Ugnies ženklai šiais metais turės galimybę darbais realizuoti savo prigimtinį aktyvumą. Žemės ženklams seksis meilė. Oro ženklai dar labiau praplės draugų ratą. Vandens ženklams pagerės finansinė padėtis.

Fotografė Viktorija Vaišvilaitė - Skirutienė:

DĖKOJU Dievui už akimirkų nuostabumą. Ir visiems linkiu - stebuklų, stebuklų! Mažų ir didelių, jie visi čia pat. Svarbu nepražiūrėti.

Visada stebiuosi, kiek daug neįtikimai skirtingų gyvenimiškų paralelių teka lygiagrečiai. Visokie dideli ir maži dalykai įsupa vienu metu. Ir visi jie - ypatingi.

Leidžiuosi į praėjusius metus ir jie man sugrįžta akimirkų žybsniais. Atsimenu vėlyvą spalio vakarą, kai apėmė tokia palaima ir visiška pilnatvė, kad rodėsi, toje būsenoje galėtum pasilikti visam laikui. Visa šeima dukrytės 5-ojo gimtadienio proga nusigavome iki Velso, kur tėtis dukrytei įteikė savo tradicinę dovaną - įveikė bėgimo maratoną. Tą dieną pliaupė lietus, kapojo kruša, o mes su vaikais, kiaurai permirkę, varžybų finišo linijoje 4 valandas laukėme per kalnus ir liūtį bėgančio tėčio. Ir kai vakare mažame viešbutėlyje visa mano šeima šiltai apklostyta sumigo, kai išgręžtos vaikelių pėdkelnės garavo ant karštų radiatorių, o tėčio medalis puikavosi šalia pagalvės, - ta gyvenimo akimirka atrodė stebuklingai nuostabi.

Ir koks ypatingas tas jausmas, kai savo pirmoką Nojų pirmąkart atvedu į mokyklą. Jis švyti, atsakingai ant suolo dėliodamas savo kuprinės gėrybes. Švyčiu ir aš.

O kai jiedu abu - ir Viola, ir Nojus per parodomąsias baseino treniruotes skrodžia vandenį, man sudrėksta akys.

Sustabdau akimirkas, kai šią vasarą Gruzijoje, Kaukazo kalnuose, fotografuoju jaunuosius. Švenčiu su jais jau trečia diena. Drauge leidžiuosi į gruziniškus nuotykius. Vieną akimirką mes atsiduriame arbūzų prikrautame sunkvežimyje. Kitą - užsiropštę aukštai į kalną pas aveles, skuodžiame paskui piemenaujančių šunų pabaidytą nuotaką. Nuometas plevėsuoja prieš mano akis, o aš neatsilikdama (nes piemenys ant kulnų lipa) juokais springstu: niekad nemačiau, kad nuotaka šitaip liuoksėtų per kalnus.

O dabar užlieja ta būsena, kai mudu su vyru užvertę galvas stebimės dangaus skliautu virš Islandijos. Tokio dangaus - begalinio, daugiasluoksnio, pakylėjančio, nėra niekur kitur.

Verslininkas Salvijus Paškauskas:

VĖJAS yra mano gyvenimo variklis, tad sau ir kitiems linkiu vėjuotų metų!

Vadovauju statybos bendrovei, šiais metais dirbome daug ir intensyviai, todėl galiu teigti, kad metai buvo geri. Ramūs. Tvarkingi. Be streso. Krizė ir netikėtumai mums - ne naujiena. Iššūkiai tyko prie kiekvieno kampo. Verslas - nelyginant loterija, nekada tiksliai negalime visko suplanuoti.

Šiais metais baigiau britų organizuojamus "Royal Yachting Association" kursus Gibraltare. Ten įgijau RYA jachtos valdymo meistro kvalifikaciją. Iš buriuotojo mėgėjo tapau profesionaliu buriuotoju. O balandžio mėnesį kartu su bendraminčiais dalyvavome čekų - slovakų Grand Prix varžybose Slovakijoje. Galiu pasidžiaugti, jog užėmėme aukštą šeštą vietą. Be to, gavome specialų garbingos kovos prizą...

2010 m. tapau Klaipėdos miesto Jūrinio būriuotojų klubo prezidentu. Jei pavyks padėti išplėtoti vaikų buriavimo sporto mokyklos "Suominis" padalinio veiklą, gausiu didžiulį moralinį atlygį.

Gyvenu prie Karklės, tad šventes švęsime namie, gamtoje. Turiu kubilą - tad smagiai pasėdėsim...

Dainininkė Kristina Jatautaitė:

KANTRYBĖS pradėtiems darbams užbaigti ir kūrybinės dvasios naujiems pradėti!

2010 metai buvo intensyvūs: TV projektas "Chorų karai" tris mėnesius neleido nė atsikvėpti. Tai buvo vienas įsimintiniausių gyvenimo etapų.

Dar nepasibaigus šiam projektui, su kolege Aušra Smičiūte jau ruošėme kolektyvą "Junior City Jazz" Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui. Mūsų mergaitės turėjo pasirodyti viename iš jaunimui skirtų renginių: džiazo dainų šventėje "Jaunoji džiazo banga".

Pailsėti šiais metais nepavyko. Neatsistebiu, kaip greitai bėga laikas... Rodos, ką tik buvo Kalėdos - dar vis aidi pernykštės giesmės, o štai ir vėl reikia išsitraukti šventines natas. Anksčiau nesuprasdavau, kodėl vyresni žmonės pabrėžia greitą laiko bėgimą, o dabar tai jaučiu pati. Matyt, per šiuos metus subrendau.

Stilistė kirpėja Ramunė Vigelė:

GERUMO ir atjautos. Kad kiekvienas prie savo namų nusikastume bent po metrą sniego - dėl savęs ir dėl kaimynų. Ir kad pastumtume sniege įstrigusią nepažįstamojo mašiną. Gerumas netruks į mus pačius atsigręžti veidu.

2010-ieji buvo turtingi ir turiningi. Šiemet pirmąkart išvažiavau slidinėti į Italiją. Patikėkite, 40-metei atsistoti ant slidžių nėra jau taip paprasta... Bet jei ne dabar, tai kada?

Pavasarį plaukų priežiūros priemonių fabrike teko anglų kalba laikyti technikės egzaminą. Mane filmavo dirbančią, po to filmuotą medžiagą analizavo. Tai buvo ir iššūkis, ir nuotykis - stebėti save ekrane. Po šio išbandymo nusprendžiau tobulinti anglų kalbos žinias.

Birželį atšvenčiau 40-metį. Turiu ne tik paauglius Mingailę ir Vilių, bet ir ketverių Pijų, kuris mane šokdina lygiai taip pat, kai mane šokdino pirmoji duktė, kai man tebuvo 25-eri. Todėl privalau gyventi ir jaustis kaip jauna mama. Sulaukusi 40-ies labai aiškiai suvokiau, kokia svarbi man šeima. Ir, žinoma, mano antroji pusė. Džiaugiuosi, kad šalia yra žmogus, kuris mane supranta. Džiaugiuosi, kad vaikai sveiki. Šie metai leido suvokti, kad esu laiminga. Tai pati vertingiausia dovana, ir aš ją branginu.