Fotografija įamžina autentiškas akimirkas

A. Miežetis prisiminė, kad fotografija susidomėjo būdamas septintokas, kai su Kretingos meno mokyklos choru „Saulainė“ vyko į kelionę ir pasiėmė fotoaparatą – „muilinę“. Vaikinas pamėgo fotografiją, keliaudamas ieškojo gražių spalvų derinių, įmantrių kompozicijų. Ši kelionė jį paskatino ir toliau fotografuoti, todėl ir dabar keliaudamas vaikinas nesiskiria su fotoaparatu. Alanas dažniausiai sąmoningai renkasi fotografuoti kokius nors „mini natiurmortus“, o ne tai, ką fotografuoja dauguma turistų.

„Fotografiją dažniausiai vertinu dokumentiniu požiūriu, man patinka, kad tai, ką fotografuoju, išliks ir kaip dokumentas, ir kaip užfiksuota esmė, to ateityje nebepavyks pakartoti“, – dalijosi Alanas. Galimybė dalyvauti „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje ir rengti reportažus jaunimo priedui „Kuprinė“ jam padėjo atkreipti dėmesį į spaudos fotografiją, jos siužetus, nes padaryti gerą ir įdomią spaudos fotografiją, Alano nuomone, – nelengva.

Pastaruoju metu A. Miežetis fotografuoja tik laisvalaikiu, dažniausiai – studijoje, kur užfiksuoja įvairius objektus savoms reikmėms. „Mane labiausiai traukia fotožurnalistika, tačiau dar turi praeiti laiko, kol fotožurnalistika pradėsiu užsiimti rimtai“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Vaikinui yra tekę fotografuoti vestuves, krikštynas, renginius. Pasak jaunuolio, renginius fotografuoti gali daug kas, tačiau ne visi turi ir išlaiko savo fotografijos stilių. „Manau, stilistika ir darbo atlikimo technika skatina būti unikaliam rinkoje. Taip galima sulaukti daug užsakymų“, – tikino jaunuolis. Taip pat A. Miežetis kartais dalyvauja ir VDU rengiamose parodose.

Filmavimas – svarbi gyvenimo dalis

„Man patinka, kad tai, ką fotografuoju, išliks ir kaip dokumentas, ir kaip užfiksuota esmė, to ateityje nebepavyks pakartoti“, – A. Miežetis

Anot A. Miežečio, fotografavimas neatsiejamas nuo filmavimo. „Pamenu, dar mokykloje su draugais kurdavome trumpus filmukus. Manau, filmavimas yra kur kas sudėtingesnis procesas negu fotografavimas, nes tai komandinis, o ne individualus darbas – tai, kas vaizduojama fiksuojant kamera, dažniausiai yra kelių ar visos grupės žmonių darbas, turint mintyje apšvietimą, subjektus, siužetą ir panašiai, – tikino vaikinas, akcentuodamas, kad bakalauro darbui jis pasirinko kurti trumpametražį filmą apie Kardo rinktinės partizanus. – Tai – dokumentika, turinti išliekamąją vertę, be to, tai svarbi ir dažnai gvildenama tema nūdienoje.“

Ieškodamas, kur galėtų atlikti universiteto praktiką, A. Miežetis filmavo laidose „Gero vakaro šou“ ir „TV pagalba“.

Šiuo metu Alanas dirba laisvai samdomu darbuotoju, nuolatinio darbo filmuojant šias laidas neturi. „Toks darbas reikalauja dėmesingumo: kada kur įstoti, kada būti konkrečioje vietoje ir žinoti, ko iš tavęs tikimasi. Kaip ir kiekvienoje filmavimo aikštelėje, reikia būti komandos žaidėju ir būti supratingam“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Kuria verslą

Šiuo metu A. Miežetis plėtoja svetainių kūrimo verslą. Šioje veikloje, pašnekovo tvirtinimu, svarbiausia tinkamai pateikti kliento įvaizdį. „Svarbiausia yra svetainės turinys, o jos dizainas turi atspindėti konkretų verslą. Pavyzdžiui, jei kuriu svetainę automobilių servisui, jos dizainas ir stilistika bus sudaryta iš tos vietovės ir darbovietės nuotraukų. Siekiu paprastumo ir profesionalumo.

Svarbiausia, kad klientas džiaugtųsi savo įvaizdžiu internete, o bus pasitelkta, pavyzdžiui, paukščio skrydžio fotografija ar hiperrealizmas, priklauso nuo kliento poreikių. Dizainą diktuoja aplinka“, – tikino A. Miežetis.

Kurdamas šį verslą, kretingiškis siekia įvairovės ir iššūkių darbe. „Norisi fotografuoti daugiau statinių, objektų ir matyti žmonių kasdienybę, o ne iškilmes ir puošnias progas. Taip pat manau, kad fotografuojant ne tik šventes atsiras klientų ir iš įvairių Lietuvos kampelių, todėl teks ir pakeliauti, norint užfiksuoti tam tikrą objektą“, – mąstė jaunuolis.

Anot Alano, menas persismelkęs daugybėje sferų: vieniems jis – uždarbis, kitiems – emocija. „Nėra vieno teisingo atsakymo. Daugelis dalykų prisidengia meno vardu, tarsi jį suprastų tik vienetai, tačiau, mano nuomone, tikrą meną supranta ir pripažįsta daugelis, o tai, kas vadinama menu, bet nesukelia grožio pojūčio daugumai, dažniausiai būna nepavykęs bandymas“, – apibendrino A. Miežetis.